Vytautė Žilinskaitė
| Vytautė Žilinskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. gruodžio 13 d. Kaunas |
| Mirė | 2024 m. balandžio 4 d. (93 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Tėvas | Jurgis Žilinskas |
| Motina | Elena Žilinskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Rimkevičius |
| Vaikai | Marius Rimkevičius |
| Veikla | prozininkė, humoristė |
| Alma mater | 1955 m. Vilniaus universitetas |
Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (1930 m. gruodžio 13 d. Kaune – 2024 m. balandžio 4 d. Vilniuje[2][3]) – Lietuvos prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja.
Biografija redaguoti
Buvo trečioji duktė iš keturių vaikų šeimos. 1948–1958 m. moterų tinklinio rinktinės narė. 1950 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1950–1955 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo žurnalistiką. Nuo 1950 m. spausdino kūrybą. 1955–1961 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ literatūrinė darbuotoja, 1961–1966 m. Literatūrinio skyriaus vedėja. 1961 m. išleidusi eilėraščių rinkinį „Nesustok, valandėle“, perėjo prie prozos. Nuo 1963 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Nuo 1966 m. buvo rašytoja profesionalė. Gyveno ir dirbo Vilniuje.[4]
Kūryba redaguoti
Vytautė Žilinskaitė suaugusiųjų literatūroje garsi kaip daugybės kandžių humoreskų rašytoja, satyrikė. Vaikų literatūroje žinomi jos apsakymai, literatūrinės pasakos, eilėraščiai ir kelios pjesės. Rašytoja dažniausiai pasakoja ne istorijas, o svarsto kokią nors problemą, ji „filosofuoja“ pasirinkta tema, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis, fantastiškais įsivaizdavimais, kurdama absurdiškas situacijas. „Vytautė Žilinskaitė gana sėkmingai pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, intelektualizuodama jo ištakas ir išraišką dabartinės prozos ir poezijos dvasia“, – rašė Vytautas Kubilius 1995 metais.
Pagal Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“ parašė scenarijų kino filmui „Tas prakeiktas nuolankumas“ (rež. Algirdas Dausa, 1970 m.). 2008 m. jos apysaka „Kintas“ įrašyta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) garbės sąrašą. Kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų, rusų, bulgarų, portugalų, moldavų, vengrų, latvių ir kt. kalbas.[5][6]
Bibliografija redaguoti
- Nesustok, valandėle: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 35 p.
- Ne iš pirmo žvilgsnio: satyros ir humoreskos / dail. Petras Navalinskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 121 p.: iliustr.
- Mano neapykanta stipresnė: dokumentinė apysaka apie Raseinių pogrindinės komjaunimo organizacijos veiklą. – Vilnius: Vaga, 1964. – 227 p.: portr.
- Ir aš ožius ganiau! : humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1965. – 143 p.: iliustr.
- Mikė milžinas / iliustr. Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė. – Vilnius: Vaga, 1967. – 36 p.: iliustr.
- Angelas virš miesto: humoras, satyra, parodijos / dail. Alfonsas Augaitis. – Vilnius: Vaga, 1967. – 236 p.: iliustr.
- Romantikos institutas, arba Pafilosofavimai: satyros / dail. Alfonsas Augaitis. – Vilnius: Vaga, 1968. – 122 p.: iliustr.
- Melagių pilis / iliustr. Aspazija Surgailienė. – Vilnius: Vaga, 1968. – 35 p.: iliustr.
- Senelio Šalčio ūsai: apsakymėliai / iliustr. Kastytis Skromanas. – Vilnius: Vaga, 1969. – 35 p.: iliustr.
- Karuselėje: satyros ir humoro rinktinė / dail. Antanas Kazakauskas. – Vilnius: Vaga, 1970. – 309 p.: iliustr.
- Mano neapykanta stipresnė / iliustr. Eduardas Jurėnas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1970. – 288 p.: iliustr.
- Humoreskos / dail. Alfonsas Augaitis. – Vilnius: Vaga, 1971. – 150 p.: iliustr.
- Kaktuso paslaptis / iliustr. Marija Jukniūtė. – Vilnius: Vaga, 1973. – 79 p.
- Paradoksai: humoras ir satyra. – Vilnius: Vaga, 1973. – 135 p.
- Berniukas iš albumo: pjesės lėlių teatrui. – Vilnius: Vaga, 1974. – 87 p.
- Melagių pilis / iliustr. Ada Skliutauskaitė. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1974. – 36 p.: iliustr.
- Stebuklingas apsiaustas; Paršiukas ir parašiutas; Paskutinė lapė: pjesės lėlių teatrui. – Vilnius: Vaga, 1977. – 95 p.
- Mano neapykanta stipresnė: dokumentinė apysaka / iliustr. Eduardas Jurėnas. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 262 p.: iliustr.
- Robotas ir peteliškė: apsakymai ir pasakos / iliustr. Stasys Eidrigevičius. – Vilnius: Vaga, 1978. – 135 p.: iliustr.
- Satyros / iliustr. Andrius Deltuva. – Vilnius: Vaga, 1978. – 203 p.: iliustr.
- Ledinė fėja: rinktinė / iliustr. Stasys Eidrigevičius. – Vilnius: Vaga, 1979. – 172 p.: iliustr.
- Gaidžio kalnas: apsakymai / iliustr. Stasys Eidrigevičius. – Vilnius: Vaga, 1981. – 117 p.: iliustr.
- Paveikslas: humoreskos, satyros / iliustr. Rimvydas Kepežinskas. – Vilnius: Vaga, 1981. – 268 p.
- Kvaitulys: humoreskos, satyros, parodijos. – Vilnius: Vaga, 1984. – 428 p.
- Kelionė į Tandadriką: apysaka-pasaka / iliustr. Stasys Eidrigevičius. – Vilnius: Vaga, 1984. – 246 p.: iliustr.
- Robotas ir peteliškė: pasakos ir apsakymai / iliustr. Stasys Eidrigevičius. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1985. – 132 p.: iliustr.
- Tik niekam nesakyk: apysaka-pasaka / iliustr. Diana Radavičiūtė. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 112 p.: iliustr. – ISBN 5-7900-0039-8
- Viso pasaulio tetos / iliustr. Rima Stasiūnaitė. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1989. – 27 p.: iliustr. – ISBN 5-7900-0456-3
- Ikaras Antrasis: satyrinės interpretacijos / iliustr. Marija Jukniūtė. – Vilnius: Vaga, 1989. – 133 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00124-7
- Prašė neverkti: motinų, tėvų, artimųjų laiškai ir pasakojimai apie žuvusius būtinojoje karinėje tarnyboje Lietuvos vaikinus. – Vilnius, 1991. – 280 p.: iliustr.
- Kumeliuko kerštas: pasaka / iliustr. Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1991. – 28 p.: iliustr. – ISBN 5-7900-0518-7
- Vaiduokliai: satyros, humoreskos, parodijos. – Vilnius: Vaga, 1991. – 526 p. – ISBN 5-415-00651-6
- Įdomiausioji kaukė: lietuvių satyros ir humoro antologija: proza, trumpasis žanras. – Vilnius: Vaga, 1993. – 342 p.
- Paršiuko puota / dail. Jūratė Juozėnienė. – Vilnius: Dienovidis, 1996. – 117 p.: iliustr. – ISBN 9986-9067-2-5
- Nebijokė: apsakymai / dail. Giedrius Jonaitis. – Vilnius: Vaga, 2000. – 119 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01440-3
- Kas atsitiko? : humoreskos, satyros, parodijos. – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2000. – 188 p.: portr. – ISBN 9955-435-12-7
- Kelionė į Tandadriką: apysaka-pasaka / iliustr. Gintaras Jocius. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 295 p.: iliustr. – ISBN 9955-08-411-1
- Jūrų kriauklė / dail. Bronė Kanoverskytė. – Kaunas: Šviesa, 2006. – 8 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04538-1
- Kintas: apysaka / iliustr. Jolanta Talaikienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 190 p.: iliustr. – ISBN 9955-08-966-0
- Trojos arklys-81: apsakymas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. – 19 p. – ISBN 978-9955-541-77-6
- Radinių namelis: pasakos ir apsakymai / iliustr. Irmina Dūdėnienė. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 201 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-38-491-5
- Kelionė į Tandadriką: apysaka-pasaka / iliustr. Gintaras Jocius. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-0842-0
- Ne tas drugys: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 237 p. – ISBN 978-609-01-1113-0
- Melagių pilis: pasaka / dail. Paulius Juodišius. ‒ Vilnius: Alma littera, 2016. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-1709-5
- Žiogas stiklinėje: pasakų rinktinė / sud. Kęstutis Urba. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-4275-2
- Seneliūkštis: apsakymų rinktinė / sud. Kęstutis Urba. – Vilnius: Alma littera, 2023. – 112 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-5608-7[7]
Įvertinimas redaguoti
- 1965 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija
- 1972 m. LTSR valstybinė premija
- 1979 m. LSSR valstybinė premija
- 1980 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja
- 1996 m. IBBY Lietuvos skyriaus premija
- 2001 m. IBBY Lietuvos skyriaus premija
- 2005 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius[8]
- 2007 m. IBBY Lietuvos skyriaus premija
- 2007 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija
- 2008 m. apysaka „Kintas“ įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą
- 2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija[7][9]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vilniuje atsisveikinama su rašytoja Vytaute Žilinskaite. LRT. 2024-04-07. Nuoroda tikrinta 2024-04-07.
- ↑ MELC. Vytautė Žilinskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-24. Nuoroda tikrinta 2024-04-05.
- ↑ Mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė. Delfi. 2024-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-04.
- ↑ Kas yra kas: Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 541 psl.
- ↑ Jūratė Sprindytė. Vytautė Žilinskaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 677
- ↑ https://www.rasyk.lt/rasytojai/vytaute-zilinskaite.html
- ↑ 7,0 7,1 Žilinskaitė Vytautė. lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2024-04-04.
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.259262
- ↑ http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1203711703 Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.