Euras

Europos valiuta
(Nukreipta iš puslapio )
Euras
Lietuviškų 2 eurų monetos aversas Euro banknotai
ISO 4217: EUR
Naudoja: Euro zona
Infliacija: +5% (2022 m.)
Simboliai: Banknoto: €   Monetos: ct
Nominalai:  
Banknotai: 5 €, 10 €, 20 €, 50 €, 100 €,
200 €, 500 € eurų
Monetos: 1 ct, 2 ct, 5 ct, 10 ct, 20 ct, 50 ct centų;
1 €, 2 € eurų
Spausdina: Patvirtintos Europos sąjungos narių institucijos
Kalykla: Patvirtintos Europos sąjungos narių institucijos
Bankas: Europos Centrinis bankas
  www.ecb.eu/

Euras – bendra 20 iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta.[1] Euras kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d. Pakeitė iki tol naudotą ekiu. Grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d.[2][3]

Euro monetos ir banknotai

Lietuva eurą oficialiai įsivedė 2015 m. sausio 1 d., pakeisdama litą.[4]

Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą. Pirminiai banknotų dizainai su bendriniais įvairių epochų langais, durimis ir tiltais, neatspindinčiais jokios konkrečios vietos ar paminklo, nuo įvedimo į apyvartą buvo 2013 m. palyginti nereikšmingai pakeisti.[5]

1999 m. įvestas euras iš karto tapo antrąja pagal svarbą rezervine valiuta pasaulyje po JAV dolerio.[6] Per savo gyvavimo istoriją euro kursas yra siekęs ir 0,82 JAV dolerio 2000 m. ir 1,6 JAV dolerio 2008 m., 2007–2008 m. finansų krizės metu. 2022 m. liepą, dėl 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą euro valiuta pirmą kartą per pastaruosius dvidešimt metų pasiekė paritetą su JAV doleriu (1:1).[7]

Istorija redaguoti

1999 m. sausio 1 d. bendroji valiuta bloke buvo įvesta apskaitos tikslais ir elektroniniams mokėjimams.[5] Euro zoną tuo metu sudarė 11 ES valstybių narių. Pastarųjų valstybių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 m.

Grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Įvedant grynuosius, naujieji euro banknotai ir monetos bankomatuose, kasos aparatuose ir piniginėse greitai pakeitė Vokietijos markes, Prancūzijos frankus, Italijos liras ir kitas vietines valiutas. Parduotuvių klientai atsiskaitydami senaisiais pinigais grąžą gaudavo eurais pagal fiksuotus valiutų keitimo kursus. Tokiu būdu senosios valiutos buvo išstumtos iš apyvartos, žmonėms išleidus savo likusius nacionalinius pinigus.[5]

2007 m. eurą įsivedė Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta, 2009 m. – Slovakija, 2011 m. – Estija, 2014 m. – Latvija, 2015 m. – Lietuva, o 2023 m. – Kroatija.

Euro ženklas redaguoti

Euro ženklą () išrinko Europos Komisija. Finaliniame rinkimų etape buvo pateikti du ženklų variantai. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Taip pat šis ženklas, perbrauktas dviem linijomis, simbolizuoja Europą ir euro stabilumą.

Eurą įsivedusios valstybės redaguoti

2002 m. sausio 1 d. eurą įsivedusios valstybės prie euro zonos buvo prisijungusios jau 1999 m. sausio 1 d. (išskyrus Graikiją, kuri prie euro zonos prisijungė 2001 m.).

Eurą įsivedusios Europos Sąjungos valstybės redaguoti

Šalis Pakeista nacionalinė valiuta ISO 4217 Data
  Airija Airijos svaras IEP 2002 m. sausio 1 d.
  Austrija Austrijos šilingas ATS 2002 m. sausio 1 d.
  Belgija Belgijos frankas BEF 2002 m. sausio 1 d.
  Graikija Graikijos drachma GRD 2002 m. sausio 1 d.
  Ispanija Ispanijos peseta ESP 2002 m. sausio 1 d.
  Italija Italijos lira ITL 2002 m. sausio 1 d.
  Liuksemburgas Liuksemburgo frankas LUF 2002 m. sausio 1 d.
  Nyderlandai Nyderlandų guldenas NLG 2002 m. sausio 1 d.
  Portugalija Portugalijos eskudas PTE 2002 m. sausio 1 d.
  Prancūzija Prancūzijos frankas FRF 2002 m. sausio 1 d.
  Suomija Suomijos markė FIM 2002 m. sausio 1 d.
  Vokietija Vokietijos markė DEM 2002 m. sausio 1 d.
  Slovėnija Slovėnijos tolaras SIT 2007 m. sausio 1 d.
  Kipras Kipro svaras CYP 2008 m. sausio 1 d.
  Malta Maltos lira MTL 2008 m. sausio 1 d.
  Slovakija Slovakijos krona SKK 2009 m. sausio 1 d.
  Estija Estijos krona EEK 2011 m. sausio 1 d.
  Latvija Latvijos latas LVL 2014 m. sausio 1 d.
  Lietuva Lietuvos litas LTL 2015 m. sausio 1 d.
  Kroatija Kroatijos kuna HRK 2023 m. sausio 1 d.

Oficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne euro zonos valstybės redaguoti

Šalis Pakeista nacionalinė valiuta ISO 4217 Data
  Monakas Monako frankas MCF 2002 m. sausio 1 d.
  San Marinas San Marino lira SML 2002 m. sausio 1 d.
  Vatikanas Vatikano lira VAL 2002 m. sausio 1 d.
  Andora Prancūzijos frankas, Ispanijos peseta FRF, ESP 2012 m. balandžio 1 d.

Neoficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne euro zonos valstybės redaguoti

Šalis Pakeista valiuta ISO 4217
  Kosovas Serbijos dinaras RSD
  Juodkalnija Serbijos dinaras RSD

Euro neįsivedusios ES valstybės redaguoti

Planuojančios įsivesti eurą šalys redaguoti

Šalis Nacionalinė valiuta
  Vengrija Vengrijos forintas
  Bulgarija Bulgarijos levas
  Lenkija Lenkijos zlotas
  Rumunija Naujoji Rumunijos lėja
  Čekija Čekijos krona

Euro įsivesti neplanuojančios ES valstybės redaguoti

Šalis Nacionalinė valiuta
  Danija Danijos krona
  Švedija Švedijos krona

Euras Lietuvoje redaguoti

 
Euro įvedimui Lietuvoje skirtas pašto ženklas
 
Pirmoji proginė moneta

Lietuva nuo 2004 m. birželio buvo prisijungusi prie VKM II. Buvo tikimasi, kad Lietuva eurą įsives nuo 2007 m. sausio 1 d., bet Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos ataskaitas dėl Lietuvos tinkamumo, nusprendė, kad Lietuva neatitinka visų Mastrichto kriterijų (vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė, nei reikalaujama)

Lietuvoje leistose eurų monetų averse turėjo būti modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA ir 2007, aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių, atsižvelgiant į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, taip pat valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ ženklas. Taip Lietuvos bankas nusprendė 2004 metais.

2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus ir gali prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d.[8] 2014 m. liepos 23 d. Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas teigiamas sprendimas, kuris leido Lietuvai įsivesti eurą 2015 m.

2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti lietuviškos euro monetos, siekiant išbandyti jų ruošinius, matavimo kontrolės įrangą ir kaldinimo įrankius. Masiškai lietuviškos eurų monetos kalykloje pradėtos kaldinti vasaros pabaigoje.

2014 m. gruodžio 1 d. dieną pradėti pardavinėti euro monetų rinkiniai visuomenei susipažinti Lietuvos banko ir komercinių bankų skyriuose, o nuo gruodžio 4 d. ir paštų skyriuose.

2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą ir tapo devynioliktąja šią valiutą įsivedusia šalimi.[9]

2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų vertės lietuvišką monetą su lietuvišku žodžiu „ačiū“, skirtą lietuvių kalbai. Tai buvo pirmoji lietuviška proginė eurų moneta.[10]

Taip pat skaitykite redaguoti

Literatūra redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. „ES davė Kroatijai galutinį sutikimą nuo 2023 m. prisijungti prie euro zonos“. LRT. 2022-07-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  2. Euras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. Davulis, Gediminas. Bendroji valiuta euras: tarptautinė reikšmė bei perspektyvos. Vadyba. ISSN 1648-7974. – 2014, Nr. 2 (25), p. 119-130. PDF
  4. „Lithuania to adopt the euro on 1 January 2015“. Europos Sąjungos Taryba. 2014-07-23. Suarchyvuotas originalas 2014-12-20. Nuoroda tikrinta 2014-07-23.
  5. 5,0 5,1 5,2 „Europos Sąjungos bendrajai valiutai sukanka 20 metų“. LRT. 2021-12-31. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  6. Rezervinė valiuta. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  7. „Lietuvos bankas: silpstantis euro kursas gali paveikti prekių ir paslaugų kainas, tačiau šis poveikis nėra dominuojantis“. LRT. 2022-07-13. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  8. http://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuva-sulauke-sprendimo.d?id=64960043
  9. Lietuvoje įvestas euras
  10. Milijonas 2 eurų monetų su žodžiu AČIŪ mokys europiečius lietuvių kalbos Archyvuota kopija 2015-12-24 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti