Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2017 metai

Rinktinis straipsnis

Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis - trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d.

Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje (heraldinėje dešinėje) pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.

Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Keisti

Ar žinote, kad...

2009 metais:

... sausio 1 d. sukako 90 m. kai pirmą kartą virš Gedimino pilies bokšto buvo iškelta Lietuvos trispalvė.
... sausio 1 d. Slovakija įsivedė eurą.
... sausio 1 d. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.
... sausio 20 d. pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu tapo Barakas Obama.
... sausio 22 d. Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 100 000 straipsnių ribą.
... sausio 22 d. – Lietuviškoji Vikipedija pasiekė 80 000 straipsnių ribą.
... vasario 14 d. Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį.
... gegužės 17 d. – Lietuvoje išrinkta pirmoji prezidentė moteris (Dalia Grybauskaitė).
... birželio 10 d. – Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 200 000 straipsnių ribą.
... liepos 7 d. – Atidaryti Valdovų rūmai Vilniuje.
... liepos 12 d. – Dalios Grybauskaitės inauguracija.
... rugpjūčio 3 d. – Lietuviškoji Vikipedija pasiekė 90 000 straipsnių ribą.

Keisti

Rinktinė iliustracija

Haitį sudrebino stipriausias per 200 metų žemės drebėjimas. Haičio prezidentūra po žemės drebėjimo.

Keisti

Šiais metais

Metai: 2014 2015 2016 - 2017 - 2018 2019 2020 MMXVII metai
Dešimtmečiai: 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as
Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius
3 tūkstantmetis
► 2017 metai‎ (4 kat., 10 psl.)

2017 m. – nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai LietuvojeKeisti

2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Sporto^[1], Algirdo Juliaus Greimo^[2], Lietuvių kalbos kultūros^[3], Ievos Simonaitytės^[4], Tautinio kostiumo^[5], Piliakalnių^[6] ir Reformacijos metais.^[7]
Kovo 29 d. rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas Vokietijoje.^[8]
Birželio 30–liepos 2 d. Kaune, Druskininkuose ir Elektrėnų sav. vyko X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.^[9]

Įvykiai PasaulyjeKeisti

2017 metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautiniais darniojo turizmo plėtojimo metais.^[10]

Sausio 1 d. naujojo JT Generalinio Sekretoriaus pareigas pradėjo eiti portugalas António Guterres, pakeitęs ilgametį vadovą Ban Ki Muną.^[11]
Kovo 29 d. – Jungtinė Karalystė priėmė 50-ą Europos Sąjungos straipsnį, pradėdama išstojimo iš ES procesą.^[12]
Balandžio 6 d. – reaguojant į Sirijos valdžios panaudotą cheminį ginklą, JAV kariuomenė pasiuntė 59 Tomahawk raketas į Sirijos karinį oro uostą.^[13]
Balandžio 22 d. – virš 600 pasaulio miestų įvyko Maršas už mokslą.
Gegužės 13 d. – beveik 100 pasaulio valstybių įvykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“, užkrėtusi apie 230 000 kompiuterių.^[14]
Birželio 5 d. Juodkalnija tapo naujausia 29-ta NATO nare.^[15]
Birželio 10 d. atidaryta Expo 2017 paroda Astanoje, Kazachstane.
Birželio 16–30 d. Lenkijoje vyko 2017 m. UEFA Europos iki 21 m. čempionatas.
Birželio 17–liepos 2 d. Rusijoje vyko 2017 m. FIFA konfederacijų taurės varžybos.
Liepos 7–8 d. Hamburge vyko dvyliktasis G20 grupės susitikimas.

MirtysKeisti

Sausio 7 d. – Paulius Normantas, Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
Sausio 7 d. – Mário Soares, teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
Sausio 10 d. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė, Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
Vasario 17 d. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
Kovo 17 d. – Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
Kovo 17 d. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas, lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
Gegužės 9 d. – Robert Miles, diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
Gegužės 23 d. – Roger Moore, Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
Birželio 16 d. – Helmut Kohl, vokiečių politikas (g. 1930 m.).
Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
Liepos 20 d. – Chester Bennington, grupės „Linkin Park“ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).

ŠaltiniaiKeisti

Keisti

Liepos 23

Bir – Liepa – Rgp
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31
2017

Liepos 23 yra 204-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 205-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 161 diena.

InformacijaKeisti

ŠventėsKeisti

(kol kas neįvestos)

VardadieniaiKeisti

Apolinaras – Romula – Tarvilas – Gilmina – Brigita – Roma

Šią dieną LietuvojeKeisti

ĮvykiaiKeisti

1792 – Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos.

Gimimo dienosKeisti

1923 m. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1998 m.).
1929 m.:
- Kazys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, išeivijos veikėjas, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino (1992 m. liepos 11 d. – 2004 m.), atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šv. Sosto santykius (m. 2007 m.).
- Pranas Jankauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
1936 m. – Henrikas Jurgis Šimoliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
1942 m. – Romanas Algimantas Sedlickas, advokatas, JAV lietuvių ir Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1946 m.:
- Antanas Valeckas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Romas Juškelis, Lietuvos fotografas.
1947 m. – Onutė Aleknavičienė-Prokurenkaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
1948 m. – Janina Baršienė-Gražytė, Lietuvos genetikė zoologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
1950 m.:
- Irena Misevičienė, Lietuvos gydytoja, sveikatos apsaugos organizatorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Vidmantas Jankauskas, Lietuvos matematikas, energetikos ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
1951 m. – Saulius Vosylius, lietuvių kino ir televizijos režisierius.
1952 m. – Stasys Navardauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m. – Vytautas Kurnickas, Lietuvos dainininkas (tenoras), kompozitorius.
1956 m. – Kazys Starkevičius, teisininkas, Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis veikėjas, Seimo narys, LR žemės ūkio ministras.
1957 m. – Remigijus Jurėla, Lietuvos architektas.
1958 m. – Danutė Časienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
1961 m. – Vidas Paleckis, Lietuvos imtynininkas ir treneris.
1962 m. – Artūras Dubonis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
1967 m. – Gintaras Steponavičius, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1970 m.:
- Povilas Vanagas, šokėjas ant ledo, 2000 m. pasaulio čempionato bronzos medalio, 2000 ir 2006 m. Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas.
- Saulius Skvernelis, teisininkas, policijos komisaras, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
1971 m. – Aurelijus Daraškevičius, Lietuvos baleto artistas.
1973 m. – Andrius Giedraitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Erama-Maratonas“ komandoje žaidžiančioje Vilniaus Krepšinio Mėgėjų lygoje(VMKL).
1985 m. – Renaldas Seibutis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandoje.

MirtysKeisti

1834 m. – Bonaventūra Gailevičius, Lietuvos kunigas, filosofijos daktaras (g. 1752 m.).
1934 m. – Jonas Dobkevičius, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1866 m.).
1955 m. – Antanas Garmus, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1881 m.).
1961 m. – Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas) (g. 1890 m.).
1970 m. – Petras Biržys, Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas (g. 1896 m.).
1995 m. – Vincas Knezėnas, chorvedys ir pedagogas (g. 1912 m.).
2007 m. – Antanas Gradeckas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas (g. 1929 m.).
2009 m.:
- Antanas Barasa, Lietuvos ir Kretingos rajono verslo, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
- Sofija Veiverytė, Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (g. 1926 m.).
2010 m. – Albertas Rosinas, Lietuvos kalbininkas, baltistas (g. 1938 m.).

Šią dieną pasaulyjeKeisti

ĮvykiaiKeisti

1881 – Lježe įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija – pirmoji tarptautinė sporto federacija pasaulyje.

Gimimo dienosKeisti

1879 m. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (m. 1951 m.).
1888 m. – Raimondas Čandleris, meniškiausias kietojo detektyvo atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį Filipą Marlou, autorius (m. 1959 m.).
1889 m. – Valteris Šotkis, vokiečių fizikas, smarkiai prisidėjęs prie elektronų ir jonų emisijos teorijos kūrimo, 1915 metais išradęs tetrodą, 1919 metais išradęs pentodą, vėliau labai prisidėjęs prie puslaidininkių prietaisų vystimo (m. 1976 m.).
1892 m. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916–1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930–1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje^[1]^[2] (m. 1975 m.).
1899 m. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (m. 1976 m.).
1906 m. – Vladimir Prelog, 1975 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1998 m.).
1933 m. – Richard George Rogers, pasaulinio garso britų architektas.
1950 m. – Vladimiras Megrė, rusų rašytojas, žymios knygų serijos „Rusijos skambantys kedrai“ autorius.
1953 m. – Mohd. Najib bin Tun Haji Abdul Razak, šeštasis ir dabartinis Malaizijos ministras pirmininkas. Nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. jis dirbo Malaizijos gynybos ministru. Jis yra antrojo šalies ministro pirmininko Abdul Razako sūnus. Najibas yra didžiausios šalies politinės partijos Jungtinės malajų nacionalinės organizacijos prezidentas. Nuo 2008 m. jis eina ir šalies finansų ministro pareigas.
1957 m. – Theo van Gogh, olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (m. 2004 m.).
1961 m.:
- Martin Lee Gore, britų grupės Depeche Mode narys ir jos pagrindinis žodžių bei muzikos autorius, vokalistas; taip pat solistas nuo 1989 m.
- Woody Harrelson, amerikiečių aktorius^[4].
1965 m. – Saul Hudson, hard roko grupės Guns N' Roses pagrindinis gitaristas, o šiuo metu yra roko grupės Velvet Revolver gitaristas.
1968 m. – Gary Payton, amerikiečių krepšininkas^[5].
1970 m. – Charisma Carpenter, amerikiečių aktorė^[6].
1973 m.:
- Francis Healy, škotų roko muzikantas (Travis)^[7].
- Monica Samille Lewinsky, JAV moteris, su kuria prezidentas Bill Clinton turėjo „nesantuokinių santykių“.
1976 m. – Chuaasn Gutjerezas Morenas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Atlético de Madrid klubo gynėjas.
1977 m. – Neicer Reasco, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo gynėjas. Su LDU Quito klubu laimėjo 4 Ekvadoro čempionatus.
1979 m. – Sotiris Kirgiakosas, Graikijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Liverpool klube ir Graikijos futbolo rinktinėje. 2008–2009 sezone buvo Atėnų AEK komandos kapitonas.
1984 m. – Brandon Roy, amerikietis krepšininkas, rungtyniaujantis Nacionalinės Krepšinio Asociacijos Portlando „Trail Blazers“ komandoje.
1989 m. – Daniel Jacob Radcliffe, Anglijos aktorius, kino filme „Haris Poteris“ suvaidinęs pagrindinį vaidmenį.

MirtysKeisti

1393 m. – Konradas Valenrodas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1330 m.).
1885 m. – Ulisas Grantas, vyriausias Sąjungos kariuomenės vadas (JAV pilietinio karo metu) (1864–1869 metais) ir aštuonioliktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas 1869–1877 metais (g. 1822 m.).
1916 m. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1852 m.).
1948 m. – Deividas Levelainas Vorkas Grifitas, svarbiausias kino pionierius, Oskaro apdovanojimą pelnęs kino režisierius (g. 1875 m.).
1968 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1875 m.).
1984 m. – Anchelis Marija de Lera, Ispanijos rašytojas, žurnalistas (g. 1912 m.).
1993 m. – James Jordan, Michael Jordan tėvas^[8] (g. 1936 m.).
2007 m. – Ernst Otto Fischer, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1918 m.).
2011 m. – Amy Winehouse, Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė. (g. 1983 m.).

NuorodosKeisti

↑ Erlich, Haggai. The Cross and the River: Ethiopia, Egypt, and the Nile. 2002, page 192.
↑ Murrell, Nathaniel Samuel and Spencer, William David and McFarlane, Adrian Anthony. Chanting Down Babylon: The Rastafari Reader. 1998, page 148.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
↑ Woody Harrelson.
↑ Gary Payton.
↑ Charisma Carpenter.
↑ Francis Healy.
↑ James Jordan.