Vertėjasprofesija, kuria užsiimantis asmuo perteikia žodinės kalbos arba teksto turinį iš vienos į kitą kalbą. Vertėjams reikalinga kelių ar daugiau kalbų gramatikos, leksikos, sintaksės, frazeologijos, terminijos, tų kalbų atitikmenų išmanymas. Iš teksto vertėjų dar reikalaujama sugebėjimo redaguoti stilistiškai ir tvarkyti vertimą gramatiškai (t. y. darbui atlikti būtini redagavimo ir korektūros įgūdžiai). Be to, reikalingas gebėjimas pažinti grafines ir tipografines gimtosios kalbos ir kitų darbo kalbų konvencijas. Darbo pobūdis skiriasi pagal kalbos funkcinį stilių (grožinės, dalykinės literatūros).[1][2]

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, atsiranda vis daugiau vertimo studijų programų, pagal kurias rengiami tiek plataus profilio, tiek labiau specializuotų krypčių vertėjai. Be to, vertimas jau yra įtrauktas į beveik visų filologijos krypčių studijų programas. Vertėjas gali būti laisvai samdomas arba kokios nors organizacijos, paprastai vertimų biurų, privačios įmonės darbuotojas ar valstybės tarnautojas (dirbantis kultūros ar kitoje srityje).[1][2]

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kasmet rengia per praėjusius metus pirmą kartą išleistų geriausių verstinių knygų sąrašus. Pastarieji rengiami kviestų ekspertų komisijos. Metų verstinės knygos konkursą ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.[3]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Vertėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
  2. 2,0 2,1 Maskaliūnienė N., Kaminskienė L. (2012) „Bendrosios kompetencijos ir vertėjų rengimas“, Vertimo studijos, 5, pp. 113-129. doi: 10.15388/VertStud.2012.5.10564. PDF
  3. „Geriausios 2021 m. verstinės knygos“. LRT. 2022-03-16. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.