Filipinai

Filipinų Respublika
tag. Republika ng Pilipinas
angl. Republic of the Philippines


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Prezidentas

Viceprezidentė

Plotas
– Iš viso
– % vandens

300 000 km² ({{{plotoVieta}}})
0,6 %

Gyventojų
– 2021
– Tankis

109 991 095^[1] (13)
336 žm./km² (47)

BVP
– Iš viso
– BVP gyventojui

2021

402,638^[2] mlrd. $ (32)

3 646^[2] $ (118)

Valiuta

Filipinų pesas (PHP)

Laiko juosta
– Vasaros laikas

UTC+8
netaikomas

Nepriklausomybė

Nuo Ispanijos
Nuo JAV

1898 m. liepos 12 d.
1946 m. liepos 4 d.

Valstybinis himnas

Filipinų himnas

Interneto kodas

.ph

Šalies tel. kodas

+63

Filipinai (tag. Pilipinas, angl. Philippines), oficialiai Filipinų Respublika (tag. Republika ng Pilipinas, angl. Republic of the Philippines) – valstybė Pietryčių Azijoje. Filipinai įsikūrę 7 461 saloje Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Vakaruose Filipinų krantus skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 12-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (beveik 110 mln.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę paskelbė po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

Istorija Keisti

Pagrindinis straipsnis – Filipinų istorija. Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija.

Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės kai kuriose Filipinų salose gyveno jau 50 tūkst. metų pr. m. e. Vėliau šie žmonės susimaišė su atvykėliais iš Okeanijos bei indoeuropiečiais. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti IX–XII a. filipiniečių prekybiniai bei kultūriniai ryšiai su Kinija, Japonija ir Indija.

Iki XVI a. pabaigos Filipinų salos buvo neatsiejamai susijusios su Malajų salyno istorija, jos buvo tolima šio salyno (Nusantaros) šiaurės rytų provincija. XIII a. pietinės Filipinų salos (Sulu salynas ir Mindanao) buvo įjungtos į Madžapadhito imperiją, ir tokiu būdu pernešti salyno kultūros pasiekimai.

Nuo XV a. visame Malajų salyne įsigalėjo islamas. Filipinų ši religija irgi neaplenkė. Musulmonų pirkliai daugiausia iš Melakos, Džohoro atsikeldavo į šį kraštą. Ilgainiui įsikūrė stiprūs prekybiniai sultonatai, tokie kaip Sulu sultonatas bei Magindanao, išplėtę savo įtaką Filipinų pietuose. Jie aktyviai prekiavo su Melaka, Brunėjumi, Kinija, taip pat su šiaurinėmis salomis, kur kūrė gyvenvietes.

Pirmieji europiečiai, aplankę salas, buvo įžymiosios Ferdinando Magelano ekspedicijos dalyviai. Magelano laivai pasiekė Samaro salą 1521 m. kovo 17 d. Balandžio 7 d. europiečiai atvyko į Sebu miestą. Čia Magelanas susidraugavo su Radža Humabonu ir atvertė jį, jo šeimą bei dar 700 vietinių į krikščionybę. Vėliau Magelanas žuvo Maktano (Mactan) saloje nuo vietinio Humabono varžovo Lapu-Lapu vadovaujamų karių.

XVI a. pabaigoje Ispanija kolonizavo salas, pavadindama jas Filipinais princo Pilypo II garbei. Į Filipinus ispanai atvežė Vakarų kultūros elementų, tokių kaip teisėtvarka, spauda ir kalendorius. Salos buvo įjungtos į prieskonių prekybą, ir su Meksikos Akapulko uostu jas jungė jūrų kelias, kuriuo reguliariai kursavo laivai. Tai pastebimai pakeitė filipiniečių gyvenimą: atsirado nauji miestai, pradėtos augintiti iki tol nežinotos javų rūšys, dauguma gyventojų priėmė katalikybę, pastatytos mokyklos ir bažnyčios.

1898 m. Kuboje prasidėjęs karas tarp ispanų ir amerikiečių greitai pasiekė Filipinus. JAV pajėgoms sutriuškinus ispanus prie Manilos, Filipinai paskelbė nepriklausomybę. Vėliau vykęs filipiniečių – amerikiečių karas vėl sugrąžino salas JAV 1901 m., tačiau kraujas salose liejosi iki pat 1913 m.- konflikte žuvo maždaug milijonas gyventojų.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Filipinus okupavo Japonijos pajėgos. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. JAV pripažino salų nepriklausomybę 1946 m. liepos 4 d.

Politinė sistema Keisti

Pagrindinis straipsnis – Filipinų politinė sistema.

Buvusi Filipinų Prezidentė Gloria Macapagal-Arroyo

Filipinų santvarka – prezidentinė federacinė respublika. Filipinų prezidentas vadovauja ne tik valstybei, bet ir vyriausybei (yra ministras pirmininkas) bei karinėms pajėgoms. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu šešerių metų kadencijai.

Filipinų parlamentas, kaip ir JAV, vadinamas kongresu bei susideda iš aukštųjų ir žemųjų rūmų. Aukštųjų rūmų (Senato) nariai visuotiniu balsavimu renkami šešeriems metams, o Atstovų rūmų nariai – trejiems.

Teisinė valdžia priklauso Aukščiausiajam Teismui, kurio vyriausiąjį teisėją ir 14 jo kolegų skiria Prezidentas Teisininkų tarybos teikimu.

Nors ir buvo bandymų pakeisti Filipinų santvarką į diktatūrą arba parlamentinę respubliką, jie visi žlugo.

Filipinai – vieni iš Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) steigėjų bei aktyvūs šios organizacijos nariai nuo 1945 m. spalio 24 d. bei vieni iš Pietryčių Azijos tautų asociacijos ASEAN steigėjų. Šalis yra viena pagrindinių NATO nepriklausančių JAV sąjungininkių.

Daugelį metų besitęsiančiame teritoriniame konflikte tarp Pietryčių Azijos valstybių dėl naftos turtingų Spretlio salų dalyvauja ir Filipinai. Taip pat ši šalis reiškia savo teises į Malaizijai priklausančią Sabos valstiją, kuri kažkada buvo Sulu sultonato dalis.

Administracinis suskirstymas Keisti

Filipinų regionai ir provincijos

Pagrindinis straipsnis – Filipinų regionai ir provincijos.

Filipinai suskirstyti į tris salynus: Lusoną, Visajus ir Mindanao. Iš viso šalyje yra 17 regionų, 81 provincija, 136 miestai ir 1494 savivaldybės.

Regionai:

Geografija Keisti

Pagrindinis straipsnis – Filipinų geografija.

Filipinai susideda iš 7107 salų, užimančių maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų, tik 1000 salų yra didesnės nei 1 km². Gyvenamos yra 880 salų, iš jų didžiausios yra Lusonas, Mindanao, Samaras, Negrosas, Panajus ir Palavanas.

Šalies krantus skalauja Filipinų, Sulavesio, Sulu ir Pietų Kinijos jūros.

Filipinų klimatas – tropinis: karštas ir drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra – apie 26,5 laipsnių Celsijaus. Išskiriami 3 sezonai: karštasis (nuo kovo iki gegužės), lietingasis (nuo birželio iki lapkričio) ir šaltasis (nuo gruodžio iki vasario).

Dauguma salų – vulkaninės kilmės ir padengtos drėgnuoju atogrąžų mišku. Aukščiausias taškas – Apo ugnikalnis (2954 m). Šalyje yra daug veikiančių ugnikalnių, pvz., Majonas ir Pinatubas. Filipinai taip pat priklauso vadinamajai „taifūnų juostai“, todėl maždaug 19 taifūnų aplanko salas per metus.

Pinatubo ugnikalnis

Filipinuose per dieną įvyksta maždaug 20 žemės drebėjimų, didžioji dalis jų – per silpni, kad gyventojai juos jaustų. Tokį seisminį aktyvumą lemia salų priklausymas Ugnies žiedui. Paskutinis didelis drebėjimas sukrėtė Lusono salą 1990 m.

Ilgiausia Filipinų upė – Kagajanas, ilgis – 350 km.

Ekonomika Keisti

Sebu uostas

Pagrindinis straipsnis – Filipinų ekonomika.

Pagrindinė Filipinų ekonomikos šaka – žemės ūkis, taip pat šalis verčiasi pramone, gamtiniais ištekliais, perlaidomis iš užsienyje dirbančių tautiečių. Pastaruoju metu sparčiai kyla pajamos iš turizmo, taip pat Filipinai yra vienas užsakomųjų paslaugų („Outsourcing“) centrų.

Anksčiau Filipinų ekonomikos pagrindas buvo kolonijinė prekyba: su Akapulku ispaniškuoju laikotarpiu ir su JAV – amerikietiškuoju. XX a. 7 dešimtmetyje Filipinų ekonomika buvo antra didžiausia visoje Azijoje (po Japonijos). Šalis patyrė didelį ekonominį nuosmukį valdant Ferdinandui Markosui ir pradėjo atsigauti tik praėjusiojo amžiaus 10 dešimtmetyje, valdant Fideliui Ramosui.

Azijos finansų krizė 1997 m. stipriai paveikė Filipinų ekonomiką – jos metu nuvertėjo Filipinų pesas bei krito akcijų kainos biržoje. Vis dėlto, daugiausiai dėl sėkmingos fiskalinės politikos, šis nuosmukis nebuvo toks stiprus, kaip kaimyninėse Pietryčių Azijos valstybėse. 2004 m. Filipinų bendrasis vidaus produktas (BVP) kilo 6 %, 2007 m. – 7,3 %.

Nepaisant spartaus augimo, Filipinų ekonomika turi nemažai problemų: reikia tobulinti infrastruktūrą, keisti mokesčių sistemą, tęsti privatizacijos procesą. Taip pat viena iš ekonominių šalies problemų yra didelė pajamų dalis, gaunama iš asmenų, dirbančių užsienyje, perlaidų namo – ji viršija netgi tiesiogines užsienio investicijas. Pagrindinės Filipinų ekonominės konkurentės – Kinija bei Indija – atitraukia nemažai potencialių investuotojų, ypač telekomunikacijų kompanijas. Atskiri šalies regionai auga nevienodai, daugiausiai investuojama į Lusono bei Manilos apylinkes.

Filipinai – vieni iš Azijos plėtros banko, kurio būstinė įsikūrusi Maniloje, steigėjų. Taip pat Filipinai dalyvauja Pasaulio banko, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir kitų ekonominių organizacijų veikloje.

Demografija Keisti

Pagrindinis straipsnis – Filipinų demografija.

Filipinai pasaulyje užima 12-ą vietą pagal gyventojų skaičių (beveik 110 mln. gyventojų (2020 m.). 11 % filipiniečių gyvena užsienyje kaip darbo migrantai (2007 m.). Apytiksliai pusė gyvena Lusono saloje. Pagrindinė sostinės Manilos dalis yra tankiausiai apgyvendinta sostinė pasaulyje - į Panevėžį plotu panašioje teritorijoje gyvena 1,85 mln. gyventojų. Raštingumas šalyje 2019 m. siekė 93,8 % (abiejų lyčių skaičiai panašūs). Gyvenimo trukmė yra 70,48 m., 74,15 m. moterims ir 66,97 m. vyrams. Gyventojų prieaugio norma 1995–2000 metais buvo 3,21 %, bet po to dramatiškai nukrito iki 1,59 % 2005–2010 metams.

Kultūra Keisti

Gongų ir būgnų muzikos ansamblis, prieš-ispaniškosios Filipinų kultūros dalis

Pagrindinis straipsnis – Filipinų kultūra.

Filipinų kultūra – austronezinės, ispaniškosios ir amerikietiškosios kultūrų mišinys. Taip pat ji buvo stipriai paveikta indų, arabų ir kinų kultūrų.

Vietinė austronezinės Filipinų civilizacijos kultūra itin panaši į jos kaimynų – Malaizijos ir Indonezijos. Dėl intensyvios prekybos tarp Filipinų ir Pietryčių Azijos, prieš-ispaniškajai šalies kultūrai didelę įtaką padarė hinduizmas, šiek tiek mažesnę – budizmas.

Ispaniškoji kultūra Filipinuose siejama su ispanų ir meksikiečių kolonijine įtaka. Ši įtaka geriausiai pastebima literatūroje, folklore, kalboje, tradiciniuose patiekaluose, mene ir religijoje. Filipinuose rengiamos grandiozinės šventės šventiesiems paminėti, ypač garsus yra masinis prisikalimas prie kryžių prieš ir per Velykas. Vienas ispaniškosios kultūros ženklų – filipiniečių pavardės. Kadangi dauguma pavardžių buvo pakeistos ispanų kolonistų, ispaniška filipiniečio pavardė nebūtinai reiškia ispanišką kilmę. Daugybės gatvių, miestų ir geografinių objektų pavadinimai Filipinuose – ispaniški. Ispaniškoji architektūra pastebima bažnyčiose, valstybinių įstaigų ir universitetų pastatuose. Ši įtaka jaučiama ir tradicinėje virtuvėje.

Kinų įtaka akivaizdžiausia virtuvėje, kur naudojama daug įvairių rūšių makaronų. Iš Kinijos atėjo daug filipiniečių prietarų, kalbos detalių ir pavardžių.

Anglų kalba – žymiausias JAV palikimas Filipinuose. Taip pat amerikiečiai į salas atvežė biliardą ir krepšinį – tai populiariausios sporto rūšys šalyje. Daug vartotojiškos kultūros madų – greitas maistas, pop muzika, komercinis kinas – taip pat atėjo iš JAV.

Tarptautiniai santykiai Keisti

Pagrindiniai straipsniai – Filipinų tarptautiniai santykiai ir Filipinų ir Lietuvos santykiai.

Filipinai yra viena iš JTO steigėjų narių. Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 metų gruodžio 15 d. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, Japonijoje, Filipinams Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Stokholme, Švedijoje. Vilniuje veikia Filipinų Respublikos garbės generalinis konsulatas, Filipinuose – du Lietuvos garbės konsulatai (Maniloje ir Zambalese).