Paryžius

Paryžius
pranc. Paris
   Grandes Armes de Paris.svg      Flag of Paris with coat of arms.svg   
La Tour Eiffel vue de la Tour Saint-Jacques, Paris août 2014 (2).jpg
Eifelio bokštas prie Senos upės kranto
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Il de Fransas
Departamentas Paryžius
Įkūrimo data 250–247 m. pr. m. e.
Meras Anne Hidalgo (PS)
Gyventojų (2019[1]) 2 140 526
Plotas 105,4 km²
Tankumas (2019[1]) 20 309 žm./km²
Altitudė 28–131 m
Pašto kodas 75056 /75001–75020 ir 75116
Tinklalapis www.paris.fr
Commons-logo.svg Vikiteka Paryžius
Kirčiavimas Parỹžius (sen. Lutècija)

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras. Su 2,14 mln. gyventojų (2020 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Įsikūręs Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose.[2] Nuo XVII a. buvo vienas didžiausių Europos finansų, diplomatijos, prekybos, mados, gastronomijos, mokslo ir meno centrų. Visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.

Paryžius su aplink jį esančiais Aukštutinės Senos, Senos-Sen Deni, Marnos Slėnio departamentais ir Uazos slėnio departamento 1 bei Esono departamento 6 kantonais 814,20 km² teritorijos plote sudaro Didįjį Paryžių, kuriame 2020 m. gyveno 7,2 mln. žmonių (8 843 žm./km² tankumas).[3] Paryžius su Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantėjumi ir kt. miestais yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona[4], kuri žinoma kaip Paryžiaus metropolis. Paryžiaus aglomeracija kartais laikomas visas Il de Franso regionas, vadinamas Paryžiaus regionu (région parisienne);[2] 12,33 mln. gyventojų (2020).[5]

Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje;[6] svarbiausios šakos: automobilių pramonė („Citroën“, „Renault“), lėktuvų pramonė, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Taip pat yra EBPO būstinė, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP ParibasPrancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo Senos prefekto Žoržo Eženo Osmano dėka, Napoleono III pavedimu 1853–1870 m. Osmanas dirbo prie Paryžiaus perkūrimo ir perstatymo, darbai pagal jo planus truko iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos.[7]

IstorijaKeisti

AntikaKeisti

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

IIIIV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

 
Paryžius 1493 m.

ViduramžiaiKeisti

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

 
Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikaiKeisti

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistemaKeisti

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Administracinis suskirstymasKeisti

 
Paryžiaus apskritys

Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių[8], kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus:

  1. Luvras (Louvre)
  2. Birža (Bourse)
  3. Tamplis (Temple)
  4. Rotušė (Hôtel de Ville)
  5. Panteonas (Panthéon)
  6. Liuksemburgas (Luxembourg)
  7. Burbonų Rūmai (Palais Bourbon)
  8. Eliziejus (Elysée)
  9. Opera (Opéra)
  10. Antrepo (Entrepôt)
  11. Popenkūras (Popincourt)
  12. Reji (Reuilly)
  13. Goblenas (Gobelins)
  14. Observatorija (Observatoire)
  15. Vožiraras (Vaugirard)
  16. Pasi (Passy)
  17. Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  18. Monmartro Kalva (Butte-Montmartre)
  19. Šomono Kalvos (Buttes-Chaumont)
  20. Menilmontanas (Ménilmontant)

GeografijaKeisti

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

KlimatasKeisti

Pagal Köppen’o klimato klasifikaciją – Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2019 m. liepos 25 d. ir siekęs 42,6 °C.[9]

  Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 16,1 21,4 26,0 30,2 34,8 37,6 42,6 39,5 36,2 28,9 21,6 17,1 42,6
Vidutinė aukščiausia °C 7,2 8,3 12,2 15,6 19,6 22,7 25,2 25,0 21,1 16,3 10,8 7,5 16,0
Vidutinė žemiausia °C 2,7 2,8 5,3 7,3 10,9 13,8 15,8 15,7 12,7 9,6 5,8 3,4 8,8
Rekordinė žemiausia °C −14,6 −14,7 −9,1 −3,5 −0,1 3,1 2,7 6,3 1,8 −3,8 −14,0 −23,9 −23,9
Krituliai mm 51,0 41,2 47,6 51,8 63,2 49,6 62,3 52,7 47,6 61,5 51,1 57,8 637,4
Duomenys: Météo-France[10][11]

GyventojaiKeisti

2018 m. Paryžiaus regiono gyv. sur.[12][13]
Gimimo šalis/teritorija Populiacija
  Metropolinė Prancūzija 9 177 492
  Alžyras 329 863
  Marokas 252 801
  Portugalija 232 769
  Tunisas 127 449
  Gvadelupa 80 785
  Martinika 75 446
  Kinija 70 988
  Turkija 67 738
  Malis 66 422
  Dramblio Kaulo Krantas 63 784
  Senegalas 60 214
  Italija 57 732
  Rumunija 53 457
  Kongo Demokratinė Respublika 52 222
  Šri Lanka 45 603
  Ispanija 45 492
  Kamerūnas 45 250
  Kongo Respublika 38 546
  Haitis 36 600
  Lenkija 35 576
  Vietnamas 35 044
  Kambodža 30 215
  Reunionas 29 947
  Indija 29 509
  Serbija 25 473
  Libanas 20 953
  Madagaskaras 20 896
  Vokietija 20 352
  Pakistanas 20 119
  Rusija 18 942
  Mauricijus 18 793
  Gvinėja 18 714
  Brazilija 17 732
  Jungtinė Karalystė 17 692
  Jungtinės Amerikos Valstijos 17 492
  Kitos šalys ir teritorijos 855 046

Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

Demografinė raida tarp 150 m. ir 2021 m.
150 m. 510 m. 1000 m. 1200 m. 1250 m. 1300 m.
80 000 30 000 20 000 110 000 160 000 228 000
1328 m. 1340 m. 1400 m. 1500 m. 1796 m. 1851 m.sur.
250 000 300 000 280 000 200 000 556 304 1 053 262
1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur. 1936 m.sur. 1946 m.sur.
2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472 2 829 753 2 725 374
1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m. 2015 m. 2021 m.
2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600 2 206 488 2 187 526


Kultūra ir miesto įžymybėsKeisti

Mada ir menasKeisti

 
Luvro stiklinė piramidė

Paryžius – tarptautinis aukštosios mados (haute couture) centras („Chanel S. A.“, „ Louis Vuitton“, „Christian Dior S. A.“, „Pierre Cardin“, „Hermès International S. A.“ ir kiti mados namai); prabangos prekių („PPR S. A.“ bendrovė), parfumerijos („Bourjois“, „Givenchy“), kosmetikos („L’Oréal S. A.“), galanterijos, juvelyrinių dirbinių gamyba.

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

RenginiaiKeisti

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejaiKeisti

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras. Priskaičiuojama net 130 muziejų, tarp kurių žymiausi Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt. Luvras išlieka lankomiausiu meno muziejumi pasaulyje.[14]

StatiniaiKeisti

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Sen Žermen de Prė bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[15] Šv. Severino bažnyčia su Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios paveikslo kopija.

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[16]

Išskirtinę vertę turi žymių skulptorių Jano ir Joëlio Martelių namai–studija, kuriuos projektavo pasaulinio garso architektas Robertas Mallet-Stevensas. Per Antrąjį pasaulinį karą į Paryžių pasitraukęs lietuvių skulptorius Antanas Mončys buvo vedęs Jano Martelio dukterį Florencę, pokaryje šiame pastate (12, rue Mallet-Stevens) rinkdavosi ir repetuodavo Prancūzijos lietuvių šokių kolektyvas. [17]

InfrastruktūraKeisti

TransportasKeisti

Tai svarbus transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 tarptautiniai oro uostai (Šarlio de Golio ir Orli), vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro). Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havre.

Elektros energijaKeisti

Elektra miestui teikiama per periferinius elektros tinklus ir iš įvairių šaltinių. 2012 m. apie 50% elektros pagamindavo kogeneracinės jėgainės, esančios atokiau nuo Paryžiaus, 35% – Nožano atominė jėgainė. Kiti šaltiniai – šiukšlių deginimas (9%, kartu su kogeneracinėmis jėgainėmis, miestui teikiančiomis šilumą), metano dujos (5%), hidraulika (1%), saulės elektrinės (0,1%) ir vėjo jėgainės (<0,1%).[18] Ketvirtadalis energijos šildymui išgaunama Sen Uene per Senoje esančioje jėgainėje, kurioje deginamas anglies mišinys ir iš JAV importuotos medienos granulės.[19]

Vanduo ir švaraKeisti

Istoriškai paryžiečiai naudojo Senos ir Bievro upių vandenį. 1809 m. iškasus Urko kanalą miestas galėjo naudoti mažiau užterštą vandenį savo reikmėms.

Parkai ir sodaiKeisti

Paryžiuje yra 421 savivaldybės parkai ir sodai, užimtantys 3000 ha plotą. Juose auga 250 000 medžių. Du seniausi ir žymiausi parkai yra Tvileri sodas (įkurtas 1564 m. tokio paties pavadinimo rūmams, 1664–1672 m. perdarytas) ir Liuksemburgo sodas, įrengtas Liuksemburgo rūmuose gyvenusiai Mari de Medici 1612 m. (dabartinė Senato vieta). Jardin des plantes buvo pirmasis miesto botanikos sodas, 1626 m. įsteigtas Liudviko XIII daktaro Guy de La Brosse medicininiams augalams gaminti.

KapinėsKeisti

Didžiausios kapinės mieste – Paryžiaus katakombos, įsteigtos 1810 m. Skaičiuojama, kad jose palaidota 6 mln. asmenų.

Sveikatos paslaugosKeisti

Sveikatos paslaugas ir greitąją medicininę pagalbą mieste ir priemiesčiuose teikia Assistance publique – Hôpitaux de Paris valstybinių ligoninių tinklas, kurį sudaro 44 ligoninės, kuriose dirba 90 000 asmenų (įskaitant rezidentus, pagalbinį personalą ir vadybininkus). Tai didžiausias toks ligoninių tinklas Europoje, kasmet priimantis 5.8 mln. pacientų. Seniausia ligoninė Paryžiuje, Hôtel-Dieu, pastatyta dar 651 m.

SportasKeisti

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės. Po šimto metų, 2024 m. mieste vyks XXXIII vasaros olimpinės Žaidynės.

FutbolasKeisti

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

RegbisKeisti

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystėKeisti

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija.[20][21] Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.[22]

Miestai partneriai:[20]

GalerijaKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  2. 2,0 2,1 Paris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-17.
  3. metropolegrandparis.fr / Une Métropole mondiale
  4. Stefan Helders, World Gazetteer. "World Metropolitan Areas". Suarchyvuota iš originalo 2007-10-01. Nuoroda tikrinta 2007-01-18. 
  5. eurostat.ec.europa.eu / Population on 1 January by broad age group, sex and metropolitan regions | Last update: 30-06-2021
  6. Prancūzijos ekonomika
  7. „Žmogus, kuris sukūrė Paryžių“. Delfi.lv. 2016-02-04. Nuoroda tikrinta 2022-02-03. 
  8. https://www.legifrance.gouv.fr/codes/article_lc/LEGIARTI000006396737/
  9. „42.6 °C à Paris : record absolu de chaleur battu !“. meteofrance.fr. Météo France. Suarchyvuotas originalas 25 July 2019. Nuoroda tikrinta 25 July 2019. 
  10. „Climatological Information for Paris, France“. Meteo France. August 2011. Suarchyvuotas originalas 24 April 2020. Nuoroda tikrinta 4 April 2017. 
  11. „Paris–Montsouris (984)“ (PDF). Fiche Climatologique: Statistiques 1981–2010 et records (prancūzų). Meteo France. Suarchyvuotas originalas (PDF) 27 February 2018. Nuoroda tikrinta 26 February 2018. 
  12. INSEE. „Données harmonisées des recensements de la population 1968-2018“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23. 
  13. INSEE. „IMG1B - Population immigrée par sexe, âge et pays de naissance en 2018 - Région d’Île-de-France (11)“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23. 
  14. „Visitor Figures 2020“, „The Art Newspaper“ March 31, 2021.
  15. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
  16. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Lietuvybės paieškos Paryžiuje
  17. Antano Mončio jėga ir švelnumas (Viktorą Liutkų kalbina Giedrė Jankevičiūtė) // Naujasis Židinys–Aidai, 2021 m. Nr. 4, psl. 34]
  18. „La production électrique en IdF“ (PDF). La DRIEE – Prefet de la région d'Île-de-France. Suarchyvuotas originalas (PDF) 7 October 2015. Nuoroda tikrinta 11 November 2015. 
  19. „Paris to be heated with US wood pellets“. Global Wood Markets Info. 11 March 2016. Suarchyvuotas originalas 12 March 2016. Nuoroda tikrinta 11 March 2016. 
  20. 20,0 20,1 „Friendship and cooperation agreements“. Mairie de Paris. Paris.fr. Suarchyvuotas originalas 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-09-10. 
  21. „Twinning Rome – Paris“ (PDF) (prancūzų). 1956-01-30. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-11-13. Nuoroda tikrinta 2018-02-28. 
    „Roma – Relazioni Internazionali Bilaterali“ (italų). Commune Roma. Suarchyvuotas originalas 2016-07-09. Nuoroda tikrinta 2016-09-10. 
  22. „Hey, is San Francisco Really a "Sister City" of Paris, France? No – Was It Before? No, Not At All – Here's Why“. San Francisco Citizen. Suarchyvuotas originalas 2018-02-28. Nuoroda tikrinta 2018-02-27. 

NuorodosKeisti

Vikisritis: Prancūzija