Ed Diener
Edward Diener (1946 m. liepos 25 d. Glendeile, Kalifornijoje – 2021 m. balandžio 27 d. Solt Leik Sityje, Jutoje[1]) – amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius. Jis žinomas dėl savo daugybės tyrimų, atliktų per paskutinius 25-erius metus,[2][3][4] laimės temomis: gerovės (laimės) matavimai, temperamento ir asmeninių savybių įtaka laimei, teorijos apie gerovę, pajamų ir laimės ryšys, kultūrinių ypatumų ir laimės ryšys.[5] Dėl savo didžiulio indėlio į šios srities mokslines studijas Ed Diener buvo vadinamas "daktaru laime".[6] Jam yra tekę bendradarbiauti su mokslininkais Daniel Kahneman ir Martin Seligman. Diener buvo vyresnysis mokslininkas Gallup organizacijoje.
Laimės tyrimai redaguoti
Diener 2002 m. kartu su Martin Seligman atliktas tyrimas Ilinojaus universitete parodė, kad bendra savybė, dažniausiai pasitaikydavusi tarp 10% laimingiausių tirtų studentų buvo ta, kad juos siejo stiprūs ryšiai su draugais ir šeima, kad studentai su jais daug leisdavo laiko.[5] Diener teigė, kad „tam, jog žmogus būtų laimingas, svarbu tobulinti savo socialinius įgūdžius, gilinti artimus ryšius su žmonėmis ir nusipelnyti kitų žmonių paramą.“[5] Diener tyrimai parodė, kad „jeigu žmogaus baziniai poreikiai yra patenkinti, papildomos pajamos turi mažai įtakos pakelti žmogaus pasitenkinimo gyvenimu lygį.“[5] Pasak Diener, tyrimai rodo, kad du daugiausiai įtakos žmogaus gyvenimui turintys įvykiai paprastai būna sutuoktinio praradimas ir darbo praradimas.[5] Vykdyti laimės tyrimus Diener sukūrė pasitenkinimo gyvenimu skalę, bazinį ir plačiai naudojamą įrankį.[5]
Dalis parašytų knygų redaguoti
- Happiness: Unlocking the Mysteries of Psychological Wealth (parašyta su sūnumi)
- Happiness: Unlocking the mysteries of psychological wealth
- Well-being and Public Policy (2009) (parašyta su John Helliwell, Richard Lucas, Ulrich Schimmack)
- International Differences in Well-Being (2010) (parašyta su Daniel Kahneman ir John Helliwell)
Išnašos redaguoti
- ↑ „Ed Diener, Who Studied Happiness, Dies“. psychologicalscience.org. Association for Psychological Science. Nuoroda tikrinta 2021-05-07.
- ↑ Diener, E., Emmons, R. A., Larsen, R. J., Griffin, S. (1985). The satisfaction with life scale. Journal of Personality Assessment, 49, 71- 75.
- ↑ Diener, E. (1984). Subjective well-being. Psychological Bulletin, 95, 542-575.
- ↑ Diener, E. (2000). Subjective well-being: The science of happiness and a proposal for a national index. American Psychology, 55(1), 34-43.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 „The New Science of Happiness“. Time Magazine, Claudia Wallis, Jan. 09, 2005. Suarchyvuotas originalas 2010-08-19. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.
- ↑ „The Science of Happiness Turns 10. What Has It Taught?“. Time Magazine, Claudia Wallis, July 8 2009. Suarchyvuotas originalas 2010-09-20. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.
Išoriniai šaltiniai redaguoti
- Ed Diener Ilinojaus universiteto puslapis Archyvuota kopija 2010-03-31 iš Wayback Machine projekto.
- ISI Dažnai cituojami tyrėjai[neveikianti nuoroda], ISI žinių tinklo duomenų bazė.
- Ed Diener publikacijos Archyvuota kopija 2010-08-17 iš Wayback Machine projekto.