Birželio 7
data
| Geg – Birželis – Lie | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | ||
| 2023 | ||||||
Birželio 7 yra 158-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 159-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 207 dienos.
Informacija Keisti
Vardadieniai Keisti
Lukrecija – Lukrecijus – Radvydė – Ratautas – Roberta – Robertas – Svajonė – Svajūnas
Šią dieną Lietuvoje Keisti
Įvykiai Keisti
- 1926 – Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Kazimieras Grinius;
- 1930 – Lietuvos universitetas Kaune pavadintas Vytauto Didžiojo vardu;
- 1990 – JAV Atstovų rūmai nusprendė uždrausti kompiuterinės ir telekomunikacijų įrangos pardavimą Tarybų Sąjungai, kol ši nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo;
- 1992 – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (Soboras) grąžinta tikintiesiems;
- 1999 – prezidento pasirašytas įstatymas, kuriuo kompanijai „Williams International“ leista įsigyti kontrolinį koncerno „Mažeikių nafta“ akcijų paketą.
Gimimo dienos Keisti
- 1835 m. – Jonas Smalakys, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1901 m.).
- 1893 m. – Aleksandras Račkus, JAV lietuvių kultūros veikėjas, gydytojas, numizmatas[1] (m. 1965 m.).
- 1904 m. – Povilas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (m. 1991 m.).
- 1906 m. – Juozas Šiaučiūnas, Kernavės pradinės mokyklos įkūrėjas (1929 m.), žuvęs tremtyje Sibire (m. 1943 m.).
- 1908 m.:
- Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, tarybinis partinis ir NKVD veikėjas, rašytojas (m. 1969 m.).
- Antanas Mejeris, Lietuvos agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1979 m.).
- 1912 m. – Aleksys Churginas, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1990 m.).
- 1921 m. – Bernardas Lounas, Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojas, kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (1985 m.) (m. 2021 m.).
- 1922 m. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- 1923 m. – Hermanas Perelšteinas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1998 m.).
- 1931 m. – Vladas Auga, lietuvių aktorius (m. 1984 m.).
- 1932 m. – Algimantas Justinas Gedminas, Lietuvos krepšinio treneris.
- 1935 m.:
- Almantas Grikevičius, lietuvių dokumentinio ir meninio kino režisierius, scenaristas.
- Jonas Ivaška, agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1938 m.:
- Fabijonas Sereika, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2005 m.).
- Gražina Janina Degutytė-Švažienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- 1941 m.:
- Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė.
- Vladislovas Janiūnas, Lietuvos pedagogas, sporto komentatorius (m. 2020 m.).
- 1949 m. – Janas Komaiška, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Kęstutis Zakšauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
- 1954 m. – Bronius Kazėnas, dirigentas ir dainininkas (tenoras), chorvedžio ir dainininko Juliaus Kazėno sūnus.
- 1956 m.:
- Gediminas Maciulevičius, Lietuvos dainininkas (baritonas).
- Nijolė Kovaliova, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1957 m.:
- Pranas Vaškys, ūkininkas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vidmantas Lazdauskas, pedagogas, Jurbarko rajono politinis veikėjas.
- 1958 m. – Arūnas Augustinaitis, Lietuvos komunikacijos ir vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras.
- 1959 m.:
- Eimutis Markūnas, Lietuvos dailininkas.
- Eugenijus Civilka, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- Jonas Kazlauskas, Lietuvos tapytojas.
- 1966 m.:
- Albertas Sereika, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vaidotas Jukna, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Olga Raugienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Pranas Skurdauskas, Lietuvos krepšininkas gimęs Amurske, Rusijoje turintis Lietuvos pilietybę. Rungtyniaujantis Kauno „Aisčių“ komandoje. Karjerą pradėjo 2005 m. Vilniaus Sakalų komandoje, bet LKL ir BBL lygose debiutavo po dvejų metų vilkėdamas Kauno Aisčių-Atleto marškinėlius. 2009 m. rugsėjo 27 d. pasirašė sutartį su Austrijos Traiskircheno „Lions“ klubu.[2].
- 1990 m. – Vytautas Lasevičius, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Yra laikomas perspektyviu „Sūduvos“ gynėju.
Mirtys Keisti
- 1492 m. – Kazimieras IV Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447–1492 m.) (g. 1427 m.).
- 1501 m. – Jonas Albrechtas, Lenkijos karalius nuo 1492 m. Gediminaičių dinastijos atstovas (g. 1459 m.).
- 1928 m. – Liudmila Eglė Malinauskaitė-Šliūpienė, lietuvių poetė (g. 1864 m.).
- 1946 m. – Bronius Vaivada, Lietuvos karininkas, pedagogas, rezistentas (g. 1900 m.).
- 1959 m. – Petras Vaičiūnas, XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Žmona – aktorė Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė (g. 1890 m.).
- 1967 m. – Vincas Mykolaitis-Putinas, XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ (g. 1893 m.).
- 1985 m. – Bronius Daunoras, Lietuvos žurnalistas (g. 1906 m.).
- 1986 m. – Kazimieras Alminas, kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius (g. 1904 m.).
- 1995 m. – Izidorius Jonaitis, Lietuvos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, inžinierius architektas (g. 1909 m.).
- 1996 m. – Rostislavas Krotas, Lietuvos biologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1916 m.).
- 2001 m. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (g. 1926 m.).
- 2005 m. – Vytautas Aleksandras Cinauskas, rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
Šią dieną pasaulyje Keisti
Įvykiai Keisti
- 1494 – pasirašyta Tordesiljo sutartis, kuria Ispanija ir Portugalija sutarė pasidalinti Naująjį pasaulį;
- 1523 – po pergalės prieš danus Gustavas Vaza paskelbtas Švedijos karaliumi Gustavu I;
- 1775 – Jungtinės Kolonijos (United Colonies) pakeitė savo pavadinimą ir pasivadino Jungtinėmis Valstijomis (United States);
- 1893 – atsirado indo Mahatma Gandhi pasyvaus pasipriešinimo filosofija;
- 1905 – buvo nuspręsta nutraukti dvišalę Norvegijos ir Švedijos sąjungą;
- 1929 – Romoje atkurtas Vatikanas, neegzistavęs nuo 1870 metų;
- 1948 – Čekoslovakijos prezidentas Edvardas Benesas atsisakė pasirašyti naująją konstituciją, su kuria šalis būtų tapusi komunistine ir atsistatydino;
- 1960 – Saudo Arabijos moterys įgijo teisę gauti išsilavinimą;
- 1965 – „Sony“ Japonijos rinkai pristatė pirmuosuis pasaulyje vaizdo magnetofonus;
- 1973 – Įvyko pirmasis Vakarų Vokietijos kanclerio (Willy Brandt) vizitas Izraelyje;
- 1988 – trečioji pagal dydį islamo valstybė Bangladešas paskelbė islamą valstybine religija.
- 1995 – prezidento įsaku Baltarusija pakeitė vėliavą, naudotą iškart po išstojimo iš Tarybų Sąjungos.
Gimimo dienos Keisti
- 1848 m. – Polis Gogenas, prancūzų tapytojas, postimpresionistas (m. 1903 m.).
- 1896 m.:
- Imrė Nadis, Vengrijos komunistų lyderis ir ministras pirmininkas (m. 1958 m.).
- Robert Sanderson Mulliken, 1966 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1986 m.).
- 1909 m. – Jessica Tandy, JAV aktorė, vyriausia Oskaro laureatė[4] (m. 1994 m.).
- 1917 m. – Dean Martin, amerikiečių dainininkas[5] (m. 1995 m.).
- 1934 m. – Nikolajus Obertyševas, Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis pasiuntinys.
- 1940 m. – Tom Jones, seras, pop, roko, šokių ir techno atlikėjas, kilęs iš Velso.
- 1942 m.:
- Dr. Dennis L. Meadows, vadybos mokslų daktaras, žinomas dėl jo ypač reikšmingų darbų aplinkosaugos srityje.
- Muammar al-Gaddafi, Libijos valstybės veikėjas, pulkininkas, šalies vadovas.
- 1944 m. – Miguel Ríos, ispanų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir vienas Rock & Roll`o pradininkų Ispanijoje.
- 1952 m. – Orhan Pamuk, turkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas 2006 m.
- 1970 m. – Marcos Evangelista de Moraes, brazilų futbolininkas, buvęs Brazilijos rinktinės gynėjas.
- 1974 m. – Edvardas Maiklas Grylzas, britų avantiūristas, rašytojas ir televizijos žvaigždė. Geriausiai žinomas dėl savo dokumentinių laidų Born Survivor ir Man vs. Wild (Europoje žinoma kaip Ultimate Survival). Jis taip pat yra vienas iš jauniausių britų, kurie įkopė į Everesto kalną. Bear Grylls tai padarė būdamas 23 metų.
- 1975 m. – Allen Ezail Iverson, JAV krepšininkas.
- 1980 m. – Bernardo „Berni" Rodriguez, Ispanijos krepšininkas rungtyniaujantis Malagos „Unicaja“ komandje.
- 1981 m.:
- Ana Kurnikova, rusų tenisininkė[6].
- Ģirts Karlsons, Latvijos futbolininkas, puolėjas.
- 1982 m. – Germanas Luksas, Argentinos futbolo rinktinės ir Ispanijos RCD Mallorca klubo vartininkas.
Mirtys Keisti
- 1329 m. – Robertas the Bruce, Škotijos sosto užgrobėjas. Mirties priežastis – raupsai (g. 1274 m.).
- 1840 m. – Frydrichas Vilhelmas III, nuo 1797 m. lapkričio 16 d. iki mirties – Prūsijos karalius, 1797–1806 m. – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas (g. 1770 m.).
- 1935 m. – Ivanas Mičiurinas, rusų biologas ir selekcionierius, sodininkas-genetikas, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (g. 1855 m.).
- 1947 m. – Chulijas Sesaras Teljas, garsiausias visų laikų Peru archeologas, tyrinėjęs priešinkines Peru kultūras (g. 1880 m.).
- 1954 m. – Alan Mathison Turing, žymus britų matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris, laikomas informatikos mokslo tėvu (g. 1912 m.).
- 1968 m. – Fiodoras Tokarevas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius, sukūręs 7,62 mm pistoletą TT ir savitaisį šautuvą SVT-40 (g. 1871 m.).
- 1978 m. – Ronald George Wreyford Norrish, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1897 m.).
- 1980 m.:
- Henris Valentinas Milleris, JAV rašytojas ir dailininkas. Geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje persipina romanas, autobiografija, visuomenės kritika, filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia jo trilogijoje Vėžio atogrąža, Ožiaragio atogrąža ir Juodasis pavasaris. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė (g. 1891 m.).
- Marian Spychalski, lenkų politikas, gynybos viceministras, karininkas (g. 1906 m.).
- 1993 m. – Draženas Petrovičius, legendinis Kroatijos krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku[reikalingas šaltinis], garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti NBA. Žuvo 1993 m. autoavarijoje (g. 1964 m.).
- 2002 m. – Signe Hasso, (mergautinė pavardė Larsson) Švedijos aktorė[7] (g. 1915 m.).