Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2022 metai

Prieš ... metų(-us)

Chronologija

Kategorijos

Vikiprojektas

Šiais metais Metai: 2019 2020 2021 - 2022 - 2023 2024 2025 MMXXII metai Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius 3 tūkstantmetis 2022 metai‎ (2 kat., 9 psl.) 2022 m. yra nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Lietuvoje Lietuvos seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos, Jaunimo, Jono Meko ir Sūduvos metais, Pranciškaus Skorinos, Lietuvos universitetų, Gyvūnų gerovės, Kazimiero Vasiliausko, Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Romo Kalantos ir Ievos Simonaitytės metais. Sausio 12 d. pranešta apie didžiausią per parą nustatytų užsikrėtusiųjų SARS-CoV-2 virusu žmonių skaičių (4635 atvejai) nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Sausio 29 d. pranešta apie didžiausią paros skaičių – 11666 atvejus. Metų pradžioje Kinija vykdė ekonominį spaudimą dėl praėjusiais metais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės. Pasaulyje Metų pradžioje pasaulyje toliau plito COVID-19 pandemija, pirmąkart užfiksuota 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Sausio 1 d. duomenimis nuo pandemijos pradžios mirė 5,4 mln. žmonių ir užregistruota 284,6 mln. susirgusiųjų. Nepaisant vakcinavimo, dėl naujos SARS-CoV-2 viruso „Omicron“ atmainos plitimo daugelis Europos šalių, JAV, Australija sausio mėn. pradžioje paskelbė rekordinius paros užsikrėtimų skaičius. Sausio 5 d. Kazachstano prezidentas K. Tokajevas paleido vyriausybę ir kai kuriose šalies vietovėse įvedė nepaprastąją padėtį po to, kai pakilus suskystintų dujų kainai kilo pilietiniai protestai ir neramumai. Po neramumų pranešta apie 225 žuvusiuosius ir apie 12 000 suimtųjų. Sausio mėn. kilo taptautinė prieštara tarp JAV vedamo NATO bloko ir Rusijos dėl sutelktos kariuomenės iš Rusijos pusės prie Ukrainos sienos įtariant planuojamą karinę invaziją į Ukrainą. NATO šalys pasiuntė karinės paramos Ukrainai. Vasario 4−20 dienomis Pekine vyko 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės. Vasario 21 d. paaštrėjo Rusijos–Ukrainos krizė, kuomet Vladimiras Putinas pripažino Luhansko Liaudies ir Donecko Liaudies respublikas nepriklausomomis nuo Ukrainos. Tuo pačiu jis leido Rusijos kariams įžengti į šias teritorijas. Vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Gegužės 14 d. Turine vyko 66-asis Eurovizijos dainų konkursas. Lapkričio 21−gruodžio 18 d. Katare vyks XXII pasaulio futbolo čempionatas. Mirtys Lietuvoje Sausio 6 d. – Albinas Jarusevičius, Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius (g. 1931 m.). Sausio 9 d. – Kęstutis Jucys, lietuvių teisininkas, teisėjas (g. 1961 m.). Sausio 11 d. – Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas, buvęs LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (g. 1942 m.). Sausio 13 d. – Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, lietuvių pedagogė (g. 1945 m.). Sausio 14 d. – Bernardas Šaknys, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. 1938 m.). Sausio 15 d.: Jolanta Vymerytė, Lietuvos choreografė, baleto pedagogė (g. 1965 m.). Antanas Seikalis, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas (g. 1933 m.). Antanas Rimvidas Bandzaitis, lietuvių fizikas (g. 1937 m.). Sausio 16 d. – Ramūnas Kasparavičius, Lietuvos poetas, rašytojas (g. 1948 m.). Sausio 17 d.: Kęstutis Labeckas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras (nuo 2009 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys (g. 1988 m.). Juozas Elekšis, lietuvių žurnalistas, poetas (g. 1931 m.). Sausio 19 d. – Juozas Tumelis, lietuvių istorikas, bibliografas, vertėjas (g. 1938 m.). Sausio 28 d. – Jonas Kondrotas, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, agronomas (g. 1943 m.). Sausio 31 d. – Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (g. 1956 m.). Vasario 3 d. – Janė Narvilienė, pedagogė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja (g. 1945 m.). Vasario 13 d.: Romas Burba, Lietuvos žurnalistas (g. 1957 m.). Mykolas Abarius, lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (g. 1926 m.). Vasario 14 d. – Rimantas Morkvėnas, lietuvių mokslininkas, diplomatas (g. 1949 m.). Vasario 18 d. – Teresė Genovaitė Dovydaitytė, lietuvių žurnalistė (g. 1938 m.). Vasario 21 d. – Bernardas Vasiliauskas, Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (g. 1938 m.). Vasario 22 d. – Henrikas Giedraitis, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (g. 1940 m.). Kovo 13 d. – Algimantas Baltakis, lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (g. 1930 m.). Kovo 17 d. – Raimondas Minderis, Lietuvos baleto artistas, pedagogas (g. 1941 m.). Kovo 19 d. – Povilas Jakučionis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1932 m.). Balandžio 2 d. – Vincentas Dienys, Lietuvos fizikas (g. 1936 m.). Balandžio 13 d. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (g. 1922 m.). Balandžio 22 d.: Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1929 m.). Kęstutis Marčiulynas, Lietuvos teatro režisierius ir aktorius, budistų vienuolis (g. 1961 m.). Balandžio 24 d. – Viktoras Vytautas Klemas, Lietuvos ir JAV okeanologas (g. 1934 m.). Balandžio 25 d.: Regina Narušienė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, JAV lietuvių veikėja, advokatė (g. 1936 m.). Hanes Adomaitis, lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. 1942 m.). Balandžio 26 d.: Algimantas Mockus, lietuvių kino operatorius ir režisierius (g. 1931 m.). Virginija Kelmelytė, Lietuvos kino ir teatro aktorė (g. 1963 m.). Vytautas Česnulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. 1936 m.). Balandžio 29 d. – Juozas Adomonis, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1932 m.). Gegužės 5 d. – Regina Parnarauskienė, Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė (g. 1934 m.). Gegužės 7 d. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (g. 1929 m.). Nedatuota Jonas Algirdas Riepšas, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (g. 1937 m.). Birutė Bražinskaitė-Jakštienė, LRT televizijos žurnalistė ir režisierė (g. 1940 m.). Mantas Kvedaravičius, lietuvių režisierius (g. 1976 m.). Petras Mikelionis, mokslinis agronomas, Lietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1939 m.). Saulius Šiliauskas, lietuvių istorikas ir politologas (g. 1962 m.). Pasaulyje Sausio 2 d. – Ričardas Erskinas Likis, Kenijos archeologas, antropologas, politikas (g. 1944 m.). Sausio 11 d. – Davidas Sasolis, Italijos politikas, ėjęs Europos Parlamento pirmininko pareigas (g. 1956 m.). Sausio 16 d. – Karmela Koren, Izraelio dainininkė ir aktorė (g. 1938 m.). Sausio 19 d. – Aleksandras Nazarenka, Rusijos istorikas, filologas (g. 1948 m.). Sausio 25 d. – Vimas Jansenas, buvęs Nyderlandų futbolininkas, rungtyniavęs Nyderlandų rinktinėje (g. 1946 m.). Sausio 30 d. – Leonidas Kuravliovas, Rusijos teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.). Vasario 1 d. – Šintaro Išihara, Japonijos politikas, ėjęs Tokijo gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų Japonijos nacionalistų, kraštutinės dešiniosios Saulėtekio partijos įkūrėjas ir buvęs vadovas (g. 1932 m.). Vasario 6 d.: Lata Mangeškar, Indijos dainininkė, žymiausia Bolivudo filmų dainų įdainuotoja, tituluojama Indijos lakštingala. Dauguma jos dainų atliktos hindi bei marathų kalbomis, tačiau per savo daugiau nei 70 metų trunkančią karjerą ji buvo atlikusi dainų praktiškai visomis svarbesnėmis Indijos kalbomis (g. 1929 m.). Džordžas Krambas, JAV kompozitorius, Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys (1976) (g. 1929 m.). Vasario 8 d. – Lukas Montanjė, prancūzų virusologas, 2008 m. apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už žmogaus imunodeficito viruso atradimą (g. 1932 m.). Vasario 10 d. – Manuelis Eskivelis, Belizo politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs šalies ministras pirmininkas (g. 1940 m.). Vasario 13 d. – Aledas Robertsas, Velso politikas (g. 1962 m.). Vasario 17 d. – Romanas Apsitis, latvių teisininkas, teisės istorikas, teisėjas, buvęs ombudsmenas, politinis veikėjas, teisingumo ministras (g. 1939 m.). Vasario 18 d. – Christopher Scicluna, Maltos dainininkas (g. 1959 m.). Vasario 19 d. – Kakuiči Mimura, karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1931 m.). Kovo 14 d. – Scott Hall, amerikiečių profesionalus imtynininkas, žinomas dėl savo veiklos „World Wrestling Federation“ (WWF, dabar WWE) ir „World Championship Wrestling“ (WCW) (g. 1958 m.). Kovo 23 d. – Madlena Korbel Olbrait, Jungtinių Valstijų politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore (g. 1937 m.). Kovo 25 d. – Taylor Hawkins, JAV roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės Foo Fighters būgnininkas (g. 1972 m.). Balandžio 6 d. – Vladimiras Žirinovskis, Rusijos politikas, nacionalistas, populistas ir Rusijos liberaldemokratų partijos įkūrėjas bei lyderis, Dūmos narys (g. 1946 m.). Balandžio 7 d. – Liudvikas Dornas, lenkų politikas, buvęs Lenkijos Seimo maršalka, vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras (g. 1954 m.). Balandžio 17 d. – Katerina Spak, prancūzų aktorė ir dainininkė (g. 1945 m.). Gegužės 1 d. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1941 m.). Gegužės 3 d. – Stanislavas Šuškevičius, Baltarusijos politikas ir mokslininkas. Nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas (Aukščiausiosios Tarybos bei Parlamento sekretorius) po TSRS iširimo (g. 1934 m.). Gegužės 7 d. – Jurijus Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (g. 1922 m.). Gegužės 10 d. – Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, atgavus Nepriklausomybę po TSRS žlugimo (g. 1934 m.). Gegužės 15 d. – Robertas Kogojus, Belgijos dainininkas (g. 1939 m.). Šaltiniai Keisti
Gegužės 18 Bal – Gegužė – Birž Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 2022 Gegužės 18 yra 138-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 139-a). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 227 dienos. Informacija Šventės Tarptautinė interneto diena; Tarptautinė muziejų diena. Vardadieniai Erikas – Erdvilas – Julita – Rytė – Venancijus Šią dieną Lietuvoje Įvykiai 1919 – Kaune įkurta Lietuvos sporto sąjunga (nuo 1920 m. pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą). Tai pirmoji Lietuvos sporto organizacija, atlikusi didžiausią vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą. Krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, bokso, dviračių sporto, automobilių sporto, teniso, ledo ritulio, beisbolo ir kitų gausybės sporto šakų pradininkė Lietuvoje ir viena iš daugiausiai turinčių pergalių įvairiose sporto šakose (ypač krepšinyje ir futbole) sporto organizacijų Lietuvoje. 1929 – Kaune įkurta Lietuvos istorijos draugija; 1989 – Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę prieš Sovietų Sąjungos įstatymus; 1999 – Rolandas Paksas paskirtas premjeru. Gimimo dienos 1848 m. – Kazimieras Jaunius, teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas (m. 1908 m.). 1872 m. – Jonas Mikutavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1963 m.). 1880 m. – Antanas Julijonas Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius (m. 1958 m.). 1883 m. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (m. 1971 m.). 1901 m. – Antanas Gavelis, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas leitenantas, civilinės aviacijos inžinierius (m. 1984 m.). 1905 m. – Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas (m. 1992 m.). 1908 m. – Ona Razutienė, muzikos ir šokių mokytoja, chorvedė (m. 1987 m.). 1919 m.: Stasys Biziulevičius, Lietuvos gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2004 m.). Vladas Kavoliūnas, Lietuvos dainininkas (tenoras), menotyrininkas. kultūros istorikas, rašytojas (m. 1974 m.). 1920 m. – Vladas Stukas, Lietuvos inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius (m. 1992 m.). 1927 m. – Regina Varnaitė, garsi lietuvių aktorė, gimusi Ukmergėje. Dabartinė gyvenamoji vieta – Kaunas. 1936 m. – Romas Jonas Devinduonis, Lietuvos architektas. 1938 m.: Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė. Česlovas Juršėnas, Lietuvos žurnalistas, politinis veikėjas, vienintelis visų šešių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, laisvamanis. 1939 m.: Aldona Dvarionaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 2000 m.). Rimutis Juozapas Jasilionis, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.). 1942 m. – Romualdas Karazija, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. 1943 m. – Sigitas Vilčiauskas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas. 1944 m. – Albinas Kasparaitis, Lietuvos mechanikos inžinierius, matavimo prietaisų kūrėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. 1945 m. – Giedrius Mackevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. Sūnus – Rusijos televizijos žurnalistas Ernestas Mackevičius (m. 2008 m.). 1948 m. – Bronislava Šostuchienė-Terminskaitė, ūkininkė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1951 m. – Aleksandras Bosas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1953 m.: Aloyzas Jaciunskas, Lietuvos ir Alytaus rajono visuomenės bei politinis veikėjas. Jurgis Barkauskas, Lietuvos chemikas neorganikas, fizinių mokslų daktaras. 1954 m. – Laimutė Anelauskaitė-Baluodė, latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė. 1956 m. – Liucija Citavičiūtė, Lietuvos filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja. 1958 m. – Zita Ringelevičienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1963 m. – Irina Mikulevič, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1964 m.: Artūras Razbadauskas, Lietuvos medikas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas. Arūnas Kacevičius, Lietuvos politinis veikėjas. 1984 m. – Darius Šilinskis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis vidurio puolėjo pozicijoje, šiuo metu žaidžia Kėdainių „Nevėžio“ klube. Mirtys 1919 m. – Jonas Nastopka, Lietuvos kariuomenės karininkas (g. 1897 m.). 1950 m. – Antanas Dvarionas, dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (g. 1899 m.). 1960 m. – Albinas Čeičys, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1910 m.). 1983 m. – Antanas Kniūkšta, Lietuvos knygų leidėjas (g. 1892 m.). 1994 m. – Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1905 m.). 1997 m. – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1901 m.). 1999 m. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1922 m.). 2004 m. – Albina Simokaitytė-Tumkevičienė, teatro aktorė (g. 1923 m.). 2009 m.: Algis Jurgis Morkeliūnas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1941 m.). Zita Žemaitytė, menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė (g. 1923 m.). Šią dieną pasaulyje Įvykiai 1804 – Napoleonas Bonapartas senato paskelbiamas Prancūzijos imperatoriumi; 1896 – Maskvoje įvyko Chodynkos tragedija; 1954 – įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencija. 1980 – Labai galingai išsiveržė Šv. Elenos kalno ugnikalnis (JAV šiaurės vakaruose), nuo ko žuvo 57 žmonės. Gimimo dienos 1868 m. – Nikolajus II, priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894–1917 m (m. 1918 m.). 1891 m. – Rudolfas Karnapas, vokiečių filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (m. 1970 m.). 1901 m. – Vincent du Vigneaud, 1955 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1978 m.). 1913 m. – Janis Lycytis, latvių kompozitorius, pedagogas (m. 1978 m.). 1920 m. – Jonas Paulius II, nuo 1978 metų spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi (m. 2005 m.). 1930 m. – Fredas Saberhagenas, amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos rašytojas išgarsėjęs mokslinės fantastikos knygų serija „Berserkeris“ (angl. Berserker) (m. 2007 m.). 1939 m. – Giovanni Falcone, Italijos teisėjas, specializavęsis mafijos bylose (m. 1992 m.). 1949 m. – Anita Melderė, latvių tapytoja. 1950 m. – Kada Jukiko, Šigos prefektūros Japonijoje gubernatorė. Tai pirmoji Šigos prefektūros gubernatorė moteris ir penkta gubernatorė moteris Japonijos istorijoje. Priklauso SDP. 1957 m. – Michael Cretu, Rumunijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip muzikinio projekto Enigma kūrėjas. 1962 m. – Sandra Cretu, Vokietijos dainų atlikėja ir autorė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Ispanijoje. 1971 m. – Bredas Frydelis, JAV futbolo žaidėjas, šiuo metu pagrindinis Birmingemo „Aston Villa“ komandos vartininkas. Anksčiau buvo JAV vyrų rinktinės vartininkas, bet 2005-aisiais baigė karjerą. 1975 m.: Jack Hody Johnson, amerikiečių dainininkas, dainų autorius, muzikantas, kino filmo kūrėjas. Džonas Higinsas, profesionalus škotų angliškojo biliardo žaidėjas. Leonelis Eduardas Pilipauskas Rodrigesas, lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Argentinos klubo Club Atlético Platense žaidėjas. Peter Iwers, švedų muzikantas, dabartinis In Flames bosistas. Grupėje groja nuo 1997 metų, pakeitęs pirmąjį bosistą Johan Larsson. 1978 m. – Rikardas Albertas Silveira Karvalijas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Madrido „Real“ klubo gynėjas. 1979 m. – Mariusz Lewandowski, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Shakhtar Donetsk klubo gynėjas. 1981 m. – Mahamadas Diara, futbolininkas, Malio rinktinės ir prestižinio Ispanijos klubo Real Madrid CF saugas. 1984 m. – Kamilas Kopunekas, Slovakijos futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Slovakijos klubo FC Spartak Trnava žaidėjas. 1987 m. – Luisana Loreley Lopilato de la Torre, Argentinos aktorė, modelis, dainininkė (serialo Rebelde Way filmavimo metu sukurtos grupės „Erreway“ narė). Mirtys 526 m. – Šventasis Jonas I, popiežius nuo 523 iki 526 m.. 1525 m. – Pietro Pomponazzi, italų filosofas (g. 1462 m.). 1800 m. – Aleksandras Vasiljevičius Suvorovas, rusų karvedys, generalisimas, vienas didžiausių Naujųjų laikų karinių strategų. Jis nėra pralaimėjęs nei vieno mūšio, taip pat pagarsėjo, kai pervedė armiją per Alpes (g. 1729 m.). 1864 m. – Natanielis Hotornas, JAV rašytojas, rašęs romanus ir trumpus apsakymus. Gimė Nathaniel Hathorne ir Elizabeth Clarke Manning Hathorne šeimoje. Pakeitė pavardę (pridėjo raidę "w"), norėdamas nuslėpti giminystės ryšius su raganų medžiotoju John Hathorne (g. 1804 m.). 1909 m. – Isakas Albenisas, ispanų kompozitorius ir pianistas, geriausiai žinomas už kūrinius įtakotus ispanų liaudies muzikos (g. 1860 m.). 1910 m. – Eliza Orzeszkowa, Vilniaus krašto rašytoja, rašiusi lenkų kalba (g. 1841 m.). 1911 m. – Gustavas Maleris, austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų. Garsėjo savo didelės apimties kūriniais (g. 1860 m.). 1922 m. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1845 m.). 1980 m. – Ian Kevin Curtis, anglų dainininkas, Joy Division lyderis (g. 1956 m.). 1983 m. – Valentinas Kiparskis, rusų kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas (g. 1904 m.). Nuorodos Gru – Sausis – Vasario Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Sausio – Vasaris – Kov Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Vasario – Kovas – Bal Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Kov – Balandis – Geg Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Bal – Gegužė – Birž Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Geg – Birželis – Lie Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Birž – Liepa – Rgp Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Lie – Rugpjūtis – Rgs Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Rgp – Rugsėjis – Spa Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Rgs – Spalis – Lap Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Spa – Lapkritis – Gru Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Lap – Gruodis – Sausio Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Keisti
Nuorodos Vikižodynas

Kitos Wikisritys taisyti

Vikiportalai

Vikiprojektai