Kovo 1
data
Vasario – Kovas – Bal | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
2024 |
Kovo 1 yra 60-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 61-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 305 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Romos Imperija – Naujieji Metai;
- Korėja – Nepriklausomybės judėjimo diena (Samiljeol; 삼일절).
- Nacionalinė varškėčių diena
Vardadieniai
redaguotiAlba – Albas – Albina – Albinas – Antanina – Antanė – Deividas – Eudora – Lieda – Rusnė – Tulgaudas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1226 – Usviatų mūšis
- 1581 – įsteigtas Lietuvos vyriausiasis tribunolas;
- 1938 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Septintoji eskadrilė;
- 1958 – įsteigta Lietuvos TSR kinematografininkų sąjunga;
- 1990 – įsteigtas Lietuvos bankas;[1]
- 1995 – įsteigtas TV kanalas LNK TV;
- 1996 – atidaryti Atviros Lietuvos fondo namai Vilniuje;
- 2005 – KGB rezervo veiklą tyrusi LR Seimo sudaryta laikinoji komisija patvirtino, kad KGB rezervas buvo sovietų saugumo mobilizacinė dalis, o tai, kad jai priklausė aukšti šalies pareigūnai, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Gimimo dienos
redaguoti- 1869 m. – Juozas Vilkutaitis – Keturakis, teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
- 1893 m. – Juozas Žiugžda, kalbininkas, istorikas, akademikas (m. 1979 m.).
- 1902 m. – Pranas Genys, Lietuvos muziejininkas, poetas (m. 1952 m.).
- 1906 m. – Kazimieras Lukša, Lietuvos ekonomistas (m. 1983 m.).
- 1908 m. – Juozas Banaitis, Lietuvos muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1967 m.).
- 1909 m. – Eugenijus Meškauskas, sovietinių laikų lietuvių filosofas, profesorius. Daugiausia nagrinėjo marksistinės metodologijos, pažinimo, ideologijos klausimus (m. 1997 m.).
- 1915 m. – Albinas Griška, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (m. 1996 m.).
- 1919 m. – Algirdas Jurėnas, teologas, filosofas, profesorius, Biblijos vertėjas.
- 1922 m. – Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1989 m.).
- 1923 m. – Vladas Jankauskas, Lietuvos dailininkas (m. 1983 m.).
- 1924 m. – Kazys Grigas, Lietuvos tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- 1931 m. – Juozas Burneikis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
- 1932 m. – Albinas Petras Purys, architektas – dailininkas, dirba architektūros parodų ir grafinio dizaino srityse, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentas.
- 1934 m. – Vincas Kisarauskas, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių (m. 1988 m.).
- 1935 m. – Dalia Juknevičiūtė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dailininkė (m. 1975 m.).
- 1936 m. – Algimantas Dačiulis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Rimantas Dichavičius, lietuvių fotomenininkas.
- 1938 m. – Albinas Batavičius, muzikantas (bandonininkas), kraštotyrininkas, kelių knygų apie Žemaitiją, Tauragės kraštą autorius, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys.
- 1943 m. – Stasys Čirba, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1945 m. – Kęstutis Albinas Petkūnas, Trakų rajono literatas.
- 1946 m. – Juozas Lasickas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Almis Grybauskas, Lietuvos poetas, vertėjas.
- 1950 m. – Juozas Šikšnelis, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, skulptorius (m. 2024 m.).
- 1954 m. – Algimantas Žemaitis, ūkininkas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m.:
- Arvydas Masiulis, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- Dalia Grybauskaitė, Lietuvos politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė, 2009 m. gegužės 17 d. išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.
- Rimgaudas Geleževičius, Lietuvos politologas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Ričardas Kubilius, Lietuvos chirurgas odontologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Stasys Skalauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Albinas Zaleckas, Lietuvos ir Trakų rajono ūkio bei politinis veikėjas.
- Genovaitė Sinskienė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Laimutė Janulytė-Zimkienė, Lietuvos žurnalistė, redaktorė, poetė.
- 1960 m. – Gintaras Kručkauskas, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. treniruoja Utenos Juventus ekipą.
- 1961 m. – Virginijus Veilentas, kunigas, pedagogas, žurnalistas, lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas.
- 1967 m. – Valdemaras Jacikas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1971 m.:
- Egidijus Šatavičius, Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Giedrius Ribokas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1972 m: Jurgita Šiugždinienė, politikė, Seimo narė, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė
- 1984 m. – Linas Juknevičius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Minsko Vitalyur komandoje.
Neaprašyti
redaguoti- 1916 – Kazys Umbrasas, literatūrologas (m. 1970).
Mirtys
redaguoti- 1768 m. – Teodoras Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas.[2] (g. 1704 m.).
- 1900 m. – Henrikas Bukauskis, antikvaras, bibliofilas, mecenatas (g. 1836 m.).
- 1958 m. – Vincas Steponavičius, aktorius (g. 1898 m.).
- 1964 m. – Julius Viktoras Kaupas, Lietuvos rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas (g. 1920 m.).
- 1982 m. – Vladas Jurkūnas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1911 m.).
- 1995 m. – Viktoras Jurgutis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1942 m.).
- 2010 m. – Audronė Bagatyrytė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė, aktorė.[3] (g. 1956 m.).
Neaprašyti
redaguoti- 2004 – Danutė Paulauskaitė, poetė (g. 1945).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1498 – Vasko de Gama (Vasco da Gama) keliaudamas į Indiją išsilaipino dabartiniame Mozambike;
- 1555 – Nostradamas paskelbė pranašysčių knygą;
- 1565 – įkurtas Rio de Janeiro (Rio de Žaneiro) miestas (Brazilija);
- 1815 – Napoleonas išsilaipino Prancūzijoje po metus trukusios tremties Elbės saloje;
- 1873 – E. Remingtonas ir jo sūnūs Niujorke pagamino pirmąją rašomąją mašinėlę;
- 1945 – pirmą ir paskutinį kartą pakyla ir sudūžta vokiečių Bachem Ba 349;
- 1947 – savo veiklą pradėjo Tarptautinis valiutos fondas;
- 1954 – JAV pasiskelbė Bikini atole Ramiajame vandenyne susprogdinus vandenilinę bombą;
- 1963 – JAV atlikta pirmoji pasaulyje kepenų persodinimo operacija;
- 1992 – Bosnijos musulmonai ir kroatai balsavo už atsiskyrimą nuo Jugoslavijos.
Gimimo dienos
redaguoti- 1105 m. – Alfonsas VII, Galisijos, Kastilijos ir Leono karalius, visos Ispanijos imperatorius, valdė nuo 1126 m. kovo 10 d. iki mirties (m. 1157 m.).
- 1447 m. – Sandras Botičelis, ankstyvojo Renesanso Toskanos mokyklos italų tapytojas (m. 1510 m.).
- 1810 m. – Frederikas Šopenas, lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų (m. 1849 m.).
- 1898 m. – Konstantinas Daikoviciu, rumunų archeologas, istorikas (m. 1973 m.).
- 1904 m. – Glenn Miller, žinomas JAV džiazo muzikantas ir orkestro vadovas svingo eros metu.
- 1910 m. – Archer John Porter Martin, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 2002 m.).
- 1922 m. – Ichakas Rabinas, Izraelio politinis ir karinis veikėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas (m. 1995 m.).
- 1929 m. – Georgis Markovas, bulgarų rašytojas, žurnalistas, disidentas (m. 1978 m.).
- 1931 m. – Lamberto Dini, Italijos politikas ir ekonomistas, buvęs šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
- 1935 m. – Robertas Konradas, amerikiečių aktorius.
- 1938 m. – Tupua Tamasese Tupuola Tufuga Efi, Samoa politikas, nuo 2007 m. birželio 16 d. penkeriems metams išrinktas šalies vadovu. Jis du kartus buvo Samoa ministras pirmininkas.
- 1943 m. – Witold Rybczynski, lenkų kilmės kanadiečių architektas, profesorius ir rašytojas.
- 1973 m. – Chris Webber, buvęs NBA krepšininkas.
- 1980 m. – Diego Antonio Gavilán Zarate, Paragvajaus futbolininkas, rugtyniaujantis saugo pozicijoje. Atstovauja Paragvajaus klubą Olimpia Asunción. Buvęs Paragvajaus vyrų futbolo rinktinės narys.
- 1987 m. – Kesha Rose Sebert, JAV dainininkė ir dainų autorė. Didžiausios sėkmės sulaukė 2009 m. išleidusi singlą „TiK ToK“. 2010 m. išleido debiutinį albumą „Animal“.
- 1990 m. – Matthew Parr, Jungtinės Karalystės dailiojo čiuožimo sportininkas. Dviejų nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. sportininkas turėjo kelialapį į pasaulio čempionatą, bet vietoj jo šaliai atstovavo Elliot Hilton.
Mirtys
redaguoti- 1792 m. – Leopoldas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m (g. 1747 m.).
- 1817 m. – Giacomo Quarenghi, italų tautybės Rusijos architektas (g. 1744 m.).
- 1870 m. – Fransiskas Solanas Lopesas, autoritarinis Paragvajaus prezidentas, valdęs šalį 1862–1870 m.; (g. 1826 m.).
- 1980 m.:
- Aleksandras Birzeniekas, latvių architektas, grafikas (g. 1893 m.).
- Wilhelmina Cooper, aukštosios mados modelis ir modelių agentūros savininkė (g. 1940 m.).
- William Ralph Dean, anglų futbolininkas (g. 1907 m.).
- 1991 m. – Edvinas Herbertas Landas, JAV mokslininkas ir išradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų – 1947 m. vasario 21 d. pristatytas momentinis fotoaparatas „Polaroid“ (g. 1909 m.).
- 1995 m. – Georges Jean Franz Köhler, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1946 m.).
- 2024 m. – Akira Torijama, japonų manga komiksų rašytojas ir iliustruotojas, labiausiai žinomas už kūrinius „Dr. Slump“ (1980 m.) ir „Dragon Ball“ (1984 m.). (g. 1955 m.).[6]
Neaprašyti
redaguoti- 2003 m. – Fidelis Sančesas (Fidel Sanchez), Salvadoro prezidentas.
Nuorodos
redaguoti- ↑ https://www.lb.lt/lt/lietuvos-banko-istorija
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
- ↑ [neveikianti nuoroda] Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Wang, Fan (2024-03-08). „Dragon Ball: Japan manga creator Akira Toriyama dies“. BBC (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-03-08.