Sausio 3
data
Gru – Sausis – Vasario | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Sausio 3 yra 3-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 362 dienos (keliamaisiais metais – 363).
Informacija
redaguotiVardadieniai
redaguotiGenovaitė – Gaudrimas – Gordijus – Kongailas – Kongailė – Kangeda – Kangedas – Vida (Vyda) – Vidas (Vydas) – Vidgailas – Vidgailė – Vidginas – Vidginė – Viltautas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1919 – Japonija de facto pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
- 1921 – prasidėjo pirmasis Lietuvos katalikų kongresas;
- 1923 – Klaipėdoje įsteigtas vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas;
- 1989 – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Taryba įgaliojo Algį Klimaitį, Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui Europos Parlamente
- 2003 – Prasidėjo bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo procesas.
Gimimo dienos
redaguoti- 1738 m. – Kazimieras Narbutas, Lietuvos filosofas (m. 1807 m.).
- 1808 m. – Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (m. 1867 m.).
- 1809 m. – Boguslavas Frederikas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1873 m.).
- 1819 m. – Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (m. 1894 m.).
- 1872 m. – Jonas Vileišis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1942 m.).
- 1879 m. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. 1964 m.).
- 1885 m. – Juozapas Montvila, Lietuvos Romos katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „Titanikas“ atlikęs iki pat mirties (m. 1912 m.).
- 1909 m. – Vaclovas Baravykas, lietuvių pedagogas, leksikografas (m. 1974 m.).
- 1917 m. – Algirdas Kačanauskas, teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. 1977 m.).
- 1923 m. – Leonardas Matuzevičius, Lietuvos poetas (m. 2000 m.).
- 1927 m. – Eduardas Chlomauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (m. 2004 m.).
- 1929 m. – Vytautas Kalinauskas, Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas (m. 2001 m.).
- 1930 m. – Edmundas Baltrimas, lietuvių muzikologas, muzikinės kultūros skleidėjas, pedagogas (m. 2006 m.).
- 1933 m. – Gediminas Laurinavičius, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
- 1936 m.:
- Edmundas Lapinskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2014 m.).
- Elena Baltrukonytė-Gusevičienė, lietuvių aktorė, režisierė (m. 2007 m.).
- 1938 m. – Danielius Pocius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1939 m.:
- Stasys Goštautas, Lietuvos meno ir literatūros tyrinėtojas, daktaras.
- Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos žurnalistas (m. 2021 m.).
- 1940 m. – Janina Eivienė-Juškutė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1943 m.:
- Petras Babelis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Petras Bingelis, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas. (m. 2020 m.).[1]
- 1944 m.:
- Aloyzas Jančoras, Lietuvos kino operatorius, režisierius.
- Genovaitė Karolina Meilūnienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1946 m. – Tadeušas Kondrusevičius, lotynų apeigų katalikų arkivyskupas metropolitas, teologijos daktaras.
- 1947 m.:
- Algirdas Sadkauskas, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vaclovas Volkovas, Lietuvos ir Šiaulių visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1949 m. – Algirdas Kopūstas, Lietuvos ir Ukmergės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Antanas Paplauskas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Leonas Jankelevičius, veterinarijos gydytojas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.
- 1952 m. – Jonas Eugenijus Bačinskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Algimantas Bražionis, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1955 m. – Marija Žibūdienė-Skrabutytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1956 m.:
- Stanislovas Akulavičius, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vilius Jasiūnas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Rimgaudas Rimošaitis, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Česlovas Daugėla, inžinierius statybininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1962 m.:
- Laimontas Dinius, kompozitorius, tekstų autorius ir atlikėjas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldos politikas, seimo narys.
- Vita Žabarauskaitė, Lietuvos dailininkė, pedagogė (m. 2021 m.).
- 1964 m. – Gediminas Merkys, Lietuvos edukologas ir sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1966 m. – Robertas Piečia, miškininkas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
- 1967 m. – Elena Petrošienė, agronomė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m. – Algimantas Merkevičius, Lietuvos dziudo sportininkas.
- 1970 m.:
- Dalius Žvybas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Rima Zablackienė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1975 m. – Guoda Gedvilaitė, Lietuvos pianistė.
- 1980 m. – Irmantas Zelmikas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje. Taip pat kviečiamas ir į nacionalinę rinktinę.
- 1985 m. – Linas Kleiza, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Toronto „Raptors“ klube.
- 1989 m. – Adas Juškevičius, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ klube.
- 1992 m. – Aldas Kliučinykas, Lietuvos futbolininkas.
Mirtys
redaguoti- 1689 m. – Jurgis Juozapas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1668 m.).
- 1762 m. – Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1702 m.).
- 1850 m. – Juozapas Ignotas Lukaševičius, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (g. 1789 m.).
- 1864 m. – Mykolas Balinskis, Lietuvos istorikas, publicistas (g. 1794 m.).
- 1943 m. – Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas (g. 1864 m.).
- 1944 m. – Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas (g. 1873 m.).
- 1948 m. – Juozas Paknys, ekonomistas, bankininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos banko vadovas (g. 1883 m.).
- 1956 m. – Vaclovas Biržiška, kultūros istorikas ir politinis veikėjas.[2] (g. 1884 m.).
- 1958 m. – Kazimieras Paltarokas, lietuvių vyskupas (g. 1875 m.).
- 1982 m.:
- Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
- Juozas Galvydis, Lietuvos istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, vertėjas (g. 1896 m.).
- 2006 m. – Petras Keidošius, Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas (g. 1924 m.).
- 2023 m.:
- Kostas Dereškevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1937 m.).[3]
- Benas Šimkus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).[4]
- 2024 m. – Janas Jaščaninas, Lietuvos biologas, lengvaatletis (g. 1940 m.).[5]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1521 – Popiežius Leonas X išleidžia bulę prieš vokiečių Reformacijos veikėją Martiną Liuterį;
- 1899 – Pirmasis žinomas žodžio „automobilis“ (Automobil) panaudojimas (laikraštis New York Times);
- 1956 – Reguliarias transliacijas pradeda Rytų Vokietijos televizija;
- 1957 – Kompanija „Hamilton“ pagamino pirmąjį pasaulyje elektroninį laikrodį;[6]
- 1959 – Aliaska tampa 49-taja JAV valstija;
- 1961 – Nutraukiami diplomatiniai santykiai tarp Kubos ir JAV;
- 1963 – Valteris Bruchas užpatentuoja PAL televizijos sistemą;
- 1974 – generolui Bo Ne Winui paskelbus Mianmarą socialistine respublika, priimta Mianmaro vėliava. Nuo senosios vėliavos ji skyrėsi tik tuo, kad mėlyname keturkampyje atsirado darbininkų ir valstiečių simboliai;
- 1977 – įsteigta „Apple Computer“ įmonė;[7]
- 1992 – Paliaubos tarp Serbijos ir Kroatijos;
- 2009 – sukurtas „Bitcoin“ „genezės blokas“, pats pirmasis blokų grandinėje;[8]
- 2019 – nematomoje Mėnulio pusėje nusileido pirmasis kosminis aparatas – Kinijos zondas su mėnuleigiu „Chang’e 4“.
Gimimo dienos
redaguoti- 106 m. pr. m. e. – Markas Tulijus Ciceronas, romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas (m. 43 m. pr. m. e.).
- 1733 m. – Ričardas Arkraitas, britų išradėjas ir pramonininkas[9] (m. 1792 m.).
- 1758 m. – Valentinas Vodnikas, pirmasis svarbesnis slovėnų rašytojas, mokytojas, vertėjas, gramatikas ir redaktorius (m. 1818 m.).
- 1855 m. – John McKenna, buvęs verslininkas, bei regbio žaidėjas. Pirmasis Liverpool FC treneris, kartu su W. E. Barclay (m. 1936 m.).
- 1883 m. – Klementas Ričardas Etlis, Prestvudo vikontas, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (m. 1967 m.).
- 1892 m. – Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas, filologas ir rašytojas (m. 1973 m.).
- 1906 m. – Aleksejus Stachanovas, rusų šachtininkas, jo vardu TSRS laikais vadinti darbo spartuoliai (m. 1977 m.).
- 1942 m. – Laslas Šojomas, vengrų politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs Vengrijos prezidentas, prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas (m. 2023 m.).
- 1943 m. – Mouloud Hamrouche, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1991 m. birželio 5 d.
- 1956 m. – Melas Gibsonas, JAV kino aktorius ir režisierius.
- 1969 m. – Michaelis Šumacheris, vokiečių Formulės 1 lenktynininkas, septyniskart Formulės 1 pasaulio čempionas. Jo brolis Ralfas Schumacheris taip pat dalyvavo Formulės 1 lenktynėse iki 2007 m. Michaelis po 2006 m. sezono pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių, tačiau 2009 m. gruodžio 23 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vokietis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su Mercedes GP ekipa.[10].
- 1975 m. – Thomas Bangalter, elektroninės muzikos kūrėjas ir vienas iš dviejų grupės Daft Punk narys (kartu su Guy-Manuel de Homem-Christo).
- 1976 m. – Angelos Basinas, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Portsmouth klubo saugas.
- 1977 m. – Jusefas Safris, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Qatar SC klubo iš Kataro saugas.
- 1978 m. – Liya Kebede, Etiopijos modelis.
- 1979 m. – Raitis Ivananas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
- 1986 m. – Nikola Peković, Juodkalnijos krepšininkas, žaidžiantis stipriausioje Graikijos komandoje – Atėnų „Panathinaikos“.
Mirtys
redaguoti- 236 m. – Šventasis Anteras, devynioliktasis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 235 m. lapkričio 21 d. iki 236 m. sausio 3 d. Spėjama, jog buvo graikų kilmės. Pagal vardą galima numanyti, jog buvo išlaisvintas iš vergovės.
- 1923 m. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (g. 1883 m.).
- 1946 m. – Karl Maria Wiligut, ariosofistas ir nacių okultistas. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką Trečiajam Reichui dėl to dar vadintas „Himlerio Rasputinu“ (g. 1866 m.).
- 1980 m. – Joy Adamson, austrų kilmės gamtininkas ir rašytojas (nužudytas) (g. 1910 m.).
- 1983 m. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (g. 1922 m.).
Šaltiniai
redaguoti- Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-03 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
redaguoti- ↑ Boleslovas Zubrickas. Petras Bingelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 190 psl.
- ↑ Vaclovas Biržiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 236 psl.
- ↑ „Mirė tapytojas Kostas Dereškevičius“. 15min.lt. 2023-01-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-03.
- ↑ Mirė buvęs Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus. Lrytas. 2023-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
- ↑ Mirė lengvaatletis, sporto mokslininkas Janas Jaščaninas. tv3.lt. 2024-01-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-05.
- ↑ Technical Bulletin. Engelhard Industries Division. 1960. p. 117.
- ↑ Dormehl, Luke (2017 m. sausio 3 d). „Today in Apple history: Apple becomes a corporation“. Cult of Mac. Suarchyvuota iš originalo 5 April 2019. Nuoroda tikrinta 27 May 2019.
- ↑ Lea, Tim (12 December 2016). Down The Rabbit Hole: (Discover The Power of the Blockchain). Tim Lea. p. 10. ISBN 978-1-63587-669-7.
- ↑ Ričardas Arkraitas.
- ↑ M. Schumacheris grįžta į „Formulę-1“, lenktyniaus „Mercedes“