Rugpjūčio 8
data
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 221-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Tarptautinė orgazmo diena.
Vardadieniai
redaguotiDominykas – Tulgirdas – Daina – Elidijus – Gustavas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1257 – popiežius Aleksandras IV uždraudė skelbti kryžiaus žygį, organizuotą pranciškono Baltramiejaus Prahiškio prieš lietuvius ir jotvingius, nes tai buvo nenaudinga Vokiečių ordinui;[1]
- 1464 – septintuoju žemaičių vyskupu paskelbtas kunigas Motiejus Topolietis;
- 1655 – Rusijos kariuomenė okupavo Vilnių, kuriame kilo 17 parų trukęs gaisras;
- 1864 – Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti bernardinų ir pranciškonų vienuolynai;
- 1992 – Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai iškovojo trečią vietą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1864 m. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
- 1881 m. – Juliusas Klosas, lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (m. 1933 m.).
- 1882 m. – Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (m. 1965 m.).
- 1890 m. – Benediktas Gauronskas, kunigas (m. 1969 m.).
- 1903 m. – Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
- 1918 m. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (m. 2007 m.).
- 1925 m.:
- Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.).
- Juozas Bartninkas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1929 m.:
- Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2022 m.).
- Vytautas Ažušilis, lietuvių ekonomistas, rašytojas (m. 2024 m.).
- Daina Kazimira Galvydytė, Lietuvos geografė, fizinių mokslų daktarė.
- 1930 m. – Arūnas Žebriūnas, lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius (m. 2013 m.).
- 1932 m.:
- Justinas Valenta, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2015 m.).
- Stasys Petronaitis, lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė Regina Zdanavičiūtė (m. 2016 m.).
- 1936 m. – Vytautas Almanis, prozininkas.
- 1945 m. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- 1946 m. – Saulius Lipčius, Lietuvos violončelininkas.
- 1947 m. – Leonardas Deglius, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1950 m.:
- Laima Juzėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Laima Raubiškienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1951 m.:
- Nijolė Laurinkienė, Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
- Valdimaras Janulis, Lietuvos farmakognostas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1952 m.:
- Aleksandras Žikevičius, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
- Irena Spulginienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m.:
- Mykolas Dromantas, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
- Rima Giržadienė, Lietuvos bibliotekininkė, kraštotyrininkė.
- 1960 m. – Artūras Bakšinskas, Lietuvos teisininkas, politikas (m. 2022 m.).
- 1961 m. – Remigijus Kelneris, ūkininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Gediminas Čepulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Rolandas Zuoza, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Manfredas Žymantas, gydytojas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1979 m. – Tomas Ambrozaitis, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
- 1981 m. – Artūras Katulis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos pirmojoje lygoje, Almetjevsko „Neftianik“ komandoje. Jis taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Žaidžia gynėjo pozicijoje.
Mirtys
redaguoti- 1960 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (g. 1894 m.).
- 1969 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1903 m.).
- 1986 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1920 m.).
- 1998 m. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. 1929 m.).
- 2007 m. – Vitalija Tuomaitė, viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės (1982–1998) žaidėja (g. 1964 m.).
- 2024 m.:
- Audronis Katilius, Lietuvos architektas, paveldosaugininkas (g. 1940 m.).[2]
- Albertas Vasiliauskas, Lietuvos miškininkas, fitopatologas, politinis veikėjas (g. 1935 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 48 m. pr. m. e. – įvyko Farsalo mūšis, kurį laimėjo Cezaris prieš Pompėjų ir taip užbaigė tarp jų vykusį pilietinį karą;
- 1570 – pasirašyta Sen Žermeno taikos sutartis, užbaigusi trečiajį hugenotų arba Prancūzijos pilietinį karą;
- 1588 – anglai sumušė ispanų „Nenugalimosios armados“, kurią prieš tai išblaškė audra, likučius;
- 1786 – Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard) pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną Monblaną;
- 1945 – Sovietų Sąjunga paskelbė karą Japonijai ir įsiveržė į Mandžiūriją;
- 2008 – prasidėjo karinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Konfliktas dėl P. Osetijos.
Gimimo dienos
redaguoti- 1694 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (m. 1746 m.).
- 1879 m. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (m. 1919 m.).
- 1894 m. – Janis Liepinis, latvių tapytojas (m. 1964 m.).
- 1902 m. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
- 1905 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (m. 1990 m.).
- 1922 m. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.).
- 1925 m. – Alija Izetbegovičius, bosnių politikas[4] (m. 2003 m.).
- 1933 m. – Carmine Persico, Niujorko Gambino mafijos šeimos bosas.
- 1937 m. – Dustin Hoffman, amerikiečių aktorius[5].
- 1946 m. – No Mu Hionas, 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas (m. 2009 m.).
- 1952 m. – Jostein Gaarder, norvegų rašytojas[6].
- 1953 m. – Naidželas Manselas, F1 čempionas, juo tapęs 1992 metais su Williams F1 komanda.
- 1961 m.:
- Andžejus Kremeris, lenkų teisininkas, diplomatas, generalinis konsulas, politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų viceministras (m. 2010 m.).
- David Howell Evans, airių roko grupės U2 gitaristas.
- 1964 m. – Klausas Ebner, yra Austrijos rašytojas. Rašo romanus, trumpus pasakojimus, ir esė, be to, jis rašo poeziją iš vokiečių ir katalonų kalbomis.
- 1978 m.:
- Louis Laurent Saha, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Everton klubo puolėjas.
- Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (m. 2010 m.).
- 1981 m.:
- Harel Skaat, Izraelio dainininkas.
- Rodžeris Federeris, šveicarų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė (nuo 2009 m. liepos 6 d.).[7][8][9].
- 1983 m. – Oskars Kļava, Latvijos futbolininkas, gynėjas. Žaidžia komandoje FHK Liepājas Metalurgs.
- 1984 m. – Brenda Daniela Cardone Gandini Pisanu, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė.
- 1987 m. – Katie Liu Leung, škotų aktorė[10].
Mirtys
redaguoti- 1295 m. – Otonė Viskontis, Milano arkivyskupas, Viskončių šeimos narys, Viskončių valdymo Milane pradininkas (g. 1207 m.).
- 1746 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (g. 1694 m.).
- 1869 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. 1819 m.).
- 1947 m. – Francis Aleksandras Baluodis, latvių archeologas, Latvijos nacionalinės archeologijos mokyklos ir paminklosaugos principų kūrėjas (g. 1882 m.).
- 1965 m. – Janis Baluodis, Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas (g. 1881 m.).
- 1991 m. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.).
- 1994 m.:
- Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų[reikalingas šaltinis], pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). (g. 1922 m.).
- Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (g. 1899 m.).
- 1996 m. – Nevill Francis Mott, anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas[11] (g. 1905 m.).
- 2010 m. – Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (g. 1978 m.).
- 2021 m. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (g. 1941 m.).[12]
- 2022 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (g. 1948 m.).[13]
- 2023 m. – Sikstas Rodrigesas, amerikiečių folkroko muzikantas ir kompozitorius (g. 1942 m.).[14]
- 2024 m. – Issa Hayatou, buvęs Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) prezidentas (g. 1946 m.).[15]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Tomas Baranauskas, 2007
- ↑ Mirė architektas Audronis Katilius. Vakarų ekspresas. 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
- ↑ Mirė miškininkas, eksministras Albertas Vasiliauskas. LRT. 2024-08-09. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
- ↑ Alija Izetbegovičius.
- ↑ Dustin Hoffman.
- ↑ Jostein Gaarder Archyvuota kopija 2010-03-01 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Atpworldtour.com
- ↑ USA Today
- ↑ Upi.com
- ↑ Katie Liu Leung. Informacija.
- ↑ Nevill Francis Mott.
- ↑ Mirė Nobelio premijos nominantas, estų rašytojas Jaanas Kaplinskis. 15min.lt. 2021-08-10. Nuoroda tikrinta 2021-08-10.
- ↑ Bernstein, Adam. „Olivia Newton-John, pop singer and ‘Grease’ star, dies at 73“. Washington Post (amerikiečių anglų). ISSN 0190-8286. Suarchyvuota iš originalo 2022-08-08. Nuoroda tikrinta 2022-08-08.
- ↑ Nissen, Jack (2023-08-09). „Sixto Rodriguez, Detroit-born musician and subject of 'Searching for Sugar Man' documentary, dies at 81“. Fox 2 Detroit (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-08-09.
- ↑ „African Football Icon Issa Hayatou Passes Away in Paris at 77“. Camerron Concord (anglų). 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.