Balandžio 26
data
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 26 yra 116-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 117-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 249 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Intelektinės nuosavybės apsaugos diena.
Vardadieniai
redaguotiDargailė – Gailenis – Klaudija – Klaudijus – Vilūnė
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1925 – Kaune įsteigta Vilniui vaduoti sąjunga.
Gimimo dienos
redaguoti- 1696 m. – Mykolas Frederikas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.[1] (m. 1775 m.).
- 1887 m. – Mikas Posingis, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje (m. 1951 m.).
- 1891 m. – Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, politikas (m. 1959 m.).
- 1894 m. – Karolis Reisonas, latvių kilmės Lietuvos architektas (m. 1981 m.).
- 1906 m. – Kazys Laucius, Lietuvos teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas (m. 1942 m.).
- 1908 m. – Bronius Bieliukas, lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
- 1912 m. – Stasys Čaikauskas, aktorius, pedagogas (m. 1988 m.).
- 1915 m. – Albertas Čelna, smuikininkas ir chorvedys.
- 1926 m.:
- Mečislovas Jučas, istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
- Vytautas Černius, Lietuvos edukologas, psichologas, filosofijos daktaras.
- 1930 m. – Vytautas Vilkončius, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1962 m.).
- 1936 m.:
- Antanas Strigūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).[2][3]
- Eugenijus Petrovas, inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2023 m.).
- 1937 m. – Bronius Irenijus Rožinskas, gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras
- 1938 m. – Rita Baltušytė, Lietuvos ir Australijos žurnalistė.
- 1942 m. – Edvardas Karečka, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m. – Aloyzas Gudonis, Lietuvos maisto technologijos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1945 m. – Leonas Grinius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1946 m. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Petras Velykis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Vytautas Barkauskas, teisininkas, prokuroras.
- 1955 m.:
- Antanas Bezaras, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Edmundas Kučinskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas garsiausių Lietuvos pop dainininkų.
- 1957 m. – Algirdas Mikutis, Lietuvos lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras.
- 1958 m. – Genrik Kolendo, inžinierius mechanikas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono žemės ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1961 m. – Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas.
- 1975 m. – Vadimas Petrenka, Lietuvos futbolininkas.
- 1979 m. – Vilius Gabšys, Lietuvos krepšininkas.
- 1988 m.:
- Deividas Gailius-Daunys, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos.
Neaprašyti
redaguoti- 1894 – Zigmas Gaidamavičius, lietuvių poetas;
- 1899 – Pranas Skardžius, kalbininkas, lituanistas.
Mirtys
redaguoti- 1571 m. – Petras Roizijus, Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius (g. 1505 m.).
- 1835 m. – Angelas Daugirdas, teologas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas (g. 1776 m.).
- 1883 m. – Napoleonas Orda, XIX a. dailininkas, gyvenęs ir kūręs Rusijos imperijos vakarų gubernijose (g. 1807 m.).
- 1952 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (g. 1907 m.).
- 1955 m. – Vytautas Mošinskis, inžinierius energetikas, metalų technologijos profesorius (g. 1876 m.).
- 1979 m. – Ričardas Mironas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras, jaunystėje – boksininkas (g. 1908 m.).
- 1987 m. – Marija Aukštaitė, (tikr. Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė) prozininkė, poetė[4] (g. 1896 m.).
- 1989 m. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. 1920 m.).
- 1990 m. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 1998 m. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (g. 1920 m.).
- 2000 m. – Jonas Laškovas, Lietuvos ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2003 m. – Juozas Prunskis, katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas (g. 1907 m.).
- 2004 m. – Henrikas Šablevičius, lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas (g. 1930 m.).
- 2022 m.:
- Vytautas Česnulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. 1936 m.).[5]
- Virginija Kelmelytė, Lietuvos kino ir teatro aktorė (g. 1963 m.).[6]
- Algimantas Mockus, lietuvių kino operatorius ir režisierius (g. 1931 m.).[7]
- 2024 m. – Gintautas Jurgis Babonas, Lietuvos fizikas (g. 1941 m.).[8]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1933 – žydų tautybės mokiniai buvo išmesti iš Vokietijos mokyklų;
- 1965 – JAV užpatentuotos sauskelnės;
- 1986 – Černobylio avarija: sprogimas Černobylio atominėje jėgainėje.
Gimimo dienos
redaguoti- 121 m. – Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas, Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas (m. 180 m.).
- 1564 m. – Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas (m. 1616 m.).
- 1575 m. – Marija de Mediči, antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmona (m. 1642 m.).
- 1711 m. – David Hume, škotų filosofas ir istorikas (m. 1776 m.).
- 1812 m. – Alfredas Krupas, vokiečių pramonininkas, išradėjas (m. 1887 m.).
- 1889 m. – Liudvikas Vitgenšteinas, austrų filosofas, naujų logikos, matematikos filosofijos, kalbos filosofijos ir proto filosofijos, idėjų autorius, analitinės filosofijos atstovas (m. 1951 m.).
- 1890 m. – Nikolajus Višeslavcevas, rusų dailininkas, grafikas (m. 1952 m.).
- 1894 m. – Rudolfas Hesas, ilgametis nacistinės Vokietijos NSDAP lyderis (m. 1987 m.).
- 1917 m. – Ieoh Ming Pei, Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas.
- 1929 m. – Nikolajus Sliunkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2022 m.).
- 1932 m. – Michael Smith, 1993 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[9] (m. 2000 m.).
- 1950 m. – Lakšminarajananas Šankaras, žinomas indų smuikininkas, vokalistas ir kompozitorius.
- 1958 m. – Hans Walter Sebastian Dette, vokiečių teisininkas.
- 1960 m.:
- Cezary Stanisław Grabarczyk, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, nuo 2007 m. Lenkijos infrastruktūros ministras.
- Martin Varsavsky, verslininkas, bendrovės FON ir to paties pavadinimo bevielio interneto dalijimosi tinklo įkūrėjas.
- 1973 m. – Li Vun Džia, Pietų Korėjos futbolo rinktinės vartininkas ir kapitonas.
- 1980 m.:
- Jordana Brewster, amerikiečių aktorė[10].
- Paul London, amerikiečių imtynininkas[11].
- 1983 m. – José María López, autosporto lenktynininkas iš Argentinos.
Mirtys
redaguoti- 1827 m. – János Bihari, vengrų kompozitorius[12] (g. 1764 m.).
- 1877 m. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (g. 1792 m.).
- 1910 m. – Bjornstjerne Martinius Bjornson, pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius (g. 1832 m.).
- 1938 m. – Edmundas Huserlis, vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas (g. 1859 m.).
- 1940 m. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[9] (g. 1874 m.).
- 1955 m. – Heinrich Mohn, vokiečių leidėjas (g. 1885 m.).
- 1968 m. – John Heartfield, vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras (g. 1891 m.).
- 1976 m. – Andrejus Grečka, sovietinis karinis ir partinis veikėjas (g. 1903 m.).
- 1977 m. – Nikolajus Murniekas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1904 m.).
- 1987 m. – John Ernest Silkin, britų politikas[13] (g. 1923 m.).
- 1988 m. – Valeri Džina Solanas, žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių feministė (g. 1936 m.).
- 1994 m. – Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą Kyokushinkai (g. 1923 m.).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
- ↑ 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
- ↑ Mirė Antanas Strigūnas. joniskelis.lt. 2021-09-23. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
- ↑ Marija Aukštaitė[neveikianti nuoroda].
- ↑ Mirė žinomas žurnalistas, kraštotyrininkas Vytautas Valentinas Česnulis. lzs.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-28.
- ↑ Anapilin iškeliavo aktorė Virginija Kelmelytė. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.
- ↑ Mirė kino operatorius Algimantas Mockus. Delfi.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-26.
- ↑ In Memoriam. Gintautas Jurgis Babonas. Fizinių ir technologijos mokslų centras. 2024-04-29. Nuoroda tikrinta 2024-04-29.
- ↑ 9,0 9,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Jordana Brewster. Informacija.
- ↑ Paul London. Informacija.
- ↑ János Bihari.
- ↑ John Ernest Silkin. Informacija. Archyvuota kopija 2010-04-09 iš Wayback Machine projekto.