Lietuvos teismai

Lietuvos teismai pagal Lietuvos Konstituciją yra vienintelė institucija, šalyje vykdanti teisingumą. Teismai ir jų teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi įstatymu.

Lietuvoje yra 22 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai.^[1]

2002 m. gegužės 1 d. pradėjo veikti Nacionalinė teismų administracija, padedanti teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti savo funkcijas.

Savivalda

Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia institucija. Dalyviai – visi Lietuvos teisėjai)^[2];
Teisėjų taryba – vykdomoji institucija, sudaryta iš 17 teisėjų.^[3];
Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas bei teisėjų prašymus dėl jų garbės gynimo nagrinėjanti institucija^[4].

Teismai

Bendrosios kompetencijos

Apygardų

Apylinkių

2018 m. apylinkių teismai buvo sustambinti, vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų^[5]

Kompetencija

Lietuvos teisėjo siluetas

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas įstatymo priskirtas jo kompetencijai bei apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Apygardos teismo pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Apeliacinio teismo pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Specializuoti (administraciniai) teismai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Lietuvos specializuoti teismai yra administraciniai teismai. Jie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir kt. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

Apygardų administraciniai teismai - Vilniaus apygardos administracinis teismas, Kauno apygardos administracinis teismas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, Šiaulių apygardos administracinis teismas ir Panevėžio apygardos administracinis teismas.

Galutinės instancijos teismas yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.