Šiais metais
2023 m. yra nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvos seimas 2023 metus paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais.[1]
- Sausio 3 d.:
- Sausio 6 d. – Alfredas Gumuliauskas, Lietuvos architektas (g. 1954 m.).[11]
- Sausio 16 d. – Vladas Česiūnas, Lietuvos irkluotojas, treneris (g. 1940 m.).[12]
- Sausio 18 d.:
- Sausio 20 d. – Grigorijus Kanovičius, Lietuvos ir Izraelio rašytojas, scenaristas, vertėjas (g. 1929 m.).[15]
- Sausio 21 d. – Kristina Gudonytė, lietuvių rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė (g. 1949 m.).[16]
- Sausio 27 d. – Rimantas Vaiginis, lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1941 m.).[17]
- Vasario 1 d. – Leonas Žuklys, Lietuvos skulptorius (g. 1923 m.).[18]
- Vasario 6 d.:
- Vasario 7 d. – Laima Šinkūnaitė, Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, profesorė (g. 1942 m.).[21]
- Vasario 11 d. – Simas Kudirka, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (g. 1930 m.).[22]
- Vasario 15 d. – Algimantas Žižiūnas, Lietuvos fotografas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas (g. 1940 m.).[23]
- Vasario 16 d. – Antanas Terleckas, Lietuvos ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas (g. 1928 m.).[24]
- Vasario 23 d. – Juozas Gediminas Šmitas, Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas, pedagogas (g. 1927 m.).[25]
- Vasario 26 d. – Rokas Flikas, Lietuvos ekonomistas, rašytojas (g. 1936 m.).[26]
- Kovo 11 d. – Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė, Lietuvos grafikė, scenografė (g. 1943 m.).[27]
- Kovo 15 d. – Jonas Šimėnas, Lietuvos politikas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1953 m.).[28]
- Kovo 17 d. – Jonas Jackevičius, lietuvių žurnalistas, poetas, dailininkas (g. 1937 m.).[29]
- Kovo 18 d. – Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvos muzikologas, pedagogas (g. 1939 m.).[30]
- Sausio 6 d. – Džianluka Vialis, Italijos futbolo treneris, buvęs profesionalus žaidėjas (g. 1964 m.).[32]
- Sausio 7 d. – Modeste M'Bami, futbolininkas, buvęs Kamerūno rinktinės ir Prancūzijos Le Havre AC klubo saugas (g. 1982 m.).[33]
- Sausio 10 d. – Konstantinas II, Graikijos karalius, valdęs 1964–1974 m. (g. 1940 m.).[34]
- Sausio 16 d. – Džina Lolobridžida, viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių Europos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore (g. 1927 m.).[35]
- Sausio 21 d. – Rita Bjeregard, pedagogė, Danijos ir Europos Sąjungos politinė veikėja (g. 1941 m.).[36]
- Sausio 29 d. – Heddy Lester, olandų dainininkė ir aktorė (g. 1950 m.).[37]
- Vasario 14 d. – Jerry Jarrett, JAV profesionaliųjų imtynių federacijos Total Nonstop Action Wrestling (TNA) įkūrėjas, buvęs imtynininkas (g. 1942 m.).[38]
- Vasario 15 d. – Reičel Velš, JAV aktorė ir dainininkė, laikoma septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarptautinio masto sekso simboliu (g. 1940 m.).[39]
- Kovo 3 d. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (g. 1935 m.).[40]
- Kovo 19 d. – Petar Nadoveza, buvęs Kroatijos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1942 m.).[41]
- Kovo 20 d. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (g. 1938 m.).[42]
- ↑ Seimo paskelbti atmintini metai
- ↑ „Numatomi rinkimai“. VRK. Nuoroda tikrinta 2022-04-08.
- ↑ Savivaldos rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.. Verslo žinios. 2022-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- ↑ NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis
- ↑ Croatia eyes euro adoption in 2023 -PM | Reuters
- ↑ „Özbekistan 1 Ocak 2023'te tamamen Latin alfabesine geçecek“ [Uzbekistan to switch to the Latin alphabet on January 1, 2023]. Anadolu Ajansi. 2021-02-12.
- ↑ „Windows 8.1“ . Microsoft. Nuoroda tikrinta 2022-04-08.
- ↑ „20 April 2023 Total Solar Eclipse“.
- ↑ „Mirė tapytojas Kostas Dereškevičius“. 15min.lt. 2023-01-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-03.
- ↑ Mirė buvęs Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus. Lrytas. 2023-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
- ↑ Mirė su Palanga savo gyvenimą siejęs architektas Alfredas Gumuliauskas. LRT. 2023-01-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-11.
- ↑ Anapilin iškeliavo olimpinis čempionas Vladas Česiūnas. LTOK. 2023-01-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
- ↑ Mirė dainininkė Vitalija Katunskytė. LRT. 2023-01-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
- ↑ Netektis sporte: staiga mirė ilgametis golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis. 15min.lt. 2023-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
- ↑ Mirė rašytojas Grigorijus Kanovičius. LRT. 2023-01-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-21.
- ↑ Būdama 74-erių mirė žymi Lietuvos prozininkė Kristina Gudonytė. Delfi. 2023-01-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
- ↑ Mirė chorvedys, pedagogas, muzikantas Rimantas Vaiginis. Lietuvos muzikų sąjunga. 2023-01-08. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.
- ↑ Mirė garsus lietuvių skulptorius Leonas Žuklys. Lrytas.lt. 2023-02-04. Nuoroda tikrinta 2023-02-06.
- ↑ Į Anapilį išėjo žinomas žurnalistas, poetas, scenaristas Kazimieras Pūras. 15min.lt. 2023-02-06. Nuoroda tikrinta 2023-02-06.
- ↑ Mirė buvęs generalinis prokuroras Vladimiras Nikitinas. LRT. 2023-02-06. Nuoroda tikrinta 2023-02-07.
- ↑ Mirė menotyrininkė, sakralinio meno puoselėtoja prof. Laima Šinkūnaitė. LRT. 2023-02-08. Nuoroda tikrinta 2023-02-08.
- ↑ Mirė filme „Šuolis“ įamžintas jūreivis Simas Kudirka. LRT. 2023-02-12. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.
- ↑ Mirė fotomenininkas Algimantas Žižiūnas. 15min.lt. 2023-02-16. Nuoroda tikrinta 2023-02-16.
- ↑ Mirė disidentas Antanas Terleckas LRT. 2023-02-16. Nuoroda tikrinta 2023-02-16.
- ↑ Mirė buvęs Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Juozas Gediminas Šmitas. LRT. 2023-02-24. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
- ↑ Mirė rašytojas Rokas Flickas. Lrytas. 2023-02-26. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
- ↑ Skaudi netektis: mirė Egmonto Bžesko mama grafikė Marija Jukniūtė Bžeskienė. TV3. 2023-03-16. Nuoroda tikrinta 2023-03-17.
- ↑ Jonas ŠIMĖNAS (1953 07 31–2023 03 15). lrs.lt. 2023-03-15. Nuoroda tikrinta 2023-03-15.
- ↑ Mirė LŽS ir NŽKA narys, TV žurnalistas, poetas ir dailininkas Jonas Jackevičius. lžs.lt. 2023-03-17. Nuoroda tikrinta 2023-03-17.
- ↑ Mirė muzikologas, profesorius Jonas Vytautas Bruveris. Delfi. 2023-03-18. Nuoroda tikrinta 2023-03-18.
- ↑ „Mirė dirigentė Henrika Šečkuvienė-Gunevičiūtė“. 15min.lt. 2023-03-13. Nuoroda tikrinta 2023-03-13.
- ↑ „Former Italy and Chelsea striker Gianluca Vialli dies aged 58 in a London hospital after long battle with pancreatic cancer, just three weeks after quitting his job as a coach for Italy“. Daily Mail. 2023-01-06. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
- ↑ Omotto, Joel (2023-01-07). „Modeste M'bami: Ex-Cameroon & Paris Saint-Germain midfielder dies at 40“. Goal (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-01-08.
- ↑ „Constantine II: Greece's former and last king dies at 82“. DW (anglų). 2023-01-10. Nuoroda tikrinta 2023-01-11.
- ↑ „Gina Lollobrigida: Italian screen star dies at 95“. BBC (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
- ↑ „Ritt Bjerregaard er død“. TV 2 (danų). Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
- ↑ Uriot, Jan (2023-01-29). „Mallemolen-zangeres Heddy Lester (72) overleden“. De Telegraaf (olandų). Nuoroda tikrinta 2023-01-29.
- ↑ Jerry Jarrett Passes Away At 80-Years-Old
- ↑ „Raquel Welch, 1960s film star and sex symbol, dies at 82“. Washington Post. 2023-02-15. Nuoroda tikrinta 2023-02-15.
- ↑ Sulaukęs 88 metų mirė Nobelio premijos laureatas japonų rašytojas Kenzaburo Oe. Delfi. 2023-03-13. Nuoroda tikrinta 2023-03-13.
- ↑ „Preminula legenda Hajduka Petar Nadoveza“ (kroatų). 2023-03-19. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
- ↑ „Anita Thallaug er død“ (norvegų). 2023-03-21. Nuoroda tikrinta 2023-03-21.
|
Kovo 29 yra 88-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 89-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 277 dienos.
Almantė – Bertoldas – Helmutas – Manvydas – Narcizas
Šią dieną LietuvojeKeisti
Gimimo dienosKeisti
- 1814 m. – Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.[1] (m. 1872 m.).
- 1850 m. – Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas (m. 1925 m.).
- 1857 m. – Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis, dvarininkas, paskutinis Karpių giminės atstovas.[2] (m. 1926 m.).
- 1877 m. – Juozas Šnapštys-Margalis, Lietuvos poetas, kunigas (m. 1921 m.).
- 1898 m. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (m. 1979 m.).
- 1899 m. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (m. 1985 m.).
- 1901 m. – Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė, agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja (m. 1981 m.).
- 1902 m. – Leonas Kuodys, Lietuvos kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (m. 1975 m.).
- 1916 m. – Simonas Ramunis, architektas (m. 2002 m.).
- 1929 m. – Vytautas Česonis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2014 m.).
- 1933 m.:
- 1936 m. – Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (m. 2010 m.).
- 1938 m. – Povilas Aksomaitis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2004 m.).
- 1942 m. – Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Lietuvos grafikė.
- 1943 m. – Edvardas Algirdas Žalnerauskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1945 m.:
- 1947 m. – Juozas Vytautas Juocevičius, Lietuvos boksininkas, bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas.
- 1949 m. – Petras Puošiūnas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
- 1953 m. – Jonas Gečas, Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas.
- 1956 m.:
- 1959 m.:
- 1962 m. – Arūnas Sakalauskas, lietuvių aktorius ir televizijos laidų vedėjas.
- 1964 m.:
- 1965 m. – Darius Mockus, verslininkas, vienintelis koncerno „MG Baltic“ akcininkas bei prezidentas, holdingo „MG Baltic Trade“ generalinis direktorius.
- 1966 m. – Darius Kučinskas, Lietuvos pianistas, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1972 m. – Lina Petkūnienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1977 m.:
- 1983 m. – Darius Draudvila, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi daugiakovių srityje. 2008 m. pasiekė Lietuvos uždarų patalpų septynkovės nacionalinį rekordą.[3] Šiuo metu studijuoja Kanzaso valstybiniame universitete.[4].
- 1984 m. – Mantas Petruškevičius, stilistas, TV laidų, renginių vedėjas.
- 1736 m. – Mykolas Beržanskis, SJ, mokyklinių dramų autorius (g. 1691 m.).
- 1938 m. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (g. 1874 m.).
- 1944 m. – Romualdas Marcinkus, lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (g. 1907 m.).
- 1948 m. – Mykolas Leonaitis, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas (g. 1904 m.).
- 1961 m. – Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (g. 1875 m.).
- 1973 m. – Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (g. 1900 m.).
- 1985 m. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (g. 1891 m.).
- 1994 m. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (g. 1910 m.).
- 1999 m. – Alfonsas Gečas, chorvedys ir akordeonistas (g. 1923 m.).
- 2008 m. – Kazys Morkūnas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
Šią dieną pasaulyjeKeisti
Gimimo dienosKeisti
- 1790 m. – Džonas Taileris, 10-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 iki 1845 metų. Taileris tapo pirmuoju JAV prezidentu, perėmusiu prezidento pareigas (pagal viceprezidento teisę) (m. 1862 m.).
- 1799 m. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834–1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).[5] Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus – mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (m. 1869 m.).
- 1826 m. – Vilhelmas Liebknechtas, vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas (m. 1900 m.).
- 1899 m. – Lavrentijus Pavlovičius Berija, TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos (m. 1953 m.).
- 1900 m. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (m. 1980 m.).
- 1902 m. – Herbertas Lykumas, latvių scenografas, tapytojas (m. 1980 m.).
- 1917 m. – Vitoldas Henselis, lenkų archeologas, istorijos daktaras (m. 2008 m.).
- 1927 m. – John Robert Vane, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 2004 m.).
- 1928 m. – Vincent „Smakras“ Gigante, žymus Niujorko Genovese mafijos šeimos bosas, nuo 1960-ųjų vidurio priedangai vaidinęs psichinį ligonį (m. 2005 m.).
- 1929 m. – Vadimas Medvedevas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Buvo vienas artimiausių M. Gorbačiovo bendradarbių. Lydėjo jį vizito Lietuvoje metu (1990 m.).
- 1930 m. – Anerood Jugnauth, Mauricijaus politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (m. 2021 m.).
- 1943 m.:
- 1951 m. – Roger Bruce Myerson, 2007 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[8].
- 1967 m.:
- 1973 m. – Markas Overmarsas, karjerą baigęs olandų profesionalus futbolininkas, žaidęs kairiojo krašto puolėjo pozicijoje. Olandas vienodai gerai galėjo smūgiuoti ir kamuolį valdyti abiem kojomis bei pasižymėjo dideliu greičiu, todėl turėjo pravardę „Bėgikas“ (Roadrunner – pagal populiaraus amerikiečių animacinio serialo veikėją).
- 1977 m. – Leonardas Franko, Argentinos nacionalinės futbolo rinktinės ir Galatasaray SK klubo vartininkas.
- 1978 m. – Igor Rakočević, Serbijos profesionalus krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Stambulo Efes Pilsen komandoje.
- 1982 m. – Jekabas Redlichas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
- 1058 m. – Steponas IX, Popiežius nuo 1057 m. rugpjūčio 3 d. iki mirties (g. 1020 m.).
- 1792 m. – Gustavas III, 1771–1792 m. Švedijos karalius (g. 1746 m.).
- 1866 m. – Nadežda Durova, rusų rašytoja, pirmoji moteris Rusijos imperijos kariuomenės karininkė (g. 1783 m.).
- 1870 m. – Polis Emilis Bota, prancūzų archeologas, istorikas, gydytojas. Senovės Mesopotamijos tyrinėjimų pradininkas (g. 1802 m.).
- 1912 m. – Robertas Skotas, anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą (g. 1868 m.).
- 1937 m. – Fiodoras Kenemanas, rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (g. 1873 m.).
- 1963 m. – Augustas Rei, teisininkas, advokatas, Estijos politinis veikėjas (g. 1886 m.).
- 1980 m. – Annunzio Paolo Mantovani, italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (g. 1905 m.).
- 1982 m. – Carl Orff, XX a. vokiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kantata Carmina Burana (g. 1895 m.).
- 2007 m. – Tosiwo Nakayama, pirmasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (g. 1931 m.).
- 2020 m. – Krzysztof Penderecki, lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (g. 1933 m.).
|