1929 m.

Metai
(Nukreipta iš puslapio 1929)
Metai:

1926 1927 1928 - 1929 - 1930 1931 1932
MCMXXIX metai

Dešimtmečiai:

1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as

Šimtmečiai:

XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis
1929 metai(2 kat., 5 psl.)

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje redaguoti

Įvykiai redaguoti

Gimtadieniai redaguoti

Gimtadieniai 

[Sausis]

[Vasaris]

[Kovas]

[Balandis]

[Gegužė]

[Birželis]

[Liepa]

[Rugpjūtis]

[Rugsėjis]

[Spalis]

[Lapkritis]

[Gruodis]

[Nedatuota]

Mirtys redaguoti

Nedatuota

Pasaulyje redaguoti

Įvykiai redaguoti

Svarbiausi pasauliniai įvykiai:

Afrika redaguoti

Amerika redaguoti

Azija ir Okeanija redaguoti

Sausio 14 d.

  • Kinija: Ruijine įkurta Kinijos Tarybų Respublika.[19] Ji keleto milijonų gyventojų turinčią teritoriją kontroliavo nuo 1929 iki 1934 m.
  • Afganistanas: pasipriešinimas karaliaus reformoms peraugo į sukilimą. Amanula atsisakė sosto ir pabėgo į Kandaharą. Sausio 18 d. jo brolis Anajatola buvo nuverstas sukilėlių vadovo Habibulos Kalakanio, žinomo kaip Bačė Sakao. Sausio 24 d. Amanula atšaukė savo sosto atsisakymą ir paprašė Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos pagalbos. Pirmoji išliko neutrali, o sovietai įsiveržė į šalies šiaurę. Amanula užėmė Gaznį, tačiau bandant užimti Kabulą buvo priverstas atsitraukti ir palikti Afganistaną, iš kurio per Indiją išvyko į Romą.[20]
  • Kovas, Kinija: Guangsi klikos (generolai Li Zongren, Bai Chongxi, Huang Shaohong) konfliktas su Čiang Kai-ši po nepavykusios "Demobilizacijos konferencijos" sausio mėnesį. Gegužės mėnesį trys generolai prarado didžiąją dalį savo pajėgų ir valdomų provincijų, įskaitant Guangsi, ir buvo priversti bėgti į Honkongą.[21]
  • Liepos 11 - rugsėjo 22 d.: incidentai Kinijos Rytų geležinkelyje sukėlė karinį konfliktą tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos.[22]
  • Gruodžio 24 d., Nyderlandų Rytų Indija: suimtas Sukarnas su dar septyniais Indonezijos Nacionalinės Partijos lyderiais ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo (iki 1931 m. gruodžio pabaigos)[25]
  • Gruodžio 28 d.: "Juodasis šeštadienis". Naujosios Zelandijos policija Apijoje nušovė vienuolika neginkluotų protestuotojų. Atsakydamas į tai Mau judėjimas pareikalavo Samoa nepriklausomybės.[26]

Artimieji Rytai redaguoti

  • Kovo 31 d. - Sabilos mūšis. Ichvanams pasipriešinus, Ibn Saudas suvienijo genčių vadus ir padedant britams jėga išnaikino broliją po keleto mėnesių karo.[27] Už britų paramą jis gavo pripažinti Iraką ir Transjordaniją.
  • Rugpjūčio 11 d. - Chaimas Veicmanas Ciuriche įkūrė Žydų agentūrą, 1920 m. įkurtos Pasaulio Sionistų Organizacijos padalinį, atsakingą už žydų nausėdijų kūrimą Palestinoje.
  • Rugpjūčio 24 - 29 d. - neramumai mandatinėje Palestinos teritorijoje. Po žydų demonstracijos rugpjūčio 23 d. Jeruzalės ir Hebrono arabai užpuolė žydų gyvenamus kvartalus ir naujus žydų priemiesčius. Mandatinėje teritorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Pasklido gandai, kad žydai ruošiasi užimti Omaro mečetę, ir beduinai iš Transjordanijos persikėlė per Jordaną padėti bendratikiams ir užpuolė britų kareivines. Per susidūrimus žuvo 133 žydai ir 116 arabų.[28] Mandatinės teritorijos administracija rugpjūčio pabaigoje nusprendė pesikelti iš Jeruzalės į Jafą. Pritrauktos britų pajėgos iš Egipto, kurios ėmė malšinti neramumus, ypač nukentėjo arabai.[29]

Europa redaguoti

Gimtadieniai redaguoti

Gimtadieniai 

[Sausis]

[Vasaris]

[Kovas]

[Balandis]

[Gegužė]

[Birželis]

[Liepa]

[Rugpjūtis]

[Rugsėjis]

[Spalis]

[Lapkritis]

[Gruodis]

Mirtys redaguoti

Nobelio premijos redaguoti

1929 m. Nobelio premijos laureatai:

Nuorodos redaguoti

  1. Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.
  2. „Vakar kėsinosi nužudyti ministerį pirmininką“. Lietuvos aidas (102 (586)). 1929-05-07.
  3. Biografija Seimo svetainėje
  4. Archyvinė puslapio lrs.lt svetainėje kopija
  5. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
  6. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
  7. Artiomas Inozemcevas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 55 psl.
  8. Helmutas Šabasevičius. Elena Morkūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 495 psl.
  9. Albina Mingėlaitė. ALFONSAS ČEPAUSKAS. Archyvuota kopija 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.
  10. „Lietuvos advokatūros elitas“ Archyvuota kopija 2008-12-12 iš Wayback Machine projekto. „Veidas“, 2008.09.29 - Nr. 39
  11. Jacques Fierens, Droit humanitaire pénal, Primento, 2014 (ISBN 9782804457112)
  12. Marie-Madeleine Damien, Dictionnaire du transport et de la logistique - 3e édition, Dunod, 2010 (ISBN 9782100555536)
  13. David L. K. Lubogo, John C. G. Isoba, [History of Uganda in a Nutshell], D. Lubogo, 1985
  14. Jean-Pierre Domenichini, Jean Ralaimongo (1884-1943), ou Madagascar au seuil du nationalisme, vol. 56, Revue française d'histoire d'outre-mer, 1969
  15. Jacques Fumunzanza Muketa, Kinshasa : société & culture, l'Harmattan, 2013 (ISBN 9782336002545)
  16. BreAnn Rumsch, Woodrow Wilson, ABDO Publishing Company, 2010 (ISBN 9781617851339)
  17. 17,0 17,1 Daniel Cohen, La Prospérité du vice: Une introduction (inquiète) à l'économie, Albin Michel, 2009 (ISBN 9782226200501)
  18. Christian Buchet, Sous la mer : le sixième continent : actes du colloque international tenu à l'institut catholique de Paris, 8-10 décembre 1999, Presses Paris Sorbonne, 2001 (ISBN 9782840502012)
  19. Michael Dillon, China : A Modern History, I.B. Tauris, 2012 (ISBN 9781780763811)
  20. C. E. Bosworth, Emeri van Donzel, Bernard Lewis, Charles Pellat. Encyclopédie de l'islam, Leide, Brill Archive, 1980.
  21. Xiaorong Han, Red God : Wei Baqun and His Peasant Revolution in Southern China, 1894–1932, SUNY Press, 2014 (ISBN 9781438453859).
  22. Bruce A. Elleman, International Competition in China, 1899-1991 : The Rise, Fall, and Restoration of the Open Door Policy, Routledge, 2015 (ISBN 9781317537786).
  23. Amin Saikal, Ravan Farhadi, Kirill Nourzhanov, Modern Afghanistan : A History of Struggle and Survival, I.B.Tauris, 2012 (ISBN 9781780761220).
  24. Ram Rahul, March of Central Asia, Indus Publishing, 2000 (ISBN 9788173871092).
  25. Jean Bruhat, Histoire de l'Indonésie, P.U.F., 1976.
  26. Malama Meleisea, Lagaga : A Short History of Western Samoa, 1987 (ISBN 978-982-02-0029-6).
  27. David Rigoulet-Roze, Géopolitique de l'Arabie saoudite, Armand Colin, 2005 (ISBN 9782200356767)
  28. John Bowyer Bell, Terror Out of Zion, Transaction Publishers, 1976. ISBN 9781412835725
  29. Encel Frédéric, Comprendre le Proche-Orient, Éditions Bréal. ISBN 9782749520742
  30. Olivier Delorme, La Grèce et les Balkans, vol. 2, Gallimard (ISBN 9782072488450)
  31. Jean-Pax Méfret, 12 Assassinats qui ont changé l'Histoire, Éditions Flammarion (ISBN 9782756409696)
  32. Jacques Benoist-Méchin, Histoire de l'armée allemande, vol. 3, Albin Michel, 1984. ISBN 9782226214072
  33. Nicolas Werth, Les procès de Moscou: 1936-1938, Éditions Complexe, 2006. ISBN 9782804801014
  34. José Luis Olaizola, La segunda república, BibliotecaOnline SL, 1996. ISBN 9788415599340
  35. Thomas F. Schneider, Hans Wagener, Von Richthofen bis Remarque : deutschsprachige Prosa zum I. Weltkrieg, Rodopi, 2003. ISBN 9789042009554
  36. Luce Pietri, André Vauchez, Jean-Marie Mayeur, Marc Venard, Histoire du christianisme. Guerres mondiales et totalitarismes (1914-1958), vol. 12, Fleurus. ISBN 9782718907406
  37. Enciklopedija Britannica
  38. JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei - atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.
  39. 39,0 39,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
  40. 40,0 40,1 40,2 40,3 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
  41. Ana Frank.
  42. www.worldstatesmen.org informacija apie Nyderlandų Antilus Archyvuota kopija 2007-04-30 iš Wayback Machine projekto.
  43. Vasilijus Šukšinas.
  44. Vasilijus Šukšinas.
  45. Andrianas Nikolajevas.
  46. Grace Kelly.
  47. The Nobel Prize in Chemistry 1929
  48. The Nobel Prize in Physics 1929
  49. The Nobel Prize in Literature 1929
  50. The Nobel Prize in Physiology or Medicine 1929
  51. The Nobel Peace Prize 1929