Atverti pagrindinį meniu
Paryžius
pranc. Paris
   Grandes Armes de Paris.svg      Flag of Paris.svg   
Tour Eiffel, École militaire, Champ-de-Mars, Palais de Chaillot, La Défense - 03.jpg
Paryžiaus panorama: Eifelio bokštas ir tolumoje La Défense verslo centras

Paryžius
48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg. / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)Koordinatės: 48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg. / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Il de Fransas
Departamentas: Paryžius
Įkūrimo data: 250–247 m. pr. m. e.
Meras: Anne Hidalgo (PS)
Gyventojų (2019): 2 140 526
Plotas: 105,4 km²
Tankumas (2019): 20 309 žm./km²
Altitudė: 65 m
Pašto kodas: 75001–75020 ir 75116
Tinklalapis: www.paris.fr
Commons-logo.svg Vikiteka: ParyžiusVikiteka
Kirčiavimas: Parỹžius (sen. Lutècija)

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. Su 2,20 mln. gyventojų (2015 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. (2016 m.) ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1]

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Turinys

IstorijaKeisti

AntikaKeisti

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

IIIIV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

 
Paryžius 1493 m.

ViduramžiaiKeisti

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

 
Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikaiKeisti

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistemaKeisti

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Administracinis suskirstymasKeisti

 
Paryžiaus apskritys

Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių, kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus.

  • Luvras (Louvre)
  • Bursa (Bourse)
  • Templis (Temple)
  • Otel de Vilis (l’Hôtel de Ville)
  • Panteonas (Panthéon)
  • Liuksemburgas (Luxembourg)
  • Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
  • Eliziejus (l’Elysée)
  • Opera (l’Opéra)
  • Antrepotas (l’Entrepôt)
  • Popinkūras (Popincourt)
  • Reilis (Reuilly)
  • Gobelenas (Gobelins)
  • Observatorija (l’Observatoire)
  • Vožiraras (Vaugirard)
  • Pasi (Passy)
  • Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  • Monmartras (Butte-Montmartre)
  • Šomonas (Buttes-Chaumont)
  • Menilmontanas (Ménilmontant)

GeografijaKeisti

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

KlimatasKeisti

Pagal Köppen’o klimato klasifikaciją – Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d. ir siekęs 40,4 °C.

  Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 16,1 21,4 25,7 30,2 34,8 37,6 40,4 39,5 36,2 28,9 21,4 17,1 17,1
Vidutinė aukščiausia °C 7,2 8,3 12,2 15,6 19,6 22,7 25,2 25,0 21,1 16,3 10,8 7,5 16,0
Vidutinė žemiausia °C 2,7 2,8 5,3 7,3 10,9 13,8 15,8 15,7 12,7 9,6 5,8 3,4 8,9
Rekordinė žemiausia °C -14,6 -14,7 -9,1 -3,5 -0,1 3,1 6,0 6,3 1,8 -3,1 -14,0 -23,9 -23,9
Krituliai mm 51,0 41,2 47,6 51,8 63,2 49,6 62,3 52,7 47,6 61,5 51,1 57,8 637
Duomenys: [2] 2009-01-06

GyventojaiKeisti

Didžiojo Paryžiaus
gyventojai pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
  Prancūzija 9 112 301
  Alžyras 285 703
  Portugalija 240 445
  Marokas 224 787
  Tunisas 107 549
  Gvadelupa 80 265
  Martinika 74 565
  Turkija 68 703
  Kinija 59 734
  Italija 55 443
  Malis 54 525
  Ispanija 46 486
  Dramblio Kaulo Krantas 45 870
  Senegalas 44 356
  Kongo Demokratinė Respublika 41 497
  Lenkija 39 307
  Kamerūnas 36 538
  Vietnamas 36 008
  Rumunija 35 495
  Šri Lanka 34 702
  Kongo Respublika 32 718
  Kambodža 32 270
  Haitis 32 017
  Reunionas 30 824
  Serbija 27 373
  Vokietija 23 334
  Indija 23 232
  Libanas 19 769
  Mauricijus 19 646
  Jungtinė Karalystė 19 583
  Madagaskaras 17 723
  Jungtinės Amerikos Valstijos 17 596
  Rusija 15 483
  Pakistanas 15 312
  Belgija 15 146
  Jungtinės Tautos (Iš kitų šalių) 785 821

Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

Demografinė raida tarp 59 m. pr. m. e. ir 2015 m.
59 m. pr. m. e. 150 m. 510 m. 1000 m. 1200 m. 1250 m.
25 000 80 000 30 000 20 000 110 000 160 000
1300 m. 1328 m. 1340 m. 1400 m. 1500 m. 1796 m.
228 000 250 000 300 000 280 000 200 000 556 304
1851 m.sur. 1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur. 1936 m.sur.
1 053 262 2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472 2 829 753
1946 m.sur. 1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m. 2015 m.
2 725 374 2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600 2 206 488


Kultūra ir miesto įžymybėsKeisti

 
Luvro stiklinė piramidė

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

RenginiaiKeisti

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejaiKeisti

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

StatiniaiKeisti

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Sen Žermen de Prė bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[3] Šv. Severino bažnyčia su Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios paveikslo kopija.

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[4]

TransportasKeisti

Tai svarbus transporto mazgas, turintis Šarlio de Golio, Buržė, Bovė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

SportasKeisti

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės. Po šimto metų, 2024 m. mieste vyks XXXIII vasaros olimpinės Žaidynės.

FutbolasKeisti

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

RegbisKeisti

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystėKeisti

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.

Miestai partneriai:

GalerijaKeisti

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti