Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Urbanavičius
Urbanavicius 2011 04 05.jpg
Gimė: 1935 m. liepos 3 d. (84 metai)
Skirsnemunėje
Tautybė: lietuvis
Sutuoktinis(-ė): Saulė Urbanavičienė
Veikla: archeologas, habilituotas daktaras
Alma mater: Vilniaus universitetas

Vytautas Urbanavičius (g. 1935 m. liepos 3 d. Skirsnemunėje) – vienas žymiausių Lietuvos archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius.

Turinys

BiografijaKeisti

Baigė Zarasų 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultetą, 1967 m. apgynė daktaro disertaciją „Materialinė ir dvasinė XIV–XVII a. Lietuvos kaimo gyventojų kultūra“. 1993 m. už darbą „Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII–XVI a.“ suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro vardas. Mokėsi Maskvos Etnografijos institute, Plastinės rekonstrukcijos laboratorijoje pas prof. M. Gerasimovą.

Nuo 1957 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, 1957–1959 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus restauratorius, 1959–1965 m. Restauracinių dirbtuvių vedėjas. 1966 m. pradėjo tyrinėti Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas. 19841989 m. dalyvavo tyrinėjant Vilniaus katedros požemius, 19872001 m. vadovavo Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“, pradėjo, vykdė bei koordinavo tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje.

Svarbiausi darbaiKeisti

Jis pirmasis Lietuvoje ėmė kaupti antropologinę medžiagą, atkūrė per du šimtus grafinių ir daugiau kaip tris dešimtis skulptūrinių įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretų, tokių, kaip Barbora Radvilaitė, Kristijonas Donelaitis, Pilypas Ruigys ir kt. 1990 m. buvo pakviestas į Estijos prezidento Konstantino Patso palaikų paieškų ir grąžinimo į Tėvynę ekspediciją, 1993 m. dalyvavo Latvijos prezidento Karlio Ulmanio kapo paieškų ekspedicijoje Turkmėnijoje, dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje. 1994 m. vadovavo Vilniaus Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimuose, kartu su teismo medicinos ekspertais ėmėsi aukų identifikavo.[1]

Archeologinių tyrimų metu nustatė, kad mirusiųjų deginimas Lietuvoje buvo praktikuojamas iki XIV a. pabaigos, tačiau nebuvo visuotinis ir nevienodai paplitęs. Labai įdomi mokslininko iškelta hipotezė apie laidoseną vandenyje, ją patvirtina XIII–XV a. Obelių kapinyno tyrinėjimai.

Dokumentiniai filmaiKeisti

  • 1984 m. filmų ciklas „Šventaragio slėnio mįslės“ apie Vilniaus pilių ansamblio istoriją ir kultūros paveldą, jo tyrinėjimus bei likimą.
  • 2005 m. Katedros lobynas
  • 2006 m. Prezidentų likimas

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 2005 m. rugsėjo 28 d. susitikimas su archeologu Vytautu Urbanavičiumi

NuorodosKeisti