Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

(Nukreipta iš puslapio Lietuvos karo aviacija)
Lietuvos karinės oro pajėgos
Insignia of the Lithuanian Air Force.png
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas 1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės oro pajėgos
Paskirtis Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų
21 skraidymo aparatas
Būstinė Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas Pulkininkas Dainius Guzas
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas Pulkininkas Ramūnas Titenis
Simbolika
Atpažinimo ženklas Lithuania roundel.svg
Vėliava Air Force Ensign of Lithuania.svg
Lėktuvai
Atakos lėktuvai L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai Mi-8T, AS-365N3+
Transportiniai lėktuvai C-27J Spartan, Let_L-410_Turbolet,

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Dainius Guzas (g. 1969 m.), pareigas eina nuo 2017 m. gegužės 29 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.[1]

IstorijaKeisti

1919–1940 m.Keisti

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. [2] Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. Trūkstant lietuvių aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

 
Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskadrilė ore

1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 19201921 m. vadinta Oro laivynu, 19211928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimti kaip trofėjai karo lauke, pirkta iš Vokieetijos. Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje (Letov Š-20L "Šmolik"), Italijoje (Ansaldo A.120, SVA-10, Fiat CR.20), Prancūzijoje (Dewoitine D.501, Morrane Saulnier 406L (nespėti pristatyti)), Didžiojoje Britanijoje (Martinsyde F.4 Buzzard, Gloster Gladiator Mk.I, de Havilland DH.89 Dragon Rapide, AVRO 626 "Prefect"), Vokietijoje (Bucker-133 C "Jungmeister", vyko derybos dėl Messerschmitt Bf-109). Karo aviacijos dirbtuvėse 1919-1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos, surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai, o nuo 1924 m. pradėti gaminti savų konstrukcijų orlaiviai - Jurgio Dobkevičiaus - Dobi ir Antano Gustaičio - ANBO.

Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla rengė įvairius aviacijos specialistus ir karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechnikus.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje.

 
Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomąsias grupes (8 eskadrilės), zenitinius dalinius.

Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

  • 123 karininkai;
  • 246 liktiniai;
  • 924 kareiviai;
  • 183 civiliai tarnautojai.

1940 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto perėmimo žiniaraščio duomenimis, Karo aviacija turėjo 117 orlaivių, 822.5 tūkst. kg. benzino, apie 35 t. tepalo, aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, Zokniuose, Pajuostyje, 50 atsarginių radijo stočių lėktuvams, 21 komplektą antžeminės radijo įrangos, pervežamas dirbtuves, devynis angaraus techninei lėktuvų priežiūrai, 40 automašinų, 13 203 įvairiausių žemėlapių lapus, 10 600 atsarginių dalių motorams, 56 lėktuvų motorus, 90 lėktuvų fotoaparatų, fotokulkosvaidžių komplektų.[3]

SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį - Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų (ANBO-41, vienas Gloster Gladiator, trys Bucker Bu-133) ir 54 Karo aviacijos karininkai, ne vien lakūnai. Kita technika, kuri buvo dislokuota Kaune, 8-osios sovietų aviadivizijos vado įsakymu perduota 213-ąjai SSRS KOP aviabazei, Panevėžio — 13-ajai SSRS KOP aviabazei. Tų pačių metų spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacinės komisijos pirmininko įsakymu Nr. 33 Karo aviacija buvo oficialiai išformuota.[4]

Nuo 1992 m.Keisti

    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos
Jei galite, sutvarkykite.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

 
KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 07 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 04-08 dienomis Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 01 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 01 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt.dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 01 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

StruktūraKeisti

 
Aviacijos bazės kilimo-tūpimo takas
 
Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 tupia JAV laive USS Mount Whitney, 2010 m.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

  • Aviacijos bazė;
  • Oro gynybos batalionas;
  • Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
  • Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų.

Karinė technika ir ginkluotėKeisti

Skraidymo aparataiKeisti

Modelis Nuotrauka Kilmės šalis Tipas Versija Skaičius Pastabos
L-39     Čekija Treniruočių/lengvasis atakos L-39ZA 1 (2) Galima ginkluotė: iki 500 kg svorio aviacinės bombos, nevaldomos raketos oras – žemė, sudvejinta 23 mm patranka. Vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių[5]
Alenia C-27J „Spartan“     Italija Vidutinio dydžio taktinis transportinis C-27J 3 Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką).
Let L-410 „Turbolet“     Čekija Artimojo nuotolio lengvasis transportinis L-410UVP 2 Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Antonov An-2 „Colt“     Lenkija Lengvasis daugiafunkcinis An-2 3 Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms.
Jakovlev Jak-18 „Max“     TSRS Treniruočių Jak-18T 1
Jakovlev Jak-52     TSRS Treniruočių Jak-52 ?
Mil Mi-8 „Hip“  
 
  TSRS Daugiafunkcinis sraigtasparnis Mi-8MTV-1 3 Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
Mi-8T 5 Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui.
Mi-8PS 1 Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui.
Eurocopter AS365 Dauphin     Prancūzija Daugiafunkcinis sraigtasparnis AS365N3+[6] 3 Paieškos ir gelbėjimo reikmėms
Sikorsky UH-60 Black Hawk     Jungtinės Amerikos Valstijos Daugiafunkcinis sraigtasparnis MH-60[7] 0 (6) Transportavimui / Paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais.


Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparataiKeisti
 
Lietuvos KOP Antonov An-26 (2007 m.)

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)Keisti

Pavadinimas Atvaizdas Kilmės šalis Rūšis Kiekis Pastabos
FIM-92 Stinger     Jungtinės Amerikos Valstijos Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 8 Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[9][10]
Grom     Lenkija Nešiojama raketinė sistema 80
RBS-70     Švedija Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 21 Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[11] Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją.
Bofors 40 mm L/70     Švedija Zenitinė patranka 18 Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70).
Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykiteKeisti

 

Vikiteka

ŠaltiniaiKeisti

  1. Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgosLietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
  2. A.Gamziukas, G.Ramoška, Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940, Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 1999, ISBN 9986-557-12-7
  3. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
  4. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
  5. Greta Šiaulių susidūrė du kariniai lėktuvai, vienas nukrito
  6. Į Lietuvą atskrido pirmasis iš trijų naujųjų Lietuvos kariuomenės įsigytų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių Archyvuota kopija 2015-06-19 iš Wayback Machine projekto.
  7. Lithuania to purchase UH-60M Black Hawk helicopters from US
  8. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu Kardas20093
  9. [1]
  10. Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
  11. [2]