Lapkričio 8
data
Spa – Lapkritis – Gru | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
2024 |
Lapkričio 8 yra 312-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 313-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 53 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
redaguotiDomantė – Gotfridas – Severijonas – Severinas – Svirbutas – Viktorinas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguotiGimimo dienos
redaguoti- 1778 m. – Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas, lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis“ (m. 1855 m.).
- 1784 m. – Teodoras Narbutas, lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas (m. 1864 m.).
- 1858 m. – Tadas Vrublevskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1925 m.).
- 1889 m. – Vincas Kvieska, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1958 m.).
- 1911 m. – Vlada Pajaujienė, Lenkijos lietuvių mokytoja, bibliotekininkė, poetė (m. 2006 m.).
- 1913 m. – Jonas Aviža, lietuvių kunigas, Vokietijos lietuvių veikėjas, krikščioniškosios archeologijos daktaras (m. 1983 m.).
- 1914 m. – Jonas Kabelka, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas, baltistas, vertėjas (m. 1986 m.).
- 1916 m. – Julius Jurša, Lietuvos gydytojas fiziologas (m. 1974 m.).
- 1923 m. – Alfonsas Gečas, chorvedys ir akordeonistas (m. 1999 m.).
- 1926 m. – Nadežda Kazakauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2009 m.).
- 1928 m. – Aldona Vaišvilienė, Lietuvos bibliotekininkė, tautodailininkė (m. 1998 m.).
- 1931 m. – Jurgis Mačiūnas, lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų (m. 1978 m.).
- 1934 m. – Alis Vidūnas, Lietuvos politikas (m. 2009 m.).
- 1937 m. – Virgilijus Juozas Čepaitis, vertėjas, signataras.
- 1940 m. – Alis Baublys, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1947 m.:
- Algirdas Karalius, Lietuvos, Vilniaus rajono bei miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Julius Lečkauskas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1948 m.:
- Albinas Kavaliauskas, Lietuvos dailininkas odininkas, pedagogas.
- Sigitas Renčys, Lietuvos literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas (m. 2021 m.).
- 1950 m. – Ričardas Gavelis, prozininkas, dramaturgas, publicistas (m. 2002 m.).
- 1951 m. – Stanislovas Andrulis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m.:
- Danutė Lavrijanecienė, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
- Henrieta Mozūraitytė, Lietuvos ir Vokietijos smuikininkė.
- 1957 m.:
- Danguolė Dauknytė, Lietuvos grafikė.
- Rimantas Gorys, Lietuvos pedagogas, Šiaulių rajono visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Virgilijus Šironas, ūkininkas, Molėtų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Vytautas Šunskis, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m.:
- Aldona Paškevičiūtė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Asta Kosaitė-Strumilienė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnė, pedagogė, visuomenininkė, etnokultūrininkė, muzikė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja (m. 2020 m.).
- 1962 m. – Arūnas Spraunius, poetas, prozininkas, eseistas, žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1998).
- 1964 m. – Vidmantas Japertas, verslininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Violeta Savickaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1978 m. – Mantas Samusiovas, Lietuvos futbolininkas.
Mirtys
redaguoti- 1806 m. – Konstancija Benislavska, poetė (g. 1747 m.).
- 1927 m. – Mikelis Klosis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas (g. 1868 m.).
- 1932 m. – Antanas Vytartas, kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (g. 1863 m.).
- 1953 m. – Mečislovas Reinys, katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys (g. 1884 m.).
- 1959 m. – Kazimieras Bazys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1893 m.).
- 1996 m. – Konradas Kaveckas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (g. 1905 m.).
- 2004 m. – Ona Grinkevičienė, Lietuvos gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1924 m.).
- 2005 m. – Kazys Tumkevičius, teatro aktorius, režisierius, skaitovas (g. 1915 m.).
- 2021 m. – Elvyra Bungardienė, Lietuvos choreografė, režisierė, scenografė (g. 1935 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1519 – ispanų konkistadoras Kortesas įžengė į actekų sostinę Tenočtitlaną, kur jį su didelėmis iškilmėmis priėmė Montesuma II.
- 1887 – Emilis Berlineris gavo patentą už gramofoną.
- 1895 – vokiečių fizikas Vilhelmas Konradas Rentgenas atrado elektromagnetinius spindulius, leidžiančius peršviesti daugelį objektų.
- 1923 – Adolfas Hitleris pamėgimo nuversti Vokietijos vyriausybę suorganizuodamas Alaus pučą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1622 m. – Karolis X Gustavas, 1654–1660 m. Švedijos karalius (m. 1660 m.).
- 1656 m. – Edmundas Halis, anglų astronomas. Jis pirmasis apskaičiavo vėliau jo vardu pavadintos kometos orbitą bei tiksliai prognozavo, kad ji prie Žemės sugrįš 1705, 1758, 1835 ir 1910 metais[2] (m. 1742 m.).
- 1777 m. – Bernardina Eženi Dezirė Klari, garsi prancūzė, pirmoji Napoleono Bonaparto sužadėtinė, Žano Batisto Bernadoto (Karolio XIV Jono) žmona, Švedijos ir Norvegijos karalienė, kuri pasikeitė vardą į lotynišką formą – Deziderija (m. 1860 m.).
- 1868 m. – Feliksas Hausdorfas, vokiečių matematikas, vienas modernios topologijos pradininkų (m. 1942 m.).
- 1900 m. – Margareta Mičel, JAV rašytoja, sukūrusi romaną „Vėjo nublokšti“ (m. 1949 m.).
- 1904 m. – Michailas Kočetkovas, SSRS generolas leitenantas, žvalgybininkas (m. 1967 m.).
- 1918 m. – Billy Graham, pamokslininkas, laikomas JAV evangelizmo tėvu.
- 1924 m. – Dmitrijus Jazovas, sovietinis karinis ir politinis veikėjas, buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras, SSRS maršalas (m. 2020 m.).
- 1925 m. – Klaus Tipke, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Kelno universiteto profesorius.
- 1926 m. – Alfredas Oskaras Sent Džinas, buvęs Argentinos generolas ir laikinasis de facto prezidentas (m. 1987 m.).
- 1931 m. – Paolas Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius (m. 2024 m.).
- 1935 m. – Alenas Delonas, prancūzų aktorius, prodiuseris, režisierius (m. 2024 m.).
- 1946 m. – John Farrar, žymus muzikos prodiuseris, dainų kūrėjas, dainininkas ir gitaristas.
- 1947 m. – Kinga Gionc, buvusi Vengrijos užsienio reikalų ministrė (2006–2009 m.).
- 1968 m. – Parker Christian Posey, JAV aktorė.
- 1970 m. – José Francisco Porras, futbolininkas.
- 1975 m. – Tara Reid, JAV aktorė, atlikusi vaidmenis filmuose Didysis Lebovskis ir Amerikietiškas pyragas.
- 1976 m. – Džavharas Mnaris, futbolininkas.
- 1978 m. – Tim de Cler, futbolininkas.
- 1980 m.:
- Diomansy Mehdi Kamara, futbolininkas.
- Luišas Fabianas Klementas, Brazilijos futbolininkas.
- 1981 m. – Džo Koulas, anglų futbolininkas.
- 1983 m. – Blanka Vlašić, Kroatijos lengvosios atletikos sportininkė.
- 1987 m. – Edgaras Milsiadesas Benitesas Santanderas, Paragvajaus futbolininkas.
Mirtys
redaguoti- 1226 m. – Liudvikas VIII, Prancūzijos karalius, nuo 1223 m. iki savo mirties (g. 1187 m.).
- 1308 m. – Jonas Dunsas Škotas, škotų pranciškonų scholastas[3] (g. 1265 m.).
- 1924 m. – Sergejus Liapunovas, rusų kompozitorius, pianistas, dirigentas (g. 1859 m.).
- 1926 m. – Matysas Kaudzytė, latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Reinio Kaudzytės brolis (g. 1848 m.).
- 1933 m. – Muhamedas Nadiras, Afganistano karalius (g. 1883 m.).[4]
- 1953 m. – Ivanas Buninas, žymus rusų prozininkas, poetas, vertėjas. 1933 m. suteikta Nobelio literatūros premija (g. 1870 m.).
- 1962 m. – Sergejus Kiseliovas, rusų archeologas ir istorikas, istorijos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
- 1970 m. – Napoleonas Hilas, JAV rašytojas, žurnalistas, padėjęs pagrindus asmeninės sėkmės literatūrai bei pozityvaus mąstymo teorijai (g. 1883 m.).
- 1978 m. – Normanas Rokvelas, Amerikos tapytojas ir iliustratorius (g. 1894 m.).
- 1990 m. – Leo Gross, JAV) – austrų-amerikiečių žydų kilmės teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, profesorius (g. 1903 m.).
- 2008 m. – Mečislavas Rakovskis, žurnalistas, politikas, paskutinis komunistinės Lenkijos ministras pirmininkas (g. 1926 m.).
- 2022 m. – Claes-Göran Hederström, švedų dainininkas (g. 1945 m.).[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Netekome legendos: mirė „Žiogelio“ vadovė Elvyra Bungardienė-Anapolskaja. lrytas.lt. 2021-11-08. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.
- ↑ Edmundas Halis.
- ↑ Johanas Dunsas Skotas.
- ↑ Enciklopedija Iranica
- ↑ „Artisten Claes-Göran Hederström död“. Aftonbladet. Nuoroda tikrinta 2022-11-09.