Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2023 metai

Prieš ... metų(-us)

Chronologija

Kategorijos

Vikiprojektas

Šiais metais Metai: 2020 2021 2022 - 2023 - 2024 2025 2026 MMXXIII metai Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius 3 tūkstantmetis 2023 metai‎ (4 kat., 6 psl.) 2023 m. yra nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Lietuvoje Lietuvos seimas 2023 metus paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Kovo 5 ir 19 d. vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Pasaulyje Sausio 1 d. Kroatija prisijungė prie Euro zonos. Tą pačią dieną Uzbekistanas galutinai perėjo prie lotyniško pagrindo rašmenų. Sausio 10 d. „Microsoft“ nutraukė „Windows 8.1“ operacinės sistemos palaikymą. Balandžio 20 d. Indonezijoje, Australijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje bus matomas hibridinis Saulės užtemimas. Gegužės 13 d. Liverpulyje vyks 2023 m. Eurovizijos dainų konkursas. Rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. vyks 2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas. Mirtys Lietuvoje Sausio 3 d.: Kostas Dereškevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1937 m.). Benas Šimkus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.). Sausio 6 d. – Alfredas Gumuliauskas, Lietuvos architektas (g. 1954 m.). Sausio 16 d. – Vladas Česiūnas, Lietuvos irkluotojas, treneris (g. 1940 m.). Sausio 18 d.: Vitalija Katunskytė, Lietuvos estrados atlikėja (g. 1955 m.). Marius Zibolis, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės narys, 2000 m. paralimpinių žaidynių bronzos ir 2008 m. sidabro laimėtojas (g. 1974 m.). Sausio 20 d. – Grigorijus Kanovičius, Lietuvos ir Izraelio rašytojas, scenaristas, vertėjas (g. 1929 m.). Sausio 21 d. – Kristina Gudonytė, lietuvių rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė (g. 1949 m.). Sausio 27 d. – Rimantas Vaiginis, lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1941 m.). Vasario 1 d. – Leonas Žuklys, Lietuvos skulptorius (g. 1923 m.). Vasario 6 d.: Kazimieras Pūras, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas (g. 1926 m.). Vladimiras Nikitinas, Lietuvos teisininkas, prokuroras (g. 1941 m.). Vasario 7 d. – Laima Šinkūnaitė, Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, profesorė (g. 1942 m.). Vasario 11 d. – Simas Kudirka, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (g. 1930 m.). Vasario 15 d. – Algimantas Žižiūnas, Lietuvos fotografas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas (g. 1940 m.). Vasario 16 d. – Antanas Terleckas, Lietuvos ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas (g. 1928 m.). Vasario 23 d. – Juozas Gediminas Šmitas, Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas, pedagogas (g. 1927 m.). Vasario 26 d. – Rokas Flikas, Lietuvos ekonomistas, rašytojas (g. 1936 m.). Kovo 11 d. – Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė, Lietuvos grafikė, scenografė (g. 1943 m.). Kovo 15 d. – Jonas Šimėnas, Lietuvos politikas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1953 m.). Kovo 17 d. – Jonas Jackevičius, lietuvių žurnalistas, poetas, dailininkas (g. 1937 m.). Kovo 18 d. – Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvos muzikologas, pedagogas (g. 1939 m.). Nedatuota Henrika Šečkuvienė-Gunevičiūtė, lietuvių choro dirigentė ir pedagogė (g. 1954 m.). Pasaulyje Sausio 6 d. – Džianluka Vialis, Italijos futbolo treneris, buvęs profesionalus žaidėjas (g. 1964 m.). Sausio 7 d. – Modeste M'Bami, futbolininkas, buvęs Kamerūno rinktinės ir Prancūzijos Le Havre AC klubo saugas (g. 1982 m.). Sausio 10 d. – Konstantinas II, Graikijos karalius, valdęs 1964–1974 m. (g. 1940 m.). Sausio 16 d. – Džina Lolobridžida, viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių Europos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore (g. 1927 m.). Sausio 21 d. – Rita Bjeregard, pedagogė, Danijos ir Europos Sąjungos politinė veikėja (g. 1941 m.). Sausio 29 d. – Heddy Lester, olandų dainininkė ir aktorė (g. 1950 m.). Vasario 14 d. – Jerry Jarrett, JAV profesionaliųjų imtynių federacijos Total Nonstop Action Wrestling (TNA) įkūrėjas, buvęs imtynininkas (g. 1942 m.). Vasario 15 d. – Reičel Velš, JAV aktorė ir dainininkė, laikoma septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarptautinio masto sekso simboliu (g. 1940 m.). Kovo 3 d. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (g. 1935 m.). Kovo 19 d. – Petar Nadoveza, buvęs Kroatijos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1942 m.). Kovo 20 d. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (g. 1938 m.). Šaltiniai Keisti
Kovo 29 Vasario – Kovas – Bal Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 2023 Kovo 29 yra 88-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 89-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 277 dienos. Informacija Šventės Lietuva – Lietuvos įstojimo į NATO diena; Skelbiama Žemės valanda. Vardadieniai Almantė – Bertoldas – Helmutas – Manvydas – Narcizas Šią dieną Lietuvoje Įvykiai 1831 – 1830-1831 m. sukilimas: Šiaulių kautynės: apie 1500 sukilėlių bei Raseinių apskrities pėstininkų ir raitininkų būriai trumpo susirėmimo metu nugalėjo Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulą; 1908 – Kaune įkurta Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija; 1922 – Lietuvoje išleistas didžiosios žemės reformos įstatymas; 1969 – suorganizuota pirmoji Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė – FiDi (Fiziko diena); 2004 – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija and Slovėnija oficialiai įstojo į NATO kaip pilnateisės narės. 2017 – Berlyne rastas Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba. Gimimo dienos 1814 m. – Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas. (m. 1872 m.). 1850 m. – Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas (m. 1925 m.). 1857 m. – Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis, dvarininkas, paskutinis Karpių giminės atstovas. (m. 1926 m.). 1877 m. – Juozas Šnapštys-Margalis, Lietuvos poetas, kunigas (m. 1921 m.). 1898 m. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (m. 1979 m.). 1899 m. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (m. 1985 m.). 1901 m. – Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė, agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja (m. 1981 m.). 1902 m. – Leonas Kuodys, Lietuvos kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (m. 1975 m.). 1916 m. – Simonas Ramunis, architektas (m. 2002 m.). 1929 m. – Vytautas Česonis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2014 m.). 1933 m.: Henrika Marcinkevičienė-Koryznaitė, lietuvių audėja, tekstilininkė, tautodailininkė, pedagogė. Milda Lenkauskienė-Gulbinskaitė, JAV lietuvių visuomenės veikėja, žurnalistė. 1936 m. – Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (m. 2010 m.). 1938 m. – Povilas Aksomaitis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2004 m.). 1942 m. – Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Lietuvos grafikė. 1943 m. – Edvardas Algirdas Žalnerauskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1945 m.: Julius Poškus, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Rapolas Gediminas Sakalnikas, gydytojas – kardiologas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas. 1947 m. – Juozas Vytautas Juocevičius, Lietuvos boksininkas, bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas. 1949 m. – Petras Puošiūnas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas. 1953 m. – Jonas Gečas, Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas. 1956 m.:  Algirdas Monkevičius, Lietuvos pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras, buvęs Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. Gintautas Tamulaitis, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas. 1959 m.: Dalius Čekuolis, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Brolis dvynys – diplomatas Giedrius Čekuolis. Giedrius Čekuolis, lietuvių diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (2000 m.). Brolis dvynys – ambasadorius Dalius Čekuolis. Sigitas Kasparaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas. Vytas Šimonėlis, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1962 m. – Arūnas Sakalauskas, lietuvių aktorius ir televizijos laidų vedėjas. 1964 m.: Virgilijus Pozingis, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Vytautas Visminas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1965 m. – Darius Mockus, verslininkas, vienintelis koncerno „MG Baltic“ akcininkas bei prezidentas, holdingo „MG Baltic Trade“ generalinis direktorius. 1966 m. – Darius Kučinskas, Lietuvos pianistas, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras. 1972 m. – Lina Petkūnienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja. 1977 m.: Rasa Kaušiūtė, Lietuvos dainininkė, dainų kūrėja, vokalo pedagogė (šiuo metu dirba LVJC, rengia mokinius koncertams, konkursams). Rūta Paškauskienė, Lietuvos stalo teniso žaidėja, kuri 2008 m. spalio mėnesį Sankt Peterburge (Rusija) pirmą kartą per savo karjerą tapo Europos moterų vienetų stalo teniso čempione. 1983 m. – Darius Draudvila, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi daugiakovių srityje. 2008 m. pasiekė Lietuvos uždarų patalpų septynkovės nacionalinį rekordą. Šiuo metu studijuoja Kanzaso valstybiniame universitete.. 1984 m. – Mantas Petruškevičius, stilistas, TV laidų, renginių vedėjas. Mirtys 1736 m. – Mykolas Beržanskis, SJ, mokyklinių dramų autorius (g. 1691 m.). 1938 m. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (g. 1874 m.). 1944 m. – Romualdas Marcinkus, lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (g. 1907 m.). 1948 m. – Mykolas Leonaitis, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas (g. 1904 m.). 1961 m. – Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (g. 1875 m.). 1973 m. – Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (g. 1900 m.). 1985 m. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (g. 1891 m.). 1994 m. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (g. 1910 m.). 1999 m. – Alfonsas Gečas, chorvedys ir akordeonistas (g. 1923 m.). 2008 m. – Kazys Morkūnas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.). Šią dieną pasaulyje Įvykiai 1798 – Įkurta Šveicarijos Respublika, gyvavusi iki 1803. 1912 – Antarktidos tyrinėtojas R.Skotas parašė paskutinį įrašą savo dienoraštyje, iki bazinės stoties likus keletui kilometrui, kurių jam jau nebepavyko įveikti. 1974 – Pirmą kartą kosminis aparatas „Mariner 10“ praskrido pro Merkurijų. 2006 – Pilnas saulės užtemimas. Gimimo dienos 1790 m. – Džonas Taileris, 10-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 iki 1845 metų. Taileris tapo pirmuoju JAV prezidentu, perėmusiu prezidento pareigas (pagal viceprezidento teisę) (m. 1862 m.). 1799 m. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834–1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės). Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus – mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (m. 1869 m.). 1826 m. – Vilhelmas Liebknechtas, vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas (m. 1900 m.). 1899 m. – Lavrentijus Pavlovičius Berija, TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos (m. 1953 m.). 1900 m. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (m. 1980 m.). 1902 m. – Herbertas Lykumas, latvių scenografas, tapytojas (m. 1980 m.). 1917 m. – Vitoldas Henselis, lenkų archeologas, istorijos daktaras (m. 2008 m.). 1927 m. – John Robert Vane, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2004 m.). 1928 m. – Vincent „Smakras“ Gigante, žymus Niujorko Genovese mafijos šeimos bosas, nuo 1960-ųjų vidurio priedangai vaidinęs psichinį ligonį (m. 2005 m.). 1929 m. – Vadimas Medvedevas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Buvo vienas artimiausių M. Gorbačiovo bendradarbių. Lydėjo jį vizito Lietuvoje metu (1990 m.). 1930 m. – Anerood Jugnauth, Mauricijaus politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (m. 2021 m.). 1943 m.: Džonas Meidžoras, D. Britanijos politikas, 1990–1997 metais Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Vangelis, pasaulyje pagarsėjęs graikų elektroninės ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (m. 2022 m.). 1951 m. – Roger Bruce Myerson, 2007 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas. 1967 m.: Ainaras Bagatskis, latvių krepšininkas ir treneris, buvęs Latvijos nacionalinės krepšinio rinktinės narys. Natali Kardonė, Prancūzijos aktorė ir dainininkė. Jos tėvas sicilietis, motina – ispanė. 1973 m. – Markas Overmarsas, karjerą baigęs olandų profesionalus futbolininkas, žaidęs kairiojo krašto puolėjo pozicijoje. Olandas vienodai gerai galėjo smūgiuoti ir kamuolį valdyti abiem kojomis bei pasižymėjo dideliu greičiu, todėl turėjo pravardę „Bėgikas“ (Roadrunner – pagal populiaraus amerikiečių animacinio serialo veikėją). 1977 m. – Leonardas Franko, Argentinos nacionalinės futbolo rinktinės ir Galatasaray SK klubo vartininkas. 1978 m. – Igor Rakočević, Serbijos profesionalus krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Stambulo Efes Pilsen komandoje. 1982 m. – Jekabas Redlichas, Latvijos ledo ritulio gynėjas. Mirtys 1058 m. – Steponas IX, Popiežius nuo 1057 m. rugpjūčio 3 d. iki mirties (g. 1020 m.). 1792 m. – Gustavas III, 1771–1792 m. Švedijos karalius (g. 1746 m.). 1866 m. – Nadežda Durova, rusų rašytoja, pirmoji moteris Rusijos imperijos kariuomenės karininkė (g. 1783 m.). 1870 m. – Polis Emilis Bota, prancūzų archeologas, istorikas, gydytojas. Senovės Mesopotamijos tyrinėjimų pradininkas (g. 1802 m.). 1912 m. – Robertas Skotas, anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą (g. 1868 m.). 1937 m. – Fiodoras Kenemanas, rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (g. 1873 m.). 1963 m. – Augustas Rei, teisininkas, advokatas, Estijos politinis veikėjas (g. 1886 m.). 1980 m. – Annunzio Paolo Mantovani, italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (g. 1905 m.). 1982 m. – Carl Orff, XX a. vokiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kantata Carmina Burana (g. 1895 m.). 2007 m. – Tosiwo Nakayama, pirmasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (g. 1931 m.). 2020 m. – Krzysztof Penderecki, lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (g. 1933 m.). Nuorodos Gru – Sausis – Vasario Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Sausio – Vasaris – Kov Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Vasario – Kovas – Bal Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Kov – Balandis – Geg Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Bal – Gegužė – Birž Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Geg – Birželis – Lie Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Birž – Liepa – Rgp Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Lie – Rugpjūtis – Rgs Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Rgp – Rugsėjis – Spa Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Rgs – Spalis – Lap Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Spa – Lapkritis – Gru Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Lap – Gruodis – Sausio Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Keisti
Nuorodos Vikižodynas

Kitos Wikisritys taisyti

Vikiportalai

Vikiprojektai