Individualizmas – politinė filosofija, moralinė laikysena, socialinis požiūris, pabrėžiantis individo laisvę ir nepriklausomybę. Individualizmas iškelia asmeninius siekius ir vertybes virš visuomenės tikslų bei vertybių. Individualizmas dažnai atmeta tikėjimą, moralines, socialines normas, pabrėžia asmeninių santykių naudą santuokos ir kt. atvejais.[1][2]

Aleksio de Tokvilio įvesta sąvoka XIX a. pirmojoje pusėje. Terminą išplėtojo Adamas Smitas ir Džeremis Bentamas. Politiškai individualizmas siejamas su liberalizmu. Ši ideologija oponuoja kolektyvizmui, kuris iškelia visų pirma visuomenės, valstybės gerovę.[3][4]

Išnašos

redaguoti
  1. Encyclopedia of sociology. Borgatta, Edgar F., Montgomery, Rhonda J. V. (2nd leid.). New York: Macmillan Reference. 2000. ISBN 0-02-864853-6. OCLC 43634918.{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link)
  2. Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282.{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link)
  3. Individualizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  4. Rūta Vainienė. Ekonomikos terminų žodynas. Individualizmas Tyto alba, 2008 m.