Vikisritis:Metai

Metų vikisritis

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių. Terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriai kitai planetai, pavyzdžiui, „Marso metai“.

Keisti

2022 metai

Prieš ... metų(-us)

Chronologija

Kategorijos

Vikiprojektas

Šiais metais Metai: 2019 2020 2021 - 2022 - 2023 2024 2025 MMXXII metai Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius 3 tūkstantmetis 2022 metai‎ (4 kat., 9 psl.) 2022 m. yra nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių. Lietuvoje Lietuvos seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos, Jaunimo, Jono Meko ir Sūduvos metais, Pranciškaus Skorinos, Lietuvos universitetų, Gyvūnų gerovės, Kazimiero Vasiliausko, Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Romo Kalantos ir Ievos Simonaitytės metais. Sausio 12 d. pranešta apie didžiausią per parą nustatytų užsikrėtusiųjų SARS-CoV-2 virusu žmonių skaičių (4635 atvejai) nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Sausio 29 d. pranešta apie didžiausią paros skaičių – 11666 atvejus. Metų pradžioje Kinija vykdė ekonominį spaudimą dėl praėjusiais metais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės. Metų pirmoje pusėje Lietuva užėmė aiškią Ukrainos rėmimo poziciją kare su Rusijos interventais. Su kitomis Baltijos valstybėmis atsisakyta gamtinių dujų importo iš Rusijos, keturi Rusijos diplomatai išsiųsti iš šalies, gynybos ministerija perdavė Ukrainai 20 šarvuočių ir kitos įrangos, viešos akcijos metu surinkta 5 mln. eurų, kurie skirti kariniam dronui įsigyti ir perduoti Ukrainos karinėms pajėgoms. Gegužės mėn. metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 18,5 %, vieno aukščiausių rodiklių ES ir aukščiausio per daugiau nei 20 metų. Birželio 25 d. Budapešte vykusiame pasaulio plaukimo čempionate Rūta Meilutytė 50 m plaukimo krūtine finale iškovojo aukso medalį. Pasaulyje Metų pradžioje pasaulyje toliau plito COVID-19 pandemija, pirmąkart užfiksuota 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Sausio 1 d. duomenimis nuo pandemijos pradžios mirė 5,4 mln. žmonių ir užregistruota 284,6 mln. susirgusiųjų. Nepaisant vakcinavimo, dėl naujos SARS-CoV-2 viruso „Omicron“ atmainos plitimo daugelis Europos šalių, JAV, Australija sausio mėn. pradžioje paskelbė rekordinius paros užsikrėtimų skaičius. Kovai su infliacija metų eigoje JAV, JK ir kitų šalių centriniai bankai ėmėsi agresyvios palūkanų didinimo politikos. Pasekoje JAV S&P 500 biržos akcijų indeksas metų viduryje smuko daugiau nei 20 %. Sausio 5 d. Kazachstano prezidentas K. Tokajevas paleido vyriausybę ir kai kuriose šalies vietovėse įvedė nepaprastąją padėtį po to, kai pakilus suskystintų dujų kainai kilo pilietiniai protestai ir neramumai. Po neramumų pranešta apie 225 žuvusiuosius ir apie 12 000 suimtųjų. Sausio mėn. kilo taptautinė prieštara tarp JAV vedamo NATO bloko ir Rusijos dėl sutelktos kariuomenės iš Rusijos pusės prie Ukrainos sienos įtariant planuojamą karinę invaziją į Ukrainą. NATO šalys pasiuntė karinės paramos Ukrainai. Vasario 4−20 dienomis Pekine vyko 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės. Vasario 21 d. paaštrėjo Rusijos–Ukrainos krizė, kuomet Vladimiras Putinas pripažino Luhansko Liaudies ir Donecko Liaudies respublikas nepriklausomomis nuo Ukrainos. Tuo pačiu jis leido Rusijos kariams įžengti į šias teritorijas. Vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Kovo 3 d. Rusijos pajėgos užėmė Chersoną. Tai pirmasis didelis miestas, užimtas per Rusijos invaziją į Ukrainą. Balandžio mėn. dėl ekonominės krizės prasidėjo pilietiniai neramumai Šri Lankoje. Dėl išsekusių užsienio valiutos rezervų šalis patyrė importuojamų būtiniausių prekių: kuro, medikamentų ir maisto, trūkumą. Liepos 9 d. protestuotojai įsiveržė į prezidento rezidenciją ir padegė ministro pirmininko namus. Prezidentas Gotabaja Radžapakša pasitraukė iš šalies ir liepos 14 d. atsistatydino. Balandžio mėn. uždara Šiaurės Korėjos valstybė pranešė apie pirmuosius oficialiai pripažintus COVID-19 susirgimų atvejus. Iki liepos mėn. oficialiai pranešė apie 4,7 mln. „karštinės“ atvejų. Gegužės 6 d. Londone pranešta apie pirmąjį beždžionių raupų užsikrėtimą. Gegužės 14 d. Turine vyko 66-asis Eurovizijos dainų konkursas. Gegužės 20 d. PSO surengė skubų pasitarimą dėl beždžionių raupų, kai užsikrėtusių gyventojų atsirado keliolikoje valstybių ir ligos atvejų skaičius pasiekė 100. Birželio 12 d. Europoje išplito karščio bangos. Liepos 8 d. po pasikėsinimo į gyvybę mirė buvęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. Lapkričio 21−gruodžio 18 d. Katare vyks XXII pasaulio futbolo čempionatas. Mirtys Lietuvoje Sausio 6 d. – Albinas Jarusevičius, Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius (g. 1931 m.). Sausio 9 d. – Kęstutis Jucys, lietuvių teisininkas, teisėjas (g. 1961 m.). Sausio 11 d. – Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas, buvęs LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (g. 1942 m.). Sausio 13 d. – Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, lietuvių pedagogė (g. 1945 m.). Sausio 14 d. – Bernardas Šaknys, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. 1938 m.). Sausio 15 d.: Jolanta Vymerytė, Lietuvos choreografė, baleto pedagogė (g. 1965 m.). Antanas Seikalis, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas (g. 1933 m.). Antanas Rimvidas Bandzaitis, lietuvių fizikas (g. 1937 m.). Sausio 16 d. – Ramūnas Kasparavičius, Lietuvos poetas, rašytojas (g. 1948 m.). Sausio 17 d.: Kęstutis Labeckas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras (nuo 2009 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys (g. 1988 m.). Juozas Elekšis, lietuvių žurnalistas, poetas (g. 1931 m.). Sausio 19 d. – Juozas Tumelis, lietuvių istorikas, bibliografas, vertėjas (g. 1938 m.). Sausio 28 d. – Jonas Kondrotas, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, agronomas (g. 1943 m.). Sausio 31 d. – Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (g. 1956 m.). Vasario 3 d. – Janė Narvilienė, pedagogė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja (g. 1945 m.). Vasario 13 d.: Romas Burba, Lietuvos žurnalistas (g. 1957 m.). Mykolas Abarius, lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (g. 1926 m.). Vasario 14 d. – Rimantas Morkvėnas, lietuvių mokslininkas, diplomatas (g. 1949 m.). Vasario 18 d. – Teresė Genovaitė Dovydaitytė, lietuvių žurnalistė (g. 1938 m.). Vasario 21 d. – Bernardas Vasiliauskas, Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (g. 1938 m.). Vasario 22 d. – Henrikas Giedraitis, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (g. 1940 m.). Kovo 13 d. – Algimantas Baltakis, lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (g. 1930 m.). Kovo 17 d. – Raimondas Minderis, Lietuvos baleto artistas, pedagogas (g. 1941 m.). Kovo 19 d. – Povilas Jakučionis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1932 m.). Balandžio 2 d. – Vincentas Dienys, Lietuvos fizikas (g. 1936 m.). Balandžio 13 d. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (g. 1922 m.). Balandžio 22 d.: Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1929 m.). Kęstutis Marčiulynas, Lietuvos teatro režisierius ir aktorius, budistų vienuolis (g. 1961 m.). Balandžio 24 d. – Viktoras Vytautas Klemas, Lietuvos ir JAV okeanologas (g. 1934 m.). Balandžio 25 d.: Regina Narušienė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, JAV lietuvių veikėja, advokatė (g. 1936 m.). Hanes Adomaitis, lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. 1942 m.). Balandžio 26 d.: Algimantas Mockus, lietuvių kino operatorius ir režisierius (g. 1931 m.). Virginija Kelmelytė, Lietuvos kino ir teatro aktorė (g. 1963 m.). Vytautas Česnulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. 1936 m.). Balandžio 29 d. – Juozas Adomonis, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1932 m.). Gegužės 5 d. – Regina Parnarauskienė, Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė (g. 1934 m.). Gegužės 7 d. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (g. 1929 m.). Gegužės 20 d. – Ramutis Jancevičius, Lietuvos teisininkas, prokuroras (g. 1959 m.). Gegužės 23 d. – Vidmantas Puplauskis, Lietuvos žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (g. 1940 m.). Gegužės 28 d. – Laimonas Tapinas, lietuvių rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas (g. 1944 m.). Gegužės 29 d.: Loreta Zakarevičienė, lietuvių diplomatė, valstybės tarnautoja (g. 1956 m.). Algimantas Valentinas Indriūnas, inžinierius, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1925 m.). Gegužės 31 d. – Povilas Mataitis, Lietuvos choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas (g. 1933 m.). Birželio 3 d. – Albina Norkutė-Kairienė, Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (g. 1929 m.). Birželio 4 d. – Vladas Baltuškevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1939 m.). Birželio 11 d. – Algis Petras Piskarskas, lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas (g. 1942 m.). Birželio 16 d. – Rimvydas Griauzdė, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1967 m.). Birželio 19 d. – Jonas Aničas, Lietuvos istorikas, pedagogas, ateizmo propaguotojas (g. 1928 m.). Birželio 20 d. – Regimantas Adomaitis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1937 m.). Birželio 27 d. – Algis Povilas Kasperavičius, Lietuvos istorikas (g. 1942 m.). Liepos 18 d. – Aloyzas Sakalas, lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio tarybos narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys (g. 1931 m.). Liepos 21 d.: Jonas Klemensas Sungaila, ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas (g. 1948 m.). Vytautas Paukštė, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1932 m.). Liepos 24 d. – Vytautas Tomkus, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1940 m.). Liepos 26 d.: Gediminas Mesonis, Lietuvos teisininkas, teisės pedagogas, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas (g. 1968 m.). Agnė Gregorauskaitė, Lietuvos aktorė (g. 1938 m.). Rugpjūčio 1 d. – Liudvikas Jakimavičius, Lietuvos rašytojas (g. 1959 m.). Rugpjūčio 2 d. – Jonas Gediminas Marčiukaitis, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1932 m.). Nedatuota Jonas Algirdas Riepšas, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (g. 1937 m.). Birutė Bražinskaitė-Jakštienė, LRT televizijos žurnalistė ir režisierė (g. 1940 m.). Mantas Kvedaravičius, lietuvių režisierius (g. 1976 m.). Petras Mikelionis, mokslinis agronomas, Lietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1939 m.). Saulius Šiliauskas, lietuvių istorikas ir politologas (g. 1962 m.). Artūras Bakšinskas, Lietuvos teisininkas, politikas (g. 1960 m.). Pasaulyje Sausio 2 d. – Ričardas Erskinas Likis, Kenijos archeologas, antropologas, politikas (g. 1944 m.). Sausio 11 d. – Davidas Sasolis, Italijos politikas, ėjęs Europos Parlamento pirmininko pareigas (g. 1956 m.). Sausio 16 d. – Karmela Koren, Izraelio dainininkė ir aktorė (g. 1938 m.). Sausio 19 d. – Aleksandras Nazarenka, Rusijos istorikas, filologas (g. 1948 m.). Sausio 25 d. – Vimas Jansenas, buvęs Nyderlandų futbolininkas, rungtyniavęs Nyderlandų rinktinėje (g. 1946 m.). Sausio 30 d. – Leonidas Kuravliovas, Rusijos teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.). Vasario 1 d. – Šintaro Išihara, Japonijos politikas, ėjęs Tokijo gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų Japonijos nacionalistų, kraštutinės dešiniosios Saulėtekio partijos įkūrėjas ir buvęs vadovas (g. 1932 m.). Vasario 6 d.: Lata Mangeškar, Indijos dainininkė, žymiausia Bolivudo filmų dainų įdainuotoja, tituluojama Indijos lakštingala. Dauguma jos dainų atliktos hindi bei marathų kalbomis, tačiau per savo daugiau nei 70 metų trunkančią karjerą ji buvo atlikusi dainų praktiškai visomis svarbesnėmis Indijos kalbomis (g. 1929 m.). Džordžas Krambas, JAV kompozitorius, Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys (1976) (g. 1929 m.). Vasario 8 d. – Lukas Montanjė, prancūzų virusologas, 2008 m. apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už žmogaus imunodeficito viruso atradimą (g. 1932 m.). Vasario 9 d. – Sebastianas Bienekas, vokiečių režisierius, menininkas, fotografas ir rašytojas (g. 1975 m.). Vasario 10 d. – Manuelis Eskivelis, Belizo politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs šalies ministras pirmininkas (g. 1940 m.). Vasario 13 d. – Aledas Robertsas, Velso politikas (g. 1962 m.). Vasario 17 d. – Romanas Apsitis, latvių teisininkas, teisės istorikas, teisėjas, buvęs ombudsmenas, politinis veikėjas, teisingumo ministras (g. 1939 m.). Vasario 18 d. – Christopher Scicluna, Maltos dainininkas (g. 1959 m.). Vasario 19 d. – Kakuiči Mimura, karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1931 m.). Kovo 14 d. – Scott Hall, amerikiečių profesionalus imtynininkas, žinomas dėl savo veiklos „World Wrestling Federation“ (WWF, dabar WWE) ir „World Championship Wrestling“ (WCW) (g. 1958 m.). Kovo 23 d. – Madlena Korbel Olbrait, Jungtinių Valstijų politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore (g. 1937 m.). Kovo 25 d. – Taylor Hawkins, JAV roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės Foo Fighters būgnininkas (g. 1972 m.). Balandžio 6 d. – Vladimiras Žirinovskis, Rusijos politikas, nacionalistas, populistas ir Rusijos liberaldemokratų partijos įkūrėjas bei lyderis, Dūmos narys (g. 1946 m.). Balandžio 7 d. – Liudvikas Dornas, lenkų politikas, buvęs Lenkijos Seimo maršalka, vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras (g. 1954 m.). Balandžio 17 d. – Katerina Spak, prancūzų aktorė ir dainininkė (g. 1945 m.). Gegužės 1 d. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1941 m.). Gegužės 3 d. – Stanislavas Šuškevičius, Baltarusijos politikas ir mokslininkas. Nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas (Aukščiausiosios Tarybos bei Parlamento sekretorius) po TSRS iširimo (g. 1934 m.). Gegužės 7 d. – Jurijus Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (g. 1922 m.). Gegužės 10 d. – Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, atgavus Nepriklausomybę po TSRS žlugimo (g. 1934 m.). Gegužės 15 d. – Robertas Kogojus, Belgijos dainininkas (g. 1939 m.). Gegužės 17 d.: Rolandas Kalninis, latvių kino režisierius (g. 1922 m.). Vangelis, pasaulyje pagarsėjęs graikų elektroninės ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (g. 1943 m.). Gegužės 23 d. – Anita Gradin, Švedijos žurnalistė, politikė (g. 1933 m.). Gegužės 26 d.: Luidžis Čiriakas De Mita, Italijos politikas, 1988–1989 m. ėjęs Italijos ministro pirmininko pareigas (g. 1928 m.). Endriu Džonas Flečeris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Depeche Mode narys, joje grojęs nuo pat grupės įsikūrimo 1980 m. (g. 1961 m.). Gegužės 27 d. – Andželas Rafaelis Sodanas, Italijos kardinolas, 2005–2019 m. buvęs Kardinolų kolegijos dekanu, perėmęs šias pareigas iš popiežiumi išrinkto Jozefo Racingerio (g. 1927 m.). Gegužės 30 d. – Borisas Pahoras, slovėnų rašytojas (g. 1913 m.). Birželio 19 d. – Genadijus Burbulis, politinis Rusijos veikėjas, buvęs Rusijos valstybės sekretorius, buvusio prezidento Boriso Jelcino bendražygis (g. 1945 m.). Birželio 23 d. – Jurijus Šatunovas, Rusijos dainininkas, dainų autorius (g. 1973 m.). Liepos 3 d. – Robertas Floidas Kerlas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1933 m.). Liepos 7 d. – Jakobas Nena, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas nuo 1997 iki 1999 m. (g. 1941 m.). Liepos 8 d.: Šindzo Abė, Japonijos politikas, buvęs šalies ministras pirmininkas, Liberalų demokratų partijos prezidentas, Atstovų rūmų narys (g. 1954 m.). Žozė Eduardas duš Santušas, Angolos prezidentas, šias pareigas ėjęs 1979–2017 m. Jis taip pat buvo Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) prezidentas (g. 1942 m.). Liepos 18 d. – Klesas Oldenburgas, švedų kilmės JAV skulptorius, grafikas, hepeningų kūrėjas, popmenininkas (g. 1929 m.). Liepos 31 d.: Bilas Raselas, buvęs profesionalus JAV krepšininkas, olimpietis (g. 1934 m.). Aimanas al Zavahiris, Egipte gimęs gydytojas, islamo teologas ir teroristas (g. 1951 m.) Rugpjūčio 1 d. – Michailas Golovatovas, atsargos pulkininkas, verslininkas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas. Sausio 13 d. dalyvavo Sausio įvykiuose Vilniuje (g. 1949 m.). Rugpjūčio 8 d. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (g. 1948 m.). Šaltiniai Keisti
Rugpjūčio 8 Lie – Rugpjūtis – Rgs Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 2022 Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 221-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos. Informacija Šventės Tarptautinė orgazmo diena. Vardadieniai Dominykas – Tulgirdas – Daina – Elidijus – Gustavas Šią dieną Lietuvoje Įvykiai 1257 – popiežius Aleksandras IV uždraudė skelbti kryžiaus žygį, organizuotą pranciškono Baltramiejaus Prahiškio prieš lietuvius ir jotvingius, nes tai buvo nenaudinga Vokiečių ordinui; 1464 – septintuoju žemaičių vyskupu paskelbtas kunigas Motiejus Topolietis; 1655 – Rusijos kariuomenė okupavo Vilnių, kuriame kilo 17 parų trukęs gaisras; 1864 – Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti bernardinų ir pranciškonų vienuolynai; 1992 – Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai iškovojo trečią vietą. Gimimo dienos 1864 m. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.). 1881 m. – Juliusas Klosas, lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (m. 1933 m.). 1882 m. – Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (m. 1965 m.). 1890 m. – Benediktas Gauronskas, kunigas (m. 1969 m.). 1903 m. – Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1995 m.). 1918 m. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (m. 2007 m.). 1925 m.: Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.). Juozas Bartninkas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras. 1929 m.: Daina Kazimira Galvydytė, Lietuvos geografė, fizinių mokslų daktarė. Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2022 m.). Vytautas Ažušilis, lietuvių ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas. 1930 m. – Arūnas Žebriūnas, lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius (m. 2013 m.). 1932 m.: Justinas Valenta, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2015 m.). Stasys Petronaitis, lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė Regina Zdanavičiūtė (m. 2016 m.). 1936 m. – Vytautas Almanis, prozininkas. 1945 m. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.). 1946 m. – Saulius Lipčius, Lietuvos violončelininkas. 1947 m. – Leonardas Deglius, Lietuvos politinis veikėjas. 1950 m.: Laima Juzėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja. Laima Raubiškienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1951 m.: Nijolė Laurinkienė, Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Valdimaras Janulis, Lietuvos farmakognostas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1952 m.: Aleksandras Žikevičius, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas. Irena Spulginienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. 1955 m.: Mykolas Dromantas, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas. Rima Giržadienė, Lietuvos bibliotekininkė, kraštotyrininkė. 1960 m. – Artūras Bakšinskas, Lietuvos teisininkas, politikas (m. 2022 m.). 1961 m. – Remigijus Kelneris, ūkininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1963 m. – Gediminas Čepulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1968 m. – Rolandas Zuoza, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas. 1970 m. – Manfredas Žymantas, gydytojas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1979 m. – Tomas Ambrozaitis, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. 1981 m. – Artūras Katulis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos pirmojoje lygoje, Almetjevsko „Neftianik“ komandoje. Jis taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Žaidžia gynėjo pozicijoje. Mirtys 1960 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (g. 1894 m.). 1969 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1903 m.). 1986 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1920 m.). 1998 m. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. 1929 m.). 2007 m. – Vitalija Tuomaitė, viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės (1982–1998) žaidėja (g. 1964 m.). Šią dieną pasaulyje Įvykiai 48 m. pr. m. e. – įvyko Farsalo mūšis, kurį laimėjo Cezaris prieš Pompėjų ir taip užbaigė tarp jų vykusį pilietinį karą; 1570 – pasirašyta Sen Žermeno taikos sutartis, užbaigusi trečiajį hugenotų arba Prancūzijos pilietinį karą; 1588 – anglai sumušė ispanų „Nenugalimosios armados“, kurią prieš tai išblaškė audra, likučius; 1786 – Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard) pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną Monblaną; 1945 – Sovietų Sąjunga paskelbė karą Japonijai ir įsiveržė į Mandžiūriją; 2008 – prasidėjo karinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Konfliktas dėl P. Osetijos. Gimimo dienos 1694 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (m. 1746 m.). 1879 m. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (m. 1919 m.). 1894 m. – Janis Liepinis, latvių tapytojas (m. 1964 m.). 1902 m. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.). 1905 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (m. 1990 m.). 1922 m. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.). 1925 m. – Alija Izetbegovičius, bosnių politikas (m. 2003 m.). 1933 m. – Carmine Persico, Niujorko Gambino mafijos šeimos bosas. 1937 m. – Dustin Hoffman, amerikiečių aktorius. 1946 m. – No Mu Hionas, 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas (m. 2009 m.). 1952 m. – Jostein Gaarder, norvegų rašytojas. 1953 m. – Naidželas Manselas, F1 čempionas, juo tapęs 1992 metais su Williams F1 komanda. 1961 m.: Andžejus Kremeris, lenkų teisininkas, diplomatas, generalinis konsulas, politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų viceministras (m. 2010 m.). David Howell Evans, airių roko grupės U2 gitaristas. 1964 m. – Klausas Ebner, yra Austrijos rašytojas. Rašo romanus, trumpus pasakojimus, ir esė, be to, jis rašo poeziją iš vokiečių ir katalonų kalbomis. 1978 m.: Louis Laurent Saha, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Everton klubo puolėjas. Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (m. 2010 m.). 1981 m.: Harel Skaat, Izraelio dainininkas. Rodžeris Federeris, šveicarų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė (nuo 2009 m. liepos 6 d.).. 1983 m. – Oskars Kļava, Latvijos futbolininkas, gynėjas. Žaidžia komandoje FHK Liepājas Metalurgs. 1984 m. – Brenda Daniela Cardone Gandini Pisanu, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė. 1987 m. – Katie Liu Leung, škotų aktorė. Mirtys 1295 m. – Otonė Viskontis, Milano arkivyskupas, Viskončių šeimos narys, Viskončių valdymo Milane pradininkas (g. 1207 m.). 1746 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (g. 1694 m.). 1869 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. 1819 m.). 1947 m. – Francis Aleksandras Baluodis, latvių archeologas, Latvijos nacionalinės archeologijos mokyklos ir paminklosaugos principų kūrėjas (g. 1882 m.). 1965 m. – Janis Baluodis, Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas (g. 1881 m.). 1991 m. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.). 1994 m.: Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų[reikalingas šaltinis], pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). (g. 1922 m.). Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (g. 1899 m.). 1996 m. – Nevill Francis Mott, anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas (g. 1905 m.). 2010 m. – Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (g. 1978 m.). 2021 m. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (g. 1941 m.). 2022 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (g. 1948 m.). Nuorodos Gru – Sausis – Vasario Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Sausio – Vasaris – Kov Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Vasario – Kovas – Bal Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Kov – Balandis – Geg Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Bal – Gegužė – Birž Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Geg – Birželis – Lie Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Birž – Liepa – Rgp Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Lie – Rugpjūtis – Rgs Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Rgp – Rugsėjis – Spa Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Rgs – Spalis – Lap Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Spa – Lapkritis – Gru Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Lap – Gruodis – Sausio Pr A T K Pn Š S 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Keisti
Nuorodos Vikižodynas

Kitos Wikisritys taisyti

Vikiportalai

Vikiprojektai