Vasario 15

Vasario 15 yra 46-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 319 dienų (keliamaisiais metais – 320).

Informacija

Šventės

• Kanada – Vėliavos diena;
• Serbija – Tautos diena.

Vardadieniai

Faustinas – Girdas – Girdenė – Girdenis – Girdys – Girdmantas – Girdmantė – Girdutė – Girdutis – Jordanas – Jotautas – Jotautė – Jotys – Jovita – Jovitas – Jurgina – Jurgita – Vytis – Zygfridas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1563 – Livonijos kare Maskvos kariuomenė užėmė Polocką. Netrukus buvo išžudyti miesto gyventojai žydai.
• 1569 – bendrame Lietuvos ir Lenkijos feodalų Seime Liubline Lietuva pateikė savo unijos projektą;
• 1905 – prasidėjo Vilniaus fabrikų ir amatų dirbtuvių darbininkų masiniai streikai, kurie tęsėsi iki kovo pradžios;
• 1919 – Alytaus kautynės;
• 1920 – išleista pirmoji Lietuvos proginių pašto ženklų serija, skirta antrosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms;
• 1922 – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą;
• 1990 – atkurta Lietuvos Šaulių sąjunga;
• 1998 – Širvintų rajono Draučių kaimo gyventojas Leonardas Zavistonovičius iššaudė beveik visą kaimą: savo kaimynus ir jų svečius;
• 2000 – Briuselyje prasidėjo oficialios Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje.

Gimimo dienos

• 1827 m. – Polikarpas Girštautas, chirurgas, Lietuvos kartografas, daktaras (m. 1877 m.).
• 1836 m. – Klemensas Kairys, Lietuvos kunigas, poetas (m. 1864 m.).
• 1853 m. – Juozapas Antanavičius, Lietuvos kunigas, prelatas, politinis veikėjas (m. 1916 m.).
• 1893 m. – Leopoldas Dymša, Lietuvos diplomatas, konsulas, vertėjas (m. 1959 m.).
• 1897 m. – Antanas Banėnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, elektrotechnikos inžinierius (m. 1979 m.).
• 1907 m. – Motiejus Kraužlys, inžinierius, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1925 m.:
  • Antanas Padleckis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2010 m.).
  • Kostas Birulis, Lietuvos inžinierius (m. 2004 m.).
• 1929 m. – Petras Bėčius, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1930 m. – Algimantas Baltakis, lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (m. 2022 m.).
• 1934 m. – Algirdas Stanaitis, Lietuvos geografas (m. 2023 m.).
• 1936 m. – Henrikas Medekšas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Juozas Gecevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1940 m.:
  • Anelė Biliūnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Rimantas Juozapas Juodvalkis, Lietuvos kino operatorius.
  • Viktoras Kemeraitis, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Vanda Juknevičienė, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1944 m. – Alfredas Kondratavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris.
• 1950 m.:
  • Aleksej Malofejev, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Kazys Dzirmeika, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Manvilius Kocius, Lietuvos gydytojas traumatologas ir ortopedas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m. – Ričardas Jakutis, Lietuvos publicistas, eseistas, vertėjas, gidas, buvęs kunigas.
• 1954 m. – Roaldas Gadonas, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1956 m. – Ričardas Biveinis, Lietuvos kompozitorius, pianistas.
• 1957 m. – Pranas Mierauskas, Lietuvos biologas ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1960 m.:
  • Sigitas Jagminas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vladas Lučinskas, architektas.
• 1966 m. – Lolita Samuolienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
• 1979 m. – Darius Artiomovas, Lietuvos futbolininkas, FK Tauras Tauragė klubo gynėjas.

Mirtys

• 1534 m. – Barbora, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė (g. 1478 m.).
• 1813 m. – Juozapas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1736 m.).
• 1823 m. – Laurynas Bortkevičius, OP, religinių raštų rengėjas (g. 1756 m.).
• 1836 m. – Jurgis I Konstantinas Pliateris, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Gedminaičių dvaro valdytojas (g. 1810 m.).
• 1943 m. – Marija Tiškevičiūtė, Lietuvos bajoraitė, Lelijos herbo grafaitė, visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, knygnešių rėmėja, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja (g. 1871 m.).
• 1950 m. – Kazimieras Kazlauskas, Lietuvos kunigas, tautinio atgimimo veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1865 m.).
• 1958 m. – Vincas Jokubynas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (g. 1873 m.).
• 1969 m. – Juozas Strolia, smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius (g. 1897 m.).
• 1970 m. – Vladas Kurkauskas, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas, inžinierius (g. 1895 m.).
• 1981 m. – Mečislovas Gedvilas, Lietuvos TSR partinis veikėjas (g. 1901 m.).
• 1983 m. – Vincas Žemaitis, Lietuvos miškininkas, etnologas, visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
• 1995 m. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos žurnalistas, aviatorius (g. 1920 m.).
• 1998 m. – Regina Jamontaitė-Raudonikienė, Lietuvos baleto artistė (g. 1923 m.).
• 2004 m. – Pranas Sližys, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1915 m.).
• 2021 m. – Albertas Lukša, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.).
• 2023 m. – Algimantas Žižiūnas, Lietuvos fotografas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas (g. 1940 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 399 pr. m. e. – filosofas Sokratas nuteistas mirčiai;
• 438 – Romos imperatorius Teodosijus II paskelbė pirmą oficialių Romos Imperijos įstatymų sąvadą (Codex Theodosianus)
• 590 – Chosrovas II (Khosrau II) tapo Persijos karaliumi.
• 706 – Bizantijos imperatoriaus Justiniano II įsakymu jo pirmtakams Leontijui ir Tiberijui III Konstantinopolio hipodrome viešai įvykdyta mirties bausmė.
• 1002 – Pavijos ir Lombardijos bajorijos suvažiavime Arduinas karūnuotas Italijos karaliumi.
• 1113 – popiežius Paskalis II paskelbė bulę Pie Postulatio Voluntatis, kuriuo pripažino Hospitaljerų ordiną.
• 1145 – 167-uoju Romos popiežiumi buvo išrinktas Bernardo Paganelli, pasirinkęs Eugenijaus III vardą.
• 1214 – Anglų-prancūzų kare (1213–1214) La Rošelėje išsilaipino Anglijos karaliaus Džono vadovaujamos pajėgos.
• 1386 – Lenkijos karalius Jogaila Krokuvoje pasikrikštijo ir gavo Vladislovo vardą;
• 1763 – Hubertsburgo pilyje prie Leipcigo pasirašyta Austrijos, Prūsijos ir Saksonijos sutartis, užbaigusi Septynerių metų karą.
• 1775 – 250-uoju Romos popiežiumi išrinktas Giovanni Angelo Braschi, pasirinkęs Pijaus VI vardą.
• 1786 – Vilijamas Heršelis (William Herschel) atrado planetinį ūką Drakono žvaigždyne.
• 1794 – patvirtinta trispalvė Prancūzijos vėliava.
• 1798 – Prancūzijos kariuomenei užėmus Romą, paskelbta Romos Respublika - Prancūzijos Respublikos satelitė.
• 1804 – Niu Džersio valstija paskutinė JAV uždraudė vergovę;
• 1897 – Ferdinandas Braunas paskelbė oscilografo schemą.
• 1898 – Havanoje sprogo ir nuskendo JAV karo laivas "USS Maine". Nors sprogimo priežastis taip ir nebuvo nustatyta, jis tapo pretekstu JAV įsikišimui į Kubos sukilimą prieš Ispaniją.
• 1902 – atidarytas Berlyno metro.
• 1903 – Morisas Michtomas (Morris Michtom) su žmona Roza pagamino pirmąjį pliušinį meškiną (teddy bear) Amerikoje;
• 1913 – Niujorke surengta pirmoji avangardinio meno paroda;
• 1922:
  • Įvyko pirmasis tarptautinio Hagos tribunolo posėdis;
  • Priimta Latvijos konstitucija, galiojusi iki 1940 m. sovietinės okupacijos ir galiojanti nuo 1993 m. liepos 6 d.
• 1940 – Žiemos karas - sovietinė kariuomenė prasiveržė per Manerheimo liniją.
• 1943 – Antrasis Pasaulinis karas - Monte Casino mūšio pradžia;
• 1946:
  • Pristatytas pirmasis kompiuteris ENIAC;
  • Pirmą kartą pakilo keleivinis lėktuvas Douglas DC-6;
• 1947 – specialiu SSRS vyriausybės nutarimu uždraustos SSRS piliečių santuokos su užsieniečiais;
• 1949 – Izraelio Knesetas pirmuoju šalies prezidentu išrinko Chaimą Vaicmaną;
• 1961 – aviakompanijos Sabena lėktuvo Boeing 707 katastrofoje (reisas 548) Briuselyje žuvo visa JAV dailiojo čiuožimo rinktinė;
• 1965 – patvirtinta Kanados vėliava;
• 1969 – Kembridžo universitete pirmą kartą dirbtiniu būdu apvaisinta kiaušialąstė;
• 1976 – Insbruke baigėsi XII Žiemos olimpinės žaidynės;
• 1989 – iš Afganistano išvesta sovietų kariuomenė, baigėsi Sovietų intervencija į Afganistaną;
• 2001 – Bahreine moterys pirmą kartą dalyvavo rinkimuose;
• 2007 – Vladimiras Putinas paskyrė Čečėnijos laikinuoju prezidentu Ramzaną Kadyrovą, kuris iki tol buvo šios respublikos premjeras;
• 2013 – Šalia Čeliabinsko sprogo meteoras, nuo sprogimo išdužo pastatų langai, sužeista ~1500 gyventojų.

Gimimo dienos

• 1372 m. – Jadvyga I de Anjou, Lenkijos karalienė, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I ir Elžbietos iš Bosnijos duktė (m. 1399 m.).
• 1564 m. – Galilėjas Galilėjus, italų astronomas, Matematikas, filosofas ir fizikas (m. 1642 m.).
• 1710 m. – Liudvikas XV, Prancūzijos karalius (m. 1774 m.)
• 1748 m. – Džeremis Bentamas, anglų teisininkas, filosofas ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų teisėtyros teoretikas (m. 1832 m.).
• 1808 m. – Karlas Frydrichas Lesingas, Vokietijos tapytojas peizažistas (m. 1880 m.).
• 1873 m. – Hans Karl August Simon von Euler-Chelpin, 1929 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1964 m.).
• 1874 m. – Emilis Melngailis, latvių kompozitorius, etnografas, fotografas (m. 1954 m.).
• 1934 m. – Patricia Bredin, Anglijos aktorė ir dainininkė (m. 2023 m.).
• 1944 m. – Džocharas Dudajevas, TSRS karinis ir Čečėnijos Ičcherijos politinis veikėjas, TSRS aviacijos generolas majoras (1980 m.) (m. 1996 m.).
• 1951 m. – Markku Alenas, suomių lenktynininkas.
• 1954 m. – Matt Abram Groening, amerikiečių karikatūristas (Life in Hell) ir populiarių animacinių serialų – Simpsonai ir Futurama kūrėjas.
• 1964 m. – Chris Farley, JAV aktorius, apdovanotas Auksine žvaigžde Holivudo žvaigždžių alėjoje, bei MTV Filmų apdovanojimu (m. 1997 m.).
• 1970 m. – Shahrul Anuar Zain, malaiziečių dainininkas ir modelis.
• 1972 m. – Jaromiras Jagras, čekų ledo ritulininkas, žaidžiantis dešiniojo krašto puolėjo pozicijoje, KHL lygoje Omsko „Avangard“ komandoje.
• 1974 m. – Alexander Wurz, autosporto lenktynininkas iš Austrijos. Nuo 1997 iki 2007 m. jis buvo Formulės 1 lenktynininkas.
• 1976 m. – Brandon Charles Boyd, alternatyvaus roko JAV grupės Incubus vokalistas.
• 1977 m. – Brooksas Wackermanas, JAV muzikantas, Bad Religion grupės būgnininkas. Jaunesnis Chad Wackerman brolis.
• 1980 m. – Conor Mullen Oberst, amerikiečių dainininkas.
• 1981 m. – Heurelijo Gomešas, Brazilijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube. Gomešas yra rezervinis Brazilijos futbolo rinktinėje. Su rinktine laimėjo FIFA konfederacijų taurę 2005-aisiais ir 2009-aisiais.
• 1983 m.:
  • David Degen, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir BSC Young Boys klubo puolėjas. Jo brolis dvynys Filipas Degenas taip pat profesionalus futbolininkas, žaidžiantis Liverpool FC.
  • Filipas Degenas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Stuttgart klubo gynėjas. Jo brolis dvynys Deividas Degenas taip pat profesionalus futbolininkas, kuris žaidžia FC Basel klube. 2002–2005 metais, trejus metus iš eilės, tapo Šveicarijos čempionu, 2003 metais laimėjo Šveicarijos taurę bei Alpių taurę.
• 1988 m. – Ruis Pedras dos Santosas Patricijus, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Sporting CP klubo vartininkas.

Neaprašyti

• 1959 – Ali Campbell, britų muzikantas.

Mirtys

• 936 m. – Xiao Wen, Liao dinastijos imperatorienė
• 1145 m. – Liucijus II, popiežius nuo 1144 m. kovo 9 d. iki mirties.
• 1152 m. – Konradas III, 1138–1152 m. Vokietijos karalius (g. 1093 m.).
• 1637 m. – Ferdinandas II, 1619–1637 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, Austrijos erchercogas, 1590–1637 m. Štirijos (Vidinė Austrija) kunigaikštis, 1617–1619 ir 1620–1637 m. Čekijos karalius, 1618–1625 m. Vengrijos karalius (g. 1578 m.).
• 1781 m. – Gotholdas Efraimas Lesingas, Vokietijos dramaturgas, literatūros ir dramaturgijos kritikas, teoretikas, filosofas. Žymiausias Šviečiamojo amžiaus vokiečių literatūros, nacionalinio teatro kūrėjas. Masonas (g. 1729 m.).
• 1857 m. – Michailas Ivanovičius Glinka, rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu (g. 1804 m.).
• 1887 m. – Aleksandras Porfirijevičius Borodinas, gruzinų kilmės rusų kompozitorius bei chemikas (g. 1833 m.).
• 1988 m. – Richard Phillips Feynman, vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs Nobelio premiją už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje (g. 1918 m.).
• 1999 m.:
  • Henris Kendalis, JAV fizikas, visuomenės veikėjas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1926 m.).
  • Hugo Lepnurmas, estų vargonininkas, kompozitorius (g. 1914 m.).
• 2008 m. – Michailas Solomencevas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas iš antialkoholinės kampanijos iniciatorių (g. 1913 m.).
• 2023 m. – Reičel Velš, JAV aktorė ir dainininkė, laikoma septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarptautinio masto sekso simboliu (g. 1940 m.).