Spalio 6
data
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 | |||
2024 |
Spalio 6 yra 279-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 280-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 86 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Pasaulis – Pasaulinė natūralios aplinkos diena.
Vardadieniai
redaguotiBrunonas – Budvydas – Eismantas – Renatas – Renė – Vytenė
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1582 m. – dėl perėjimo prie Grigaliaus kalendoriaus devyniose valstybėse (tarp jų − LDK) ši diena buvo praleista;
- 1932 m. – suformuota Lietuvos karo aviacijos Penktoji eskadrilė;
- 1940 m. – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas pirmasis spektaklis – Hermano Hijermanso „Viltis”;
- 1944 m. – įvyko Sedos kautynės (mūšis) tarp Lietuvos kariuomenės savanorių ir Raudonosios armijos dalinių.
- 1988 m. – LSSR AT Prezidiumo įsaku įteisinta trispalvė vėliava ir V. Kudirkos Tautiška giesmė, kaip LSSR simboliai.
Gimimo dienos
redaguoti- 1745 m. – Pranciškus Smuglevičius, žymus klasicizmo dailininkas Lietuvoje (m. 1807 m.).
- 1852 m. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (m. 1900 m.).
- 1873 m. – Vladas Putvinskis-Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1929 m.).
- 1876 m. – Janas Brunonas Bulhakas, fotografas, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje (1912–1939 metais), Vilniaus albumo autorius (m. 1950 m.).
- 1877 m. – Pranas Jackevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1938 m.).
- 1894 m. – Juozas Vareikis, lietuvių kilmės rusų revoliucionierius, sovietinis partinis veikėjas (m. 1939 m.).
- 1898 m. – Karolis Dabulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
- 1902 m. – Juozas Žukauskas, lietuvių kilmės amerikietis, pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas (m. 1994 m.).
- 1915 m. – Kazys Tumkevičius, teatro aktorius, režisierius, skaitovas (m. 2005 m.).
- 1927 m. – Juozas Grišmanauskas, Jūrininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. 1983 m.).
- 1931 m.:
- Markas Petuchauskas, Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- Nikolajus Černychas, SSRS ir Lietuvos astronomas. Atrado 537 asteroidų (m. 2004 m.).
- 1937 m.:
- Algimantas Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Rimtautas Šilinis, lietuvių dokumentinio kino režisierius.
- 1939 m. – Antanas Dumčius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Juozas Budraitis, Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius. LSSR liaudies artistas.
- 1941 m. – Paulina Grigaliūnienė-Keparutytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1943 m. – Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- 1947 m.:
- Birutė Malinauskienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Edvardas Kochas, pedagogas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
- Tautvydas Lideikis, fizikas, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1993 m.).
- 1948 m. – Vytautas Eidukaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, atsargos karo lakūnas, pulkininkas.
- 1949 m. – Arvydas Stasiūnaitis, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Dalia Zaleskienė, gydytoja, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m.:
- Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas (m. 2020 m.).
- Vitalija Katunskytė, Lietuvos estrados atlikėja (m. 2023 m.)
- 1956 m. – Danutė Tikužienė, lietuvių juvelyrė, tautodailininkė.
Mirtys
redaguoti- 1677 m. – Albertas Kojalavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas, filosofas (g. 1609 m.).
- 1944 m. – Daumantas Pranas Giedraitis, gydytojas, medicinos istorikas (g. 1860 m.).
- 1954 m. – Antanas Žvironas, fizikas, politikas (g. 1899 m.).
- 1973 m. – Balys Kašponis, vargonininkas, chorvedys, mokytojas (g. 1891 m.).
- 1987 m. – Petras Vacbergas, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1907 m.).
- 1988 m. – Stasys Kudokas, inžinierius architektas (g. 1893 m.).
- 1996 m. – Juozė Juzefa Augaitytė-Tamašauskienė, operos dainininkė (lyrinis sopranas), pedagogė (g. 1906 m.).
- 1997 m. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (g. 1918 m.).
- 2000 m. – Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė, istorikė, prozininkė, poetė, eseistė (g. 1938 m.).
- 2005 m. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (g. 1949 m.).
- 2007 m. – Alfonsas Maldonis, poetas, vertėjas, LPS Iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo narys (g. 1929 m.).
- 2015 m. – Stasys Povilaitis, poetas, dainininkas, vienas iš geriausių Lietuvos dainininkų (g. 1947 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1889 m. – Paryžiuje atidarytas „Mulen Ružo“ kabaretas;
- 1962 m. – Londone įvyko pirmojo filmo apie Džeimsą Bondą, „Daktaro Ne“, premjera.
Gimimo dienos
redaguoti- 1808 m. – Frederikas VII, 1848–1863 m. Danijos karalius (m. 1863 m.).
- 1887 m. – Charles-Edouard Jeanneret, šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius (m. 1965 m.).
- 1914 m. – Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas, kelių knygų autorius (m. 2002 m.).
- 1930 m. – Borisas Berzinis, latvių tapytojas (m. 2002 m.).
- 1937 m. – Mario Renato Capecchi, 2007 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas [1].
- 1938 m. – Albertas Belas, latvių rašytojas (m. 2024 m.).
- 1952 m. – Vladimiras Gusinskis, Rusijos žydų kilmės verslininkas, buvęs TV magnatas, banko „Mostbank“ įkūrėjas.
- 1972 m. – Markas Švarceris, Australijos futbolininkas (vartininkas).
- 1974 m.:
- Viktors Ščerbatihs, Latvijos sunkiaatletis ir politikas.
- Walter Centeno, Kosta Rikos futbolininkas.
- 1980 m. – Abdoulaye Méïté, futbolininkas.
- 1984 m. – Valerie Kasanita Vili, Naujosios Zelandijos rutulio stūmikė, pasaulio čempionė.[2].
Mirtys
redaguoti- 877 m. – Karolis II Plikagalvis, 843–877 m. Vakarų frankų karalius, 875–877 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 823 m.).
- 1341 m. – Ditrichas fon Altenburgas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
- 1644 m. – Elžbieta Burbonė, vyriausioji karaliaus Henriko IV Burbono ir jo antrosios žmonos Marijos de Mediči duktė (g. 1602 m.).
- 1951 m. – Otto Fritz Meyerhof, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas [1] (g. 1884 m.).
- 1953 m. – Vera Muchina, žymi sovietų skulptorė (g. 1889 m.).
- 2001 m. – Hermanis Margeris Majevskis, latvių poetas, vertėjas, eseistas (g. 1951 m.).
- 2021 m. – Tomojasu Asaoka, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1962 m.).[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ http://christchurchcitylibraries.com/Kids/FamousNewZealanders/Valerie/
- ↑ „Former Japan national football team Tomoyasu Asaoka dies“. football-zone.net (japonų). 2021-10-18. Nuoroda tikrinta 2021-10-20.