Vytautas Urbanavičius (1935)

Vytautas Urbanavičius
Gimė 1935 m. liepos 3 d.
Skirsnemunė, Jurbarko valsčius
Mirė 2024 m. sausio 22 d. (88 metai)
Tautybė lietuvis
Sutuoktinis (-ė) Saulė Urbanavičienė
Veikla archeologas, habilituotas daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Vytautas Urbanavičius (1935 m. liepos 3 d. Skirsnemunėje, Jurbarko valsčiuje2024 m. sausio 22 d.[1]) – vienas žymiausių Lietuvos archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius.

Biografija

redaguoti

Baigė Zarasų 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultetą, 1967 m. apgynė daktaro disertaciją „Materialinė ir dvasinė XIV–XVII a. Lietuvos kaimo gyventojų kultūra“. 1993 m. už darbą „Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII–XVI a.“ suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro vardas. Mokėsi Maskvos Etnografijos institute, Plastinės rekonstrukcijos laboratorijoje pas prof. M. Gerasimovą.

Nuo 1957 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, 1957–1959 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus restauratorius, 1959–1965 m. Restauracinių dirbtuvių vedėjas. 1966 m. pradėjo tyrinėti Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas. 19841989 m. dalyvavo tyrinėjant Vilniaus katedros požemius, 19872001 m. vadovavo Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“, pradėjo, vykdė bei koordinavo tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje.

Svarbiausi darbai

redaguoti

Jis pirmasis Lietuvoje ėmė kaupti antropologinę medžiagą, atkūrė per du šimtus grafinių ir daugiau kaip tris dešimtis skulptūrinių įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretų, tokių, kaip Barbora Radvilaitė, Kristijonas Donelaitis, Pilypas Ruigys ir kt. 1990 m. buvo pakviestas į Estijos prezidento Konstantino Patso palaikų paieškų ir grąžinimo į Tėvynę ekspediciją, 1993 m. dalyvavo Latvijos prezidento Karlio Ulmanio kapo paieškų ekspedicijoje Turkmėnijoje, dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje. 1994 m. vadovavo Vilniaus Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimuose, kartu su teismo medicinos ekspertais ėmėsi aukų identifikavo.[2]

Archeologinių tyrimų metu nustatė, kad mirusiųjų deginimas Lietuvoje buvo praktikuojamas iki XIV a. pabaigos, tačiau nebuvo visuotinis ir nevienodai paplitęs. Labai įdomi mokslininko iškelta hipotezė apie laidoseną vandenyje, ją patvirtina XIII–XV a. Obelių kapinyno tyrinėjimai.

Dokumentiniai filmai

redaguoti
  • 1984 m. filmų ciklas „Šventaragio slėnio mįslės“ apie Vilniaus pilių ansamblio istoriją ir kultūros paveldą, jo tyrinėjimus bei likimą.
  • 2005 m. Katedros lobynas
  • 2006 m. Prezidentų likimas

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Mirė garsus archeologas Vytautas Urbanavičius. Delfi. 2024-01-22. Nuoroda tikrinta 2024-01-22.
  2. 2005 m. rugsėjo 28 d. susitikimas su archeologu Vytautu Urbanavičiumi[neveikianti nuoroda]
  3. Vytautas Urbanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-06-28. Nuoroda tikrinta 2024-01-22.
  4. Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus. Mūsų laikas. 2024-01-22. Nuoroda tikrinta 2024-01-22.

Nuorodos

redaguoti