Paolo ir Vittorio Taviani
Paolo ir Vittorio Taviani – garsūs italų kino režisieriai ir scenarijų autoriai. Jie visuomet filmus kūrė kartu, o Paolo žmona Lina Nerli dažnai buvo jų filmų kostiumų dizainerė.
Biografija redaguoti
Broliai gimė San Miniate, Toskanoje – Paolo 1931 m. lapkričio 8 d., o Vittorio – 1929 m. rugsėjo 20 d. Pradėję nuo trumpametražių filmų, 1960 m. sukūrė dokumentinę juostą „L'Italia non è un paese povero“. 1962 ir 1963 m. pasirodė pirmieji pilno metražo filmai „Un uomo da bruciare“ ir „I fuorilegge del matrimonio“.
Broliai kartu režisavo 24 filmus, jų filmas „Tėvas šeimininkas“ (Padre Padrone) 1977 m. laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ ir FIPRESCI prizą Kanų kino festivalyje, taip pat daugelį pagrindinių Europos kino industrijos apdovanojimų.[1] 1984 m. broliai buvo Venecijos kino festivalio žiuri nariais. 2012 m. jų filmas „Cezaris turi mirti“ apdovanotas Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“.
Broliai dažnai savo filmams adaptuodavo literatūros klasikų kūrinius: L. Pirandelo (Kaos ir Tu ridi), L. Tolstojaus (Resurrezione ir Il sole anche di notte), J. V. Gėtės (Le affinità elettive). Priešpaskutinis jų filmas Wondrous Boccaccio paremtas Dž. Bokačo „Dekamerono“ istorijomis.[2].
Vittorio Taviani mirė 2018 m. balandžio 15 d. sulaukęs 88-erių.[3]
Po brolio mirties, Paolo Taviani savarankiškai sukūrė vienintelį filmą – „Leonora addio“ (2022).
Paolo Taviani mirė 2024 m. vasario 29 d., būdamas 92-jų.[4]
Filmografija redaguoti
- San Miniato, luglio '44 (1954)
- L'Italia non è un paese povero (su Joris Ivens) (1960)
- Un uomo da bruciare (su Valentino Orsini) (1962)
- I fuorilegge del matrimonio (su Valentino Orsini) (1963)
- I sovversivi (1967)
- Po Skorpiono ženklu (Sotto il segno dello scorpione, 1969)
- San Michele aveva un gallo (1972)
- Allonsanfàn (1974)
- Tėvas šeimininkas (Padre Padrone, 1977)
- Il prato (1979)
- Šventojo Lauryno naktis ( La notte di San Lorenzo, 1982)
- Chaosas (Kaos, 1984)
- Good Morning, Babylon (1987)
- Il sole anche di notte (1990)
- Fiorile (1993)
- Le affinità elettive (1996)
- Tu juokiesi (Tu ridi, 1998)
- Un altro mondo è possibile (2001)
- Resurrezione (TV filmas) (2001)
- Luisa Sanfelice (TV serialas) (2004)
- La masseria delle allodole (2007)
- Cezaris turi mirti (Cesare deve morire, 2012)
- Wondrous Boccaccio (2015)
- Una questione privata (2017)
- Leonora addio (2022)
Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti
- Avelino neorealizmo filmų festivalis – geriausias filmas (I sovversivi) (1967)
- Avelino neorealizmo filmų festivalis – karjeros apdovanojimas (2009)
- Berlyno kino festivalis – Auksinis lokys (už „Cezaris turi mirti“) (2012)
- Kanų kino festivalis – Auksinė palmės šakelė ir FIPRESCI prizas (už „Tėvas šeimininkas“, 1977), didysis žiuri prizas (už „Šventojo Lauryno naktis“, 1982)
- Maskvos kino festivalis – pagrindinis prizas (Resurrezione) (2002)
- David di Donatello – 8 apdovanojimai
- Globo d'oro – 3 apdovanojimai
- Italijos Auksinė taurė – 3 apdovanojimai
- Nastro d’Argento – 5 apdovanojimai
- Venecijos kino festivalis – karjeros apdovanojimas (1986)
Nuorodos redaguoti
- ↑ LRT informacija Archyvuota kopija 2018-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Reuters
- ↑ Reuters
- ↑ „Cinema: Paolo Taviani dies“. Ansa (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-29.