Spalio 12
data
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 | |||
2024 |
Spalio 12 yra 285-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 286-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 80 dienų.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
redaguotiRudolfas – Serapinas – Gantas – Deimintė – Salvinas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1398 – Nemuno saloje Ldk Vytautas patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio. Susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
- 1920 – „Sukilusioms“ lenkų pajėgoms užėmus Vilnių, jų vadas Liucjanas Želigovskis paskelbė apie Vidurinės Lietuvos įkūrimą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1612 m. – Kiprijonas Povilas Bžostovskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, politinis veikėjas, diplomatas (m. 1688 m.).
- 1903 m. – Vladas Bublys, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1985 m.).
- 1908 m. – Vytautas Kauneckas, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, vertėjas (m. 1993 m.).
- 1909 m. – Andrius Baltinis, kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. Kunigas (1936) (m. 1975 m.).
- 1912 m. – Vincas Knezėnas, chorvedys ir pedagogas (m. 1995 m.).
- 1919 m. – Magdalena Karčiauskienė-Martinaitytė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
- 1920 m. – Henrikas Nagys, Lietuvos poetas, literatūros kritikas (m. 1996 m.).
- 1922 m. – Nijolė Iešmantaitė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
- 1929 m. – Aldona Molnikaitė, Lietuvos tapytoja, pedagogė (m. 1998 m.).
- 1930 m. – Vytautas Puteikis, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1935 m. – Giedrė Konstancija Jasudytė, Lietuvos keramikė.
- 1936 m.:
- Regina Narušienė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, JAV lietuvių veikėja, advokatė (m. 2022 m.).
- Valdas Antanas Gurskis, Lietuvos tapytojas.
- 1946 m. – Arūnas Lukoševičius, Lietuvos elektronikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1953 m. – Algis Lukoševičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- Rita Andreikėnienė, Lietuvos ir Molėtų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Vilmandas Palčiauskas, pedagogas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Romualdas Vitkus, Lietuvos ir Anykščių rajono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Gediminas Jurevičius, Lietuvos architektas, pedagogas.
- 1966 m. – Sigitas Čirba, Lietuvos ir Ukmergės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Gintautas Laukaitis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Saulius Oželis, inžinierius, mokytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Vaida Gazdziauskienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1980 m. – Darius Jarmantavičius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1957 m. – Vytautas Steponaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas, karo istorikas, bibliografas, redaktorius, kolekcionierius (g. 1893 m.).
- 1971 m. – Mykolas Liuberskis, chorvedys ir vargonininkas (g. 1901 m.).
- 1993 m. – Vitas Lingys, lietuvių žurnalistas, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje (g. 1960 m.).
- 1998 m.:
- Nota Liubošicas, Lietuvos dokumentinio kino režisierius, scenaristas (g. 1910 m.).
- Jonas Šurkus, lietuvių psichiatras (g. 1919 m.).
- 2004 m. – Kazimieras Naruševičius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (g. 1920 m.).
- 2007 m. – Rapolas Šaltenis, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Utenos miesto Garbės pilietis (g. 1908 m.).
- 2008 m. – Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė, Lietuvos filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos televizijos diktorė (g. 1946 m.).
- 2020 m. – Kęstutis Antanėlis, Lietuvos kompozitorius, architektas, dailininkas (g. 1951 m.).
- 2022 m. – Vytautas Daujotis, Lietuvos chemikas (g. 1952 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1901 – Teodoras Ruzveltas JAV prezidento rezidenciją oficialiai pavadino Baltaisiais Rūmais;
- 1928 – Bostono vaikų logoninėjė pirmą kartą pritaikytas dirbtinių plaučių aparatas;
- 1931 – Iškilmingai atidengta ir pašventinta Kristaus Gelbėtojo statula Korkovadu kalvoje Rio de Žaneire. Nuo to laiko ji laikoma miesto simboliu;
- 1971 – Brodvėjuje įvyko roko operos „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ premjera;
- 1999 – Žemės gyventojų skaičius viršijo šešis milijardus. Manoma, kad šis naujagimis gimė Bosnijos mieste Sarajeve;
- 2001 – Nobelio Taikos premija paskirta Jungtinėms Tautoms ir tuometiniam jų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui;
- 2003 – Michaelis Šumacheris 6-tą kartą laimi Formulės 1 čempionatą, pasiekdamas visų laikų pergalių iš eilės rekordą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1350 m. – Dmitrijus Ivanovičius, 1359–1389 m. Maskvos didysis kunigaikštis, 1362–1389 m. Vladimiro didysis kunigaikštis, 1363–1389 m. Naugardo kunigaikštis (m. 1389 m.).
- 1558 m. – Maksimilianas III Austras, Tirolio regentas, pretendentas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą, Vokiečių ordino magistras (m. 1618 m.).
- 1796 m. – Michailas Nikolajevičius Muravjovas, carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gudijos generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“ (m. 1866 m.).
- 1832 m. – Nikolajus Zverevas, rusų pianistas, pedagogas (m. 1893 m.).
- 1865 m. – Arthur Harden, 1929 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1940 m.).
- 1866 m. – Ramsis Džeimsas Makdonaldas, britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų ministras pirmininkas (m. 1937 m.).
- 1875 m. – Alisteris Kraulis, Anglijos okultistas, magas, mistikas, hedonistas ir seksualinis revoliucionierius (m. 1947 m.).
- 1879 m. – Renė Lerišas, prancūzų chirurgas, daktaras (m. 1955 m.).
- 1886 m. – Sergas Ordžonikidzė, sovietinis politinis veikėjas, Spalio revoliucijos dalyvis (m. 1937 m.).
- 1891 m. – Edita Štein, žydų kilmės, filosofė, karmelitė, gyvenusi Prūsijoje (m. 1942 m.).
- 1901 m. – Francas Vendelinas Zeidelis, vokiečių politikas, nuo 1957 iki 1960 m. Bavarijos ministras pirmininkas (m. 1961 m.).
- 1922 m. – Andre Buferas, Prancūzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Vilerbano ASVEL klube bei Prancūzijos rinktinėje.
- 1928 m. – Dživanas Gasparianas, žymus armėnų muzikas ir kompozitorius, armėnų liaudies instrumento duduko virtuozas (m. 2021 m.).
- 1934 m. – Joan Clark, Kanados rašytojas.
- 1935 m. – Lučianas Pavarotis, italų tenoras, operos dainininkas, dalyvavęs ir kitų muzikinių žanrų projektuose. Taip pat žinomas kaip humanitarinės pagalbos aktyvistas, gavęs medalį iš JT Vyriausiojo Pabėgėlių Komisariato už veiklą pabėgėlių reikalų srityje (m. 2007 m.).
- 1943 m. – Jakob „Köbi“ Kuhn, Šveicarijos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris. Prieš tapdamas treneriu žaidė už FC Zürich futbolo klubą. Už Nacionalinę komandą sužaidė 63 rungtynes.
- 1962 m. – Branko Crvenkovskis, inžinierius elektrikas, Makedonijos politinis veikėjas, nuo 2004 m. Makedonijos prezidentas.
- 1966 m. – Brian Edward Patrick Kennedy, airių dainininkas ir rašytojas, garsėjantis savo baladėmis. 2006 m. atstovavo Airijai Eurovizijos dainų konkurse Atėnuose, Graikijoje su daina „Every song is a cry for love“ ir užėmė 10 vietą.
- 1968 m. – Hugh Jackman, australų aktorius[3].
- 1974 m. – Lukas Arnoldas Keras, profesionalus Argentinos tenisininkas. 1998 m. jis buvo pakilęs į 77 ATP reitingų vietą. Jis buvo pirmasis Rodžerio Federerio varžovas šveicaro profesionalioje karjeroje.
- 1980 m. – Ledlis Kingas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2004-ųjų Europos futbolo čempionate, kur sužaidė dvejas rungtynes.
- 1983 m. – Paulo Batista Nsimba, futbolininkas, Angolos rinktinės ir Rumunijos FC Dinamo Bucureşti klubo saugas. 2005 metais išrinktas geriausiu Angolos futbolininku.
Mirtys
redaguoti- 1492 m. – Piero della Francesca, italų tapytojas[4][5]
- 1576 m. – Imperatorius Maksimilijonas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1564 m.[6] (g. 1527 m.).
- 1730 m. – Frederikas IV, Danijos ir Norvegijos karalius nuo 1699 iki 1730 m (g. 1671 m.).
- 1858 m. – Utagawa Hiroshige, japonų ukiyo-e dailininkas ir vienas žymiausių menininkų šioje srityje (g. 1797 m.).
- 1870 m. – Robertas E. Li, vienas įžymiausių Konfederacijos generolų, JAV pilietinio karo metu vadovavęs pietinių valstijų pajėgoms[7] (g. 1807 m.).
- 1965 m. – Paul Hermann Müller, 1948 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8] (g. 1899 m.).
- 1999 m. – Wiltas Chamberlainas, profesionalus amerikiečių krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir labiausiai dominavusių krepšininkų NBA istorijoje (g. 1936 m.).
- 2002 m. – Ray Conniff, garsus amerikiečių muzikas, žinomas dėl savo vokalinio ansamblio, orkestro, kurio atliekama lengvoji muzika net iš 28 albumų 1957–1968 m. pabuvojo Amerikos Top40 sąraše (g. 1916 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Mirė profesorius Vytautas Daujotis. 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Hugh Jackman.
- ↑ Turner, A. Richard (1976). „Piero della Francesca“. in William D. Halsey. Collier’s Encyclopedia. 19. New York: Macmillan Educational Corporation. pp. 40–42. Nurodoma šio dailininko šie gimimo metai.
- ↑ Piero della Francesca.
- ↑ Maksimilijonas II.
- ↑ Robertas E. Li.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai