Juozas Šlivinskas
| Juozas Šlivinskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1950 m. sausio 2 d. Pavištytis, Gražiškių valsčius |
| Mirė | 2024 m. balandžio 1 d. (74 metai) |
| Palaidotas (-a) | Neveronių kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė |
| Vaikai | Šarūnas |
| Veikla | dailininkas, skulptorius, pedagogas |
| Alma mater | Valstybinis dailės institutas |
| Žinomas (-a) už | skulptorių simpoziumų organizatorius kūriniai aviacijos tematika, Lietuvos Savanoriams |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Dariaus ir Girėno medalis (1996 m.) | |
Juozas Šlivinskas (1950 m. sausio 2 d. Pavištytyje, Gražiškių valsčiuje – 2024 m. balandžio 1 d.[2]) – lietuvių dailininkas, skulptorius, pedagogas.[3]
Biografija
redaguoti1970 m. baigė meninio medžio apdorojimo specialybę Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Justino Vienožinskio menų fakultetas), vėliau studijavo tuometiniame Valstybiniame dailės institute, kurį baigė 1980 m. Iš pradžių meno dalykus dėstė 8-ojoje aštuonmetėje mokykloje, paskui – dailės technikume, o 1998–2002 m. – VDU Menų institute. Šešerius metus ėjo LDS Kauno skyriaus pirmininko pareigas, ketverius metus buvo UAB „Kauno dailė“ valdybos pirmininkas, penkerius – UAB „Archista“ dizaineris. Nuo 1977 m. dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, taip pat – visuomeninėje veikloje (LDS tarybos narys, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo Kaune komisijos narys, TS-LKD partijos narys.[4]
Kūryba
redaguotiKai kurie skulptoriaus darbai:
- diplominis darbas – stilizuotas stogastulpis Antano Vienuolio „Paskenduolės“ personažui Ažuožerių k., Anykščių raj. (1970 m.)
- Paminklo S. Dariui ir S. Girėnui lakūnų skulptūros Kauno Ąžuolyne (1993 m.)
- Stasio Lozoraičio paminklas Vienybės aikštėje, Kaunas (1996 m.)
- Skulptūrinis Vyčio kryžius partizano Juozo Lukšos – Daumanto žūties vietoje Pažėruose, Kauno raj. (1998 m.)
- Kompozicija „Metraštis“ Pažaislyje, prie senojo Taikos kalno ąžuolo (2001 m.)
- Paminklas Vietinei rinktinei Aukštųjų Panerių memoriale (2004 m.)
- Paminklas Felikso Vaitkaus skrydžiui per Atlantą atminti Ballinrobe Airijoje (2006 m.)
- Biustas Antanui Gustaičiui Aviatorių memoriale Aleksoto aerodrome
- Povilo Plechavičiaus (2008 m.) ir Jono Žemaičio – Vytauto (2009 m.) biustai Kauno Karo muziejaus sodelyje
- Antkapiniai paminklai ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui, rašytojui Raimundui Samuoliui, tautodailininkei Stasei Samulevičienei, tapytojui Antanui Samuoliui, Režisieriui Juozui Miltiniui, aktoriui Vaclovui Blėdžiui ir kt.
J. Šlivinskas nuo 1995 m. žinomas skulptorių simpoziumų organizatorius. Jų būta Kauno zoologijos ir Botanikos soduose, skulptoriui bei tapytojui Matui Menčinskui atminti, Pakruojo rajone, Linkuvos parke ir kitose vietose. J. Šlivinskas buvo surengęs per dešimt savo personalinių parodų, o su kitais autoriais – daugiau kaip trisdešimt penkias.
Įvertinimas
redaguotiUž dailės kūrinius aviacijos tematika [5] 1996 m. J. Šlivinskas buvo apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu, 2007 m. – Vietinės rinktinės Garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Savanoriams. Įvairių premijų laureatas[6]:
- Už Sausio 13-osios paminklo projektą (1991 m.)
- Už Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo projektą (1992 m.)
- Už Žemės meno projektą „Mano ženklai ateičiai“ (1992 m.)
- Už J. Miltinio paminklo projektą (1996 m.)
- Už 2002–2003 m. sukurtus memorialinio paminklo Vietinės rinktinės kariams bei dekoratyvinės skulptūros „Šviesos takas“ projektus
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Nerijus Korbutas. Skulptorius Juozas Šlivinskas (1950-2024). Plieno sparnai. 2024-04-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-06.
- ↑ MELC. Juozas Šlivinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ Juozas Šlivinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas58989/Kandidato58989Anketa.html Archyvuota kopija 2011-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://plienosparnai.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?3902
- ↑ http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/08/kult_01.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.