Lietuvos žaliųjų partija
Lietuvos žaliųjų partija | |
Lyderis | Ieva Budraitė |
---|---|
Įkurta | 2011 m. |
Būstinė | Šermukšnių g. 6A Vilnius |
Narių skaičius | 2190 [1] (2016) |
Politinė ideologija | Žalioji politika |
Vietų skaičius Seime | 1 / 141 |
Svetainė | |
www.lzp.lt |
Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) – Lietuvos politinė partija, įregistruota 2011 m. gegužės 11 d. Vilniuje, Šermukšnių g. 6A. Partijos pirmininkė: Ieva Budraitė.
Žaliųjų partija sprendžia ekologijos, tvariosios energetikos plėtros problemas. Pasak partijos, Žaliųjų ideologijos pamatą sudaro ne atskiri „žali“ politikos elementai, o naujas, „žalias" požiūris ir į ekonomiką, ir energetiką.[2]
Pirmininkai Keisti
- 2011–2012: Juozas Dautartas (1959), biologas, aplinkosaugininkas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
- 2012 m. gegužė–lapkritis: Albinas Morkūnas (1944), miškininkas, ekonomistas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
- 2012–2016: Linas Balsys (1961), žurnalistas, Seimo narys, buvęs Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas
- 2016–2020: Remigijus Lapinskas (1968), verslininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) valdybos narys
- 2020: Ieva Budraitė, aplinkosaugos ekspertė, viešosios politikos ir administravimo magistrė, viena jauniausių pirmininkių Lietuvos partijų istorijoje.
Valdymo organai Keisti
Pagrindiniai Lietuvos žaliųjų partijos valdymo organai yra:
- Valdyba (15 narių): Ieva Budraitė, Remigijus Lapinskas, Gema Umbrasienė, Laurynas Okockis, Jonas Juodka, Julija Michailova, Vytautas Nekrošius, Rūta Andriuškevičienė, Sigitas Mecelica, Dovydas Petrošius, Jūratė Mažeikytė, Virginijus Ceslevičius, Gintas Umbrasas, Mindaugas Galiauskas, Vydas Gedvilas.
- Taryba (74 nariai), Tarybos pirmininkas – Vytautas Nekrošius.
Veikia Etikos ir procedūrų komisija ir Kontrolės komisija.
Istorija Keisti
Iki pat XXI amžiaus antrojo dešimtmečio Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nebuvo žaliųjų partijos.
2009 m. spalio pradžioje įvyko steigiamasis žaliųjų partijos aktyvistų susirinkimas (iniciatyvinės grupės pirmininkas - Juozas Dautartas). Tuomet aplinkosaugos visuomeninės organizacijos deklaravo, kad 2010 metų pavasarį arba rudenį ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, dalyvauti savivaldos rinkimuose (žr. 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai), tačiau kūrimosi procesas vyko pernelyg lėtai, todėl ketinimų dalyvauti 2011 m. savivaldos rinkimuose buvo atsisakyta.
2010 m. buvo parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą. Idėją steigti Žaliųjų sąjūdžio partiją 2010 metų vasarą rėmė apie 500 žmonių.
2011 m. kovo 20 d. Steigimo susirinkime, vykusiame „Karolinos“ viešbutyje Vilniuje, dalyvavo 173 steigėjai, turintys 2448 steigėjų įgaliojimus. Svarstant įstatus, steigiamos partijos jaunimas (atstovas Linas Kranauskas, galimas pretedentas į partijos pirmininko postą), teikė alternatyvą, kad partijos pirmininko kadencijos laikas būtų sutrumpintas iki 2 metų, tačiau tokie alternatyvūs įstatai patvirtinti nebuvo. Renkant pirmininką, už J. Dautartą balsavo 2033 steigėjai, už L. Kranauską - 279 steigėjai. Partijos vadovu išrinktas J. Dautartas buvo tuometis ekologijos klubo „Žemyna“ pirmininkas.[3] Suvažiavime vienbalsiai priimtas pareiškimas dėl atominių elektrinių Lietuvoje, Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje projektų nutraukimo.
2011 m. gegužės 11 d. nauja politinė partija įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Naujai įsteigtas „Lietuvos žaliųjų sąjūdis” tapo 41-ąja politine partija Lietuvoje.
2012 m. pavasarį Vilniuje vyko „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” neeilinis suvažiavimas. Jame dalyvavo 98 delegatai. Buvo pakoreguoti partijos įstatai, naujai suformuoti valdymo organai. Partijos pirmininku tapo miškininkas Albinas Morkūnas, rinkimuose gavęs 65 delegatų balsus. Į partijos vadovo postą taip pat kandidatavo Juozas Dautartas ir Virginija Vingrienė, suvažiavimo metu išrinkti naujojo pirmininko pavaduotojais.
2012 m. LŽS kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.
2012 metų Seimo rinkimuose Lietuvos žaliųjų sąjūdis dalyvavo kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sudarydami bendrą kandidatų sąrašą, kuriame antruoju numeriu buvo įrašytas Žaliųjų sąjūdžio vadovas Albinas Morkūnas, šeštuoju – LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas, dešimtąja – LŽS vicepirmininkė Virginija Vingrienė. Du „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai vėliau perėjo į kitą partiją – LVŽS.
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai LŽS partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Karoliniškių (Nr.8) apygardoje buvo išrinktas žurnalistas Linas Balsys (1961), buvęs LR Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas. Rinkimų II ture jam pralaimėjo konservatorė Danutė Bekintienė.
2012 m. lapkričio 24 d. neeilinio suvažiavimo metu partijos pavadinimas pakeistas į „Lietuvos žaliųjų partija", pirmininku išrinktas žurnalistas, politikas Linas Balsys.[4]
2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Panerių (Nr. 11) apygardoje buvo išrinktas Linas Balsys (1961). Rinkimų II ture (2016-10-23) jam pralaimėjo konservatorė Aistė Gedvilienė.
2016 m. spalio 29 d. partijos pirmininku išrinktas iki tol Tarybos pirmininko pareigas ėjęs teisininkas, atsinaujinančios energetikos ekspertas Remigijus Lapinskas, vienas iš VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ įkūrėjų. Tarybos pirmininku tapo visuomenininkas Laurynas Okockis, aktyvus įvairių aplinkosauginių organizacijų narys.[5]
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje buvo išrinktas Algirdas Butkevičius.
2020 m. lapkričio 21 d. partijos pirmininke išrinkta iki tol pirmininko pavaduotojos ir atsakingosios sekretorės pareigas ėjusi Ieva Budraitė, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktorė. Tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius.[6]
Komitetai Keisti
- Aplinkos komitetas: Sigitas Rinkevičius
- Ekonomikos komitetas: Gintas Umbrasas
- Energetikos komitetas
- Jaunimo reikalų komitetas: Jūratė Mažeikytė
- Lygių galimybių komitetas: Liucija Ramanauskienė
- Pilietinių iniciatyvų komitetas: Laurynas Okockis
- Savivaldybių komitetas: Andrejus Kuznecovas
- Sveikatos komitetas: Joana Korabliovienė
- Teisės komitetas: Vytautas Nekrošius
- Gyvūnų gerovės gynimo grupė: Anželika Rimševičė
Šaltiniai Keisti
- ↑ [1]
- ↑ Atsinaujinusiai žaliųjų partijai vadovaus Seimo narys L. Balsys
- ↑ Kaip partija įregistruotas Lietuvos žaliųjų sąjūdis
- ↑ L. Balsys perima vadovavimą Lietuvos žaliųjų partijai
- ↑ „L. Balsys nebevadovaus Lietuvos žaliųjų partijai“, lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-01-05.
- ↑ „Lietuvos žaliųjų partijos vadove išrinkta Ieva Budraitė“, alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-01-05.
- Žaliųjų partijai steigti trūksta paramos
- Lietuvos žaliųjų partijos steigimą trikdė konfliktas, pirmininku išrinktas J. Dautartas, jaunimas reiškė pasipiktinimą (nuotraukos) Archyvuota kopija 2018-08-20 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos žaliųjų sąjūdis pavadinimo nusprendė nekeisti, pirmininku išrinko Albiną Morkūną
- Ketinama kurti „ATOMUI-NE“ koordinacinę grupę
- Valstiečiai Seimo rinkimuose dalyvaus su Žaliųjų sąjūdžiu Archyvuota kopija 2018-08-20 iš Wayback Machine projekto.