Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2017 metai

Šiais metais

Metai: 2014 2015 2016 - 2017 - 2018 2019 2020 MMXVII metai
Dešimtmečiai: 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as
Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius
3 tūkstantmetis
► 2017 metai‎ (4 kat., 12 psl.)

2017 m. – nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai LietuvojeKeisti

2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Sporto^[1], Algirdo Juliaus Greimo^[2], Lietuvių kalbos kultūros^[3], Ievos Simonaitytės^[4], Tautinio kostiumo^[5], Piliakalnių^[6] ir Reformacijos metais.^[7]
Kovo 29 d. rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas Vokietijoje.^[8]
Birželio 30–liepos 2 d. Kaune, Druskininkuose ir Elektrėnų sav. vyko X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.^[9]

Įvykiai pasaulyjeKeisti

2017 metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautiniais darniojo turizmo plėtojimo metais.^[10]

Sausio 1 d. naujojo JT Generalinio Sekretoriaus pareigas pradėjo eiti portugalas António Guterres, pakeitęs ilgametį vadovą Ban Ki Muną.^[11]
Kovo 29 d. – Jungtinė Karalystė priėmė 50-ą Europos Sąjungos straipsnį, pradėdama išstojimo iš ES procesą.^[12]
Balandžio 6 d. – reaguojant į Sirijos valdžios panaudotą cheminį ginklą, JAV kariuomenė pasiuntė 59 Tomahawk raketas į Sirijos karinį oro uostą.^[13]
Balandžio 22 d. – virš 600 pasaulio miestų įvyko Maršas už mokslą.
Gegužės 13 d. – beveik 100 pasaulio valstybių įvykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“, užkrėtusi apie 230 000 kompiuterių.^[14]
Birželio 5 d. Juodkalnija tapo naujausia 29-ta NATO nare.^[15]
Birželio 10 d. atidaryta Expo 2017 paroda Astanoje, Kazachstane.
Birželio 16–30 d. Lenkijoje vyko 2017 m. UEFA Europos iki 21 m. čempionatas.
Birželio 17–liepos 2 d. Rusijoje vyko 2017 m. FIFA konfederacijų taurės varžybos.
Liepos 7–8 d. Hamburge vyko dvyliktasis G20 grupės susitikimas.
Rugpjūčio 4–13 d. Londone vyko 2017 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
Rugpjūčio 17 d. Barselonoje įvyko eilė teroro išpuolių.
Rugsėjo 14–20 d. šalia Lietuvos vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“.

MirtysKeisti

Sausio 7 d. – Paulius Normantas, Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
Sausio 7 d. – Mário Soares, teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
Sausio 10 d. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė, Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
Vasario 17 d. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
Kovo 17 d. – Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
Kovo 17 d. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas, lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
Gegužės 9 d. – Robert Miles, diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
Gegužės 23 d. – Roger Moore, Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
Birželio 16 d. – Helmut Kohl, vokiečių politikas (g. 1930 m.).
Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
Liepos 20 d. – Chester Bennington, grupės „Linkin Park“ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).
Rugpjūčio 26 d. – Juozas Vanagas, choro dirigentas (g. 1925 m.).
Rugsėjo 19 d. – Benjaminas Viluckis, lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas, olimpietis (g. 1961 m.).

ŠaltiniaiKeisti

Keisti

Rugsėjo 26

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2017

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 270-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

InformacijaKeisti

ŠventėsKeisti

Lietuva – Vilniaus įkūrėjo Gedimino diena;
Europos kalbų diena.

VardadieniaiKeisti

Gražina – Kipras – Vydė

Šią dieną LietuvojeKeisti

ĮvykiaiKeisti

2000 – LR Seimas priėmė pirmąjį Lietuvos teisininkų savarankiškai parengtą Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

Gimimo dienosKeisti

1841 m. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (m. 1892 m.).
1871 m. – Justinas Baltuška, Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1947 m.).
1883 m. – Kipras Bielinis, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus (m. 1965 m.).
1891 m. – Magdalena Draugelytė Galdikienė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1979 m.).
1892 m. – Marijona Čižauskienė-Paleckaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), chorvedė ir vargonininkė (m. 1966 m.).
1914 m. – Marius Katiliškis, Lietuvos išeivijos rašytojas (m. 1980 m.).
1918 m. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.^[1] (m. 1999 m.).
1919 m.:
- Jonas Stasiūnas, lietuvių operos dainininkas (baritonas), profesorius (m. 1987 m.).
- Marijonas Petronis, inžinierius energetikas, vienas iš centralizuoto šilumos tiekimo pradininkų Lietuvoje.
- Matilde Camus, ispanų XX a. poetė ir menotyrininkė.
1921 m. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (m. 2002 m.).
1937 m. – Steponas Čiuberkis, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1940 m. – Petras Repšys, lietuvių grafikas, medalių kūrėjas, monumentalistas.
1942 m. – Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1943 m.:
- Audra Lukauskytė, Lietuvos ir Palangos politinė bei visuomenės veikėja.
- Jonas Dikčius, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1944 m. – Helmutas Bakaitis, lietuvių kilmės Australijos teatro ir kino aktorius, režisierius.
1945 m. – Rimantas Buivydas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
1948 m. – Gražina Stanislava Drąsutienė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė.
1953 m. – Stasys Žvinys, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1954 m. – Rūta Gaidamavičiūtė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
1958 m.:
- Henrikas Danišauskas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zbignevas Semenovičius, gydytojas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1962 m.:
- Linas Bielskis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rolandas Urniežius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1964 m.:
- Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas.
- Darius Meškauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius.
- Jolanta Savickienė, Lietuvos kultūros ir politinė veikėja.
1966 m. – Vaidotas Verba, lietuvių diplomatas, ambasadorius Nyderlanduose.
1987 m. – Povilas Butkevičius, Lietuvos krepšininkas.

MirtysKeisti

1917 m. – Jonas Užupis, Romos katalikų kunigas, lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas (g. 1848 m.).
1935 m. – Ignas Lapinskas, Lietuvos knygnešys (g. 1877 m.).
1955 m.:
- Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė (g. 1909 m.).
- Aleksandras Grigaitis, Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras (g. 1877 m.).
1971 m. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (g. 1883 m.).
2000 m. – Aleksandras Lileikis, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas (g. 1907 m.).

Šią dieną pasaulyjeKeisti

ĮvykiaiKeisti

1960 – Fidelis Kastras pasakė ilgiausią kalbą Jungtinių Tautų istorijoje (4 valandos 29 minutės).
1990 – TSRS priimtas įstatymas apie tikėjimo laisvę.
2006 – Lenkiška Vikipedija peržengė 300 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienosKeisti

1833 m. – Charles Bradlaugh, Jungtinės Karalystės politikas, vienas žymiausių anglų ateistų. 1866 m. įkūrė britų sekuliaristų draugiją – National Secular Society, veikiančią iki dabar (m. 1891 m.).
1870 m. – Kristijonas X, 1912–1947 m. Danijos ir 1918–1944 m. Islandijos karalius (m. 1947 m.).
1886 m. – Archibald Vivian Hill, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1977 m.).
1888 m. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
1889 m. – Martinas Haidegeris, vokiečių filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų (m. 1976 m.).
1897 m. – Paulius VI, 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties (m. 1978 m.).
1898 m. – George Gershwin, amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų (m. 1937 m.).
1946 m. – Andrea Dworkin, amerikiečių femininstė^[3] (m. 2005 m.).
1948 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė.
1953 m. – Aivaras Lembergs, latvių verslininkas, multimilijonierius, vienas turtingiausių Latvijos žmonių (jo turtas vertinamas 230 mln. EUR, žurnalo „Бизнес и Балтия“ duomenys 2003 m.).
1956 m. – Linda Hamilton, amerikiečių aktorė^[4].
1958 m. – Darby Crash, amerikiečių dainių rašytojas, dainavo The Germs (heroino perdozavimas) (m. 1980 m.).
1974 m. – Martin Müürsepp, vienas garsiausių Estijos krepšininkų; pirmasis ir vienintelis estas, žaidęs NBA.
1976 m.:
- Chiara Siracusa, Maltos dainininkė.
- Maiklas Balakas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės šiuo metu Miuncheno „Bayern“ klube rungtyniaujantis saugas.
1979 m. – Vladimiras Marinas, Kolumbijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje.
1981 m. – Serena Vilijams, JAV sportininkė, antra pasaulio raketė.
1983 m. – Ricardo Andrade Quaresma Bernardo, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Stambulo „Beşiktaş“ klubo puolėjas.
1984 m. – Keisha Kerreece Fayeanne Buchanan, dainininkė, ir viena iš pop merginų grupės Sugababes įkūrėjų, taip pat vienintelė grupės narė, kuri yra nuo pat grupės įsikūrimo pradžios.^[5].
1985 m. – Lenna Kuurmaa, grupės Vanilla Ninja narė ir pagrindinė vokalistė.
1989 m. – Kieranas Gibsas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Arsenal klube.

MirtysKeisti

1876 m. – Taza, čirikavų apačių vadas, Kočizo sūnus ir Mango Kolorado anūkas.^[6] (g. 1842 m.).
1904 m. – Lafcadio Hearn, rašytojas, rašė anglų ir japonų kalbomis, labiausiai žinomas iš Japonijos kultūros aprašymų ir folkloro (g. 1850 m.).
1945 m. – Bela Viktoras Janošas Bartokas, vengrų kompozitorius, pianistas, vienas iš etnomuzikologijos pradininkų. Bartokas laikomas vienu žymiausių XX a. kompozitorių (g. 1881 m.).
1959 m. – Solomonas Bandaranaikė, Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė^[7] (g. 1899 m.).
1976 m. – Leopold Ružička, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8] (g. 1887 m.).
1996 m. – Geoffrey Wilkinson, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8] (g. 1921 m.).
2003 m. – Robert Palmer, britų dainininkas^[9] (g. 1949 m.).
2006 m. – Andrius Sicinskis, Lenkijos sociologas, politologas, valstybės veikėjas (g. 1924 m.).