Vasario 5

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28
2023

Vasario 5 yra 36-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 329 dienos (keliamaisiais metais – 330).

InformacijaKeisti

ŠventėsKeisti

Katalikų šalys – Šv. Agota;
Duonos diena.

VardadieniaiKeisti

Aga – Agata – Agatas – Agatė – Agota – Birenė – Birenis -Birutė – Birutis – Birvyda – Birvydas – Gaudvilas – Gaudvilė – Gaudvina – Gaudvinas – Ilona

Šią dieną LietuvojeKeisti

ĮvykiaiKeisti

1932 – Kaune įkurta Lietuvos darbo jaunimo sąjunga;
1989:
- atkurta Lietuvos demokratų partija – pirmoji atgimusi partija vis dar sovietų okupuotoje Lietuvoje:
- Vilniaus Arkikatedra atšventinta ir perduota tikintiesiems;
- Išleistas pirmasis legalus žurnalo „Katalikų pasaulis“ numeris, redaguotas kunigo Vaclovo Aliulio;
2003 – Havajuose vykusiose pasaulio galiūnų čempionate 27 metų biržietis Žydrūnas Savickas užėmė trečią vietą.

Gimimo dienosKeisti

1848 m. – Pranciškus Augustaitis, lietuvių kunigas, pedagogas, istorikas (m. 1915 m.).
1876 m. – Aleksandras Bobinskis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1938 m.).
1884 m. – Mečislovas Reinys, katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys (m. 1953 m.).
1885 m. – Julius Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas (m. 1968 m.).
1891 m. – Jonas Byra, Lietuvos dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys.^[1] (m. 1972 m.).
1897 m. – Jonas Augustaitis, lietuvių inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).
1902 m. – Ona Maksimaitienė-Girčytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1999 m.).
1903 m. – Antanas Kojelis, vargonininkas, pedagogas ir chorvedys (m. 1976 m.).
1906 m. – Leonardas Dambriūnas, Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
1909 m.:
- Gražina Bacevičiūtė, Lenkijos lietuvių kompozitorė, smuikininkė virtuozė (m. 1969 m.).
- Juozas Jurginis, lietuvių istorikas, LKP veikėjas (m. 1994 m.).
1923 m.:
- Jonas Gradauskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Meilutė Indreikaitė-Biskienė, Biskis, lietuvių gydytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja, medicinos daktarė.
1927 m.:
- Julijonas Juozas Lozoraitis, Lietuvos teatrologas, kino kritikas (m. 1997 m.).
- Vladas Bartusevičius, lietuvių dirigentas, folklorininkas (m. 1982 m.).
1929 m. – Elzė Galnaitytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
1931 m. – Aleksandras Mičiūdas, Argentinos lietuvių veikėjas, žurnalistas.
1936 m. – Antanas Juozas Merčaitis, Lietuvos ekonomistas, statistikas, buvęs LR ekonomikos viceministras, Vilniaus universiteto docentas.
1937 m.:
- Alberta Natalija Dragūnaitienė, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinė veikėja.
- Romualdas Šulskis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1995 m.).
1939 m. – Egidijus Barkauskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1941 m. – Jonas Kievišas, muzikos pedagogas, socialinių (edukologijos) mokslų daktaras, choro dirigentas.
1942 m. – Mykolas Tunkevičius, Lietuvos politinis veikėjas.
1944 m. – Vitas Agurkis, vertėjas.
1952 m. – Alfridas Navickas, Lietuvos politinis veikėjas.
1953 m. – Algirdas Vilčinskas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
1954 m. – Jonas Masiokas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1957 m. – Pranas Žeimys, Lietuvos ir Palangos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
1958 m.:
- Algirdas Kederys, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Ričardas Anusauskas, fotografas, menininkas, verslininkas.
1960 m. – Gintarė Skėrytė, Lietuvos operos dainininkė (sopranas).
1961 m. – Kęstutis Kordušas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Tėvynės sąjungos Raseinių rajono skyriaus pirmininkas.
1963 m.:
- Birutė Mockienė-Petraitytė, chorvedė ir pedagogė.
- Jonas Dalinevičius, kunigas, Lietuvos bažnyčios veikėjas.
1969 m. – Audrius Skimborauskas, Lietuvos politinis veikėjas, partijos „Jaunoji Lietuva“ valdybos narys, Kauno miesto skyriaus pirmininkas. Kauno m. savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto narys.
1984 m. – Edgaras Česnauskis, Lietuvos futbolininkas, futbolininko Deivido Česnauskio brolis.

MirtysKeisti

1908 m. – Liubomiras Gadonas, teisininkas, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas (g. 1831 m.).
1927 m. – Marija Magdalena Eitavičiūtė-Nagevičienė, Lietuvos visuomenės švietėja, spaudos platintoja, pirmojo lietuviško knygyno Kretingoje įkūrėja (g. 1847 m.).
1941 m. – Jonas Kriaučiūnas, lietuvių spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. 1864 m.).
1949 m. – Juozas Tallat–Kelpša, vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (g. 1889 m.).
1960 m. – Ignas Musteikis, Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (g. 1890 m.).
1969 m. – Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas (g. 1885 m.).
1973 m. – Bronius Gertus, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1896 m.).
1976 m. – Stasys Pilka, aktorius (g. 1898 m.).
1980 m. – Petras Tarulis, prozininkas, spaudos darbuotojas (g. 1896 m.).
1984 m. – Apolinaras Likerauskas, choro ir orkestro dirigentas, dainininkas (bosas), pedagogas (g. 1895 m.).
1985 m. – Vladas Ingelevičius, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, sanitarijos pulkininkas (g. 1889 m.).
1986 m. – Juozas Zdebskis, kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises (g. 1929 m.).
1988 m. – Edvardas Ramanauskas, Vilniaus Universiteto Chemijos fakulteto dekanas, profesorius^[2] (g. 1923 m.).
2002 m. – Pranas Dauknys, lietuvių kunigas, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (g. 1920 m.).
2005 m. – Balys Karalius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
2006 m. – Eduardas Kunavičius, Lietuvos aktorius, režisierius (g. 1926 m.).

Šią dieną pasaulyjeKeisti

ĮvykiaiKeisti

1816 – Romoje įvyko Dž. Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera;
1885 – Įkurta Laisvoji Kongo valstybė, tapusi Belgijos karaliaus Leopoldo II privačia nuosavybe.
1887 – La Skalos operoje įvyko Džiuzepės Verdžio operos „Otelas“ premjera;
1930 – San Franciske pradėta Golden State Bridge tilto statyba;
1986 – 89 metų Edvinas Taunzendas atliko šuolį su parašiutu ir tapo seniausiu parašiutininku žemėje;
1995 – Kirgizija: pirmieji demokratiniai rinkimai;
2004 – Latvija: atsistatydino premjerministras Einars Repse.

Gimimo dienosKeisti

1836 m. – Nikolajus Dobroliubovas, rusų literatūros kritikas, publicistas, revoliucinio judėjimo šalininkas, revoliucinis demokratas (m. 1861 m.).
1849 m. – Augustas Palmas, darbininkas, Švedijos politinis veikėjas (m. 1922 m.).
1878 m. – André Citroën, prancūzų išradėjas. Viena įžymiausių XX a. automobilių pramonės asmenybių, kurių veikla lėmė šios pramonės pokyčius. Yra laikomas vienu iš šiuolaikinio automobilių prekybos verslo pradininku (m. 1935 m.).
1903 m. – Aleksejus Leontjevas, rusų psichologas, pedagogikos mokslų daktaras (m. 1979 m.).
1904 m. – Ryokichi Minobe, Japonijos politikas, buvęs Tokijo prefektūros gubernatorius (m. 1984 m.).
1906 m. – John Carradine, amerikiečių aktorius^[3] (m. 1988 m.).
1914 m. – Alan Lloyd Hodgkin, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1998 m.).
1929 m. – Fredas Zinovacas, istorikas, filosofas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas.
1939 m. – Bernhard Dombek, vokiečių teisininkas, advokatas, notaras, buvęs Vokietijos advokatų rūmų pirmininkas (1999–2007).
1941 m. – Kasparas Filigeris, šveicarų verslininkas, politikas, buvęs Šveicarijos konfederacijos prezidentas.
1948 m. – Sven-Göran Eriksson, švedų futbolo treneris.
1954 m. – Klifas Martinezas, kompozitorius, sukūręs garso takelius keliems amerikietiškiems kino filmams, tarp jų 2002 metais išleistam „Soliaris“, bei būgnininkas, grojęs su grupėmis „Red Hot Chili Peppers“, „The Dickies“, „The Weirdos“, taip pat su atlikėjais „Captain Beefheart“ ir Lidija Lanč (Lydia Lunch).
1964 m. – Duff „Rose“ McKagan, amerikos muzikantas, bei bosistas, kuris yra gerai žinomas savo 30-aisias valdymo metais, kai grojo hard rock’o grupėje Guns N' Roses.
1968 m. – Markusas Gronholmas, suomių lenktynininkas.
1975 m. – Giovanni van Bronckhorst, buvęs futbolininkas, Nyderlandų rinktinės gynėjas.
1976 m. – John Aloisi, futbolininkas, Australijos rinktinės ir Sydney FC klubo puolėjas.
1977 m. – Andrejs Prohorenkovs, Latvijos futbolininkas, puolėjas.
1978 m. – Samuel Sánchez González, Ispanijos plento dviratininkas. Dalyvauja klasikinėse kalnų ir etapinėse lenktynėse. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalį dviračių plento varžybose. Iš kitų aukštų Sánchez rezultatų minėtina pergalė 2006 m. Züri-Metzgete varžybose, 3 vieta ir 3 laimėti etapai 2007 m. Vuelta a España varžybose, 3 vieta 2003 ir 2007 m. Vuelta al País Vasco varžybose.
1980 m. – Robin Vik, Čekų teniso žaidėjas^[5].
1982 m. – Rogrigas Palasijo, Argentinos futbolininkas. Argentinos futbolo rinktinės ir Genoa klubo puolėjas.
1984 m. – Karlosas Tevesas, Argentinos futbolininkas. Vienas perspektyviausių Pietų Amerikos puolėjų, šiuo metu žaidžiantis Manchester City klube.
1985 m. – Krištianas Ronaldas, profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis krašto puolėjo pozicijoje Real Madrid klube ir Portugalijos vyrų futbolo rinktinėje.
1986 m. – Vedranas Čorluka, Kroatijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube ir Kroatijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.
1992 m. - Neymar – profesionalus Brazilijos futbolininkas, kuris žaidžia Prancūzijos komandoje „Paris Saint German“ ir yra Brazilijos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas. Jis žaidžia kairiajame puolimo krašte ir puolėjo pozicijose.