Gegužės 13

Gegužės 13 yra 133-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 134-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 232 dienos.

Informacija

Šventės

• deivės Mildos šventė (meilės diena);
• Lietuva – Buhalterių diena.

Vardadieniai

Alvydė – Milda – Ofelija – Tautmilas – Tautminas – Tautminė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1832 – Rusijos caras Nikolajaus I pasirašė dekretą, kuriuo uždarytas Vilniaus universitetas;
• 1863 – Rusijos caras Aleksandras II paskyrė Michailą Muravjovą vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku ir suteikė jam ypatingus įgaliojimus slopinant sukilimą. Nuo rugsėjo M. Muravjovo valdžion perduota ir lietuviškoji Augustavo gubernijos dalis.

Gimimo dienos

• 1836 m. – Edvardas Jokūbas Daukša, Daukšys, Lietuvos poetas, vertėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1890 m.).
• 1880 m. – Antanas Tumėnas, teisininkas, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1946 m.).
• 1899 m. – Jonas Masiliūnas, Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1902 m. – Stasys Janušauskas, Lietuvos futbolininkas. Vienas Lietuvos futbolo pradininkų (m. 1996 m.).
• 1904 m. – Kazimieras Baršauskas, Lietuvos fizikas, gamtos mokslų daktaras (m. 1964 m.).
• 1909 m. – Aleksandras Mauragis, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, teisininkas, teisės mokslų daktaras. (1948 m.) (m. 2006 m.).
• 1918 m. – Stasys Selemenavičius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1993 m.).
• 1925 m. – Kazys Jasinskas, Lietuvos muzikologas, vertėjas (m. 1990 m.).
• 1926 m. – Valerija Rudžinskienė-Zaleskytė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1927 m.:
  • Ilja Fišeris, Lietuvos fotografas (m. 1983 m.).
  • Vladas Ūselis, muzikos pedagogas ir chorvedys.
• 1930 m. – Vytautas Edmundas Čekanauskas, Lietuvos dailininkas architektas, kelių didelės svarbos visuomeninių pastatų autorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius (m. 2010 m.).
• 1931 m.:
  • Petras Ilgūnas, Lietuvos grafikas (m. 1994 m.).
  • Zofija Ona Markienė-Šilinskaitė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1932 m. – Algirdas Stanislovas Kairys, Lietuvos karinis veikėjas, dimisijos pulkininkas.
• 1933 m. – Alfonsas Andriuškevičius, matematikas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Romas Kazlauskas, choro dirigentas.
• 1937 m.:
  • Petras Venantas Mačiekus, Lietuvos ekonomistas, kraštotyrininkas.
  • Vytautas Petras Knašys, agronomas, agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zigmantas Jankauskas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1939 m. – Ona Glinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė.
• 1942 m. – Ramutis Jonas Večerkauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1943 m.:
  • Algimantas Mikuta, Lietuvos poetas, vertėjas.
  • Valerija Menkevičienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1944 m. – Stepas Gudas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Lidija Gaičiūnienė, Lietuvos cirko artistė, oro akrobatė.
• 1949 m. – Rimgaudas Juozas Lebedžinskas, gydytojas, Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Laimis Vilkončius, Lietuvos kompozitorius, pedagogas, meno renginių organizatorius.
  • Vidmantas Staniulis, lietuvių kultūros veikėjas, bibliofilas, kolekcininkas (m. 2021 m.).
• 1951 m. – Vytautas Arbačiauskas, Lietuvos ir Kauno miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Arūnas Sakalauskas, Lietuvos dailininkas, antkapių kalys.
  • Petras Kažemėkas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Algirdas Macys, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Jonas Kairys, gydytojas ortopedas, Vilniaus miesto savivaldybės politikas.
• 1957 m. – Raimundas Banionis, lietuvių filmų režisierius. Jurgio Baltrušaičio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondo, steigėjas ir valdybos narys .
• 1962 m. – Vytas Sabaliauskas, rašytojas, publicistas.
• 1967 m. – Daiva Tamulevičienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1972 m. – Gytis Padimanskas, buvęs Lietuvos futbolininkas. Buvo pagrindiniu Marijampolės „Sūduvos“ ir atsarginiu Lietuvos nacionalinės rinktinės vartininku.
• 1976 m. – Andrius Račkauskas, Šiaulių politikas ir visuomeninis veikėjas.
• 1977 m. – Kristina Rimienė, Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė.
• 1985 m. – Laurynas Pečiukaitis, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvasis agentas.

Neaprašyti

• 1985 – Mantas Grigaitis, lietuvių futbolininkas;
• 1989 – Marius Papšys, lietuvių futbolininkas.

Mirtys

• 1545 m. – Stanislovas Rapolionis, vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485 m.).
• 1802 m. – Steponas Jonas Giedraitis, Lietuvos vyskupas, Abiejų Tautų respublikos valstybės pareigūnas (g. 1730 m.).
• 1935 m. – Benediktas Henrikas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1852 m.).
• 1948 m. – Danielius Vaitelis – Briedis, lietuvių rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, Vyčio apygardos vadas (g. 1913 m.).
• 1968 m. – Petras Karašauskas, pianistas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1897 m.).
• 1978 m. – Vaclovas Šliogeris, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1901 m.).
• 1985 m. – Česlovas Jaseliūnas, pedagogas ir chorvedys (g. 1935 m.).
• 1986 m.:
  • Antanas Pugžlys, choro dirigentas ir pedagogas. Vargonininko ir chorvedžio Kazimiero Pugžlio sūnus (g. 1940 m.).
  • Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, aktorė (g. 1899 m.).
• 1992 m. – Kazys Motgabis, smuikininkas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1898 m.).
• 2007 m. – Julija Braždžionytė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1954 m.).
• 2010 m. – Modestas Vaišnoras, žurnalistas, humoristas (g. 1981 m.).
• 2020 m. – Ramunė Kmieliauskaitė, Lietuvos grafikė, akvarelininkė (g. 1960 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1809 – Napoleono Bonaparto armija užėmė Vieną;
• 1871 – Vatikanas prijungtas prie Italijos karalystės, o popiežiaus suverenitetas apribotas Vatikano rūmais, Romos katalikų bažnyčia ir popiežiaus užmiesčio rezidencija;
• 1917 – Fatimoje (Portugalija) pirmą kartą trims piemenėliams apsireiškė Mergelė Marija;
• 1950 – Anglijos Silverstauno trasoje įvyko pirmosios „Formulės 1” čempionato lenktynės. Jas laimėjo italų lenktynininkas Džiuzepė Farina;
• 1981 – Šventojo Petro aikštėje minios akivaizdoje į atviru automobiliu važiavusį popiežių Joną Paulių II šovė 23-ejų metų turkas;
• 1989 – Taline prasidėjo pirmoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių judėjimų atstovų konferencija, vykusi 13–14 dienomis.

Gimimo dienos

• 1655 m. – Inocentas XIII, popiežius valdęs 1721–1724 metais (m. 1724 m.).
• 1717 m. – Marija Teresė, Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė (m. 1780 m.).
• 1792 m. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (m. 1878 m.).
• 1832 m. – Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų (m. 1864 m.).
• 1857 m. – Ronald Ross, 1902 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1932 m.).
• 1925 m. – Ratmiras Cholmovas, TSRS ir Rusijos šachmatininkas (m. 2006 m.).
• 1937 m. – Roger Joseph Zelazny, fantasy ir mokslinės fantastikos rašytojas. Jis tris kartus laimėjo Nebula premiją ir šešis karus Hugo apdovanojimą, įskaitant du kartus už apysakas: „…Ir vadink mane Kondradu“ (…And Call Me Conrad, 1966), išleistą pavadinimu „Nemirtingasis“(This Immortal), ir „Šviesos valdovas“ (Lord of Light, 1968) (m. 1995 m.).
• 1938 m. – Giuliano Amato, Italijos politikas. Jis buvo du kartus šalies ministru pirmininku nuo 1992 iki 1993 ir nuo 2000 iki 2001 m. Nuo 2006 iki 2008 m. jis buvo Romano Prodi vyriausybės narys.
• 1941 m. – Ritchie Valens, populiarus praėjusio šimtmečio vidurio JAV muzikos atlikėjas, dainų kūrėjas, kurio muzikinė karjera truko tik 8 mėnesius, žuvęs aviakatastrofoje (m. 1959 m.).
• 1957 m. – Carrie Lam, Honkongo politikė, ketvirtoji šio Kinijos specialiojo administracinio regiono vyriausioji vadovė.
• 1977 m. – Tarikas Sektiujis, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Jungtinių Arabų Emyratų Ajman Club klubo saugas.
• 1978 m.:
  • Michael (Mike) Bibby, JAV krepšininkas žaidžiantis NBA Atlanta „Hawks“ komandoje. Vadinamas vienu geriausiu lygos įžaidėjų.
  • Sergejus Pogrebanas, Moldovos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.
• 1982 m. – Ogučialas Onievas, futbolininkas, JAV rinktinės ir AC Milan klubo gynėjas.
• 1983 m. – Gnegneris Jaja Turė, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir FC Barcelona klubo saugas. Jajos broliai Kolo Touré ir Ibrahim Touré taip pat futbolininkai.
• 1986 m.:
  • Aleksandras Rybakas, norvegų smuikininkas, dainininkas, kompozitorius ir aktorius, atstovavęs Norvegiją Eurovizijos dainų konkurse 2009 m. Maskvoje ir šį konkursą laimėjęs su daina „Fairytale“, suteikdamas teisę Norvegijai 2010 m. rengti Eurovizijos dainų konkursą.
  • Robert Thom Pattinson, aktorius, modelis, muzikantas.

Neaprašyti

• 1976:
  • Mark Delaney, Velso futbolininkas;
  • Marcelo Pletsch, vokiečių futbolininkas;
• 1978 – Sergiy Pogreban, Moldavijos futbolininkas;
• 1979 – Jamie McClen, anglų futbolininkas;
• 1981 – Matias Emanuel Lequi, argentiniečių futbolininkas;
• 1983 – Gnegneri Yaya Toure, Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas.

Mirtys

• 1307 m. – Jusufas Abu Jakubas, nuo 1286 m. Marinidų dinastijos Maroko sultonas.
• 1839 m. – Hugues-Bernard Maret, pirmasis de Bassano hercogas, Prancūzijos valstybės veikėjas, 14 ministras pirmininkas ir žurnalistas (g. 1763 m.).
• 1930 m. – Fritjofas Nansenas, Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1861 m.).
• 1933 m. – Carl Friedrich Paul Ernst, vokiečių rašytojas, eseistas ir žurnalistas (g. 1866 m.).
• 1939 m. – Stanislavas Lesnevskis, Lenkijos filosofas, logikas. Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovas. Rašė ir vokiečių kalba (g. 1886 m.).
• 1945 m. – Oskaras Almgrenas, Švedijos archeologas (g. 1869 m.).
• 1978 m. – Savang Vatthana, paskutinis Laoso karalius. Jis karalystę valdė nuo 1959 m., kai mirė jo tėvas, iki 1975 m., kuomet valdžią jėga perėmė komunistinis Pathet Lao judėjimas. Po nuvertimo karalius su visa šeima buvo ištremtas į nelaisvę, kurioje mirė (g. 1907 m.).
• 1988 m. – Nikolajus Makarovas, tarybinis rusų automatinių ginklų konstruktorius (g. 1914 m.).
• 1992 m. – Abdur Rahman Farès, Alžyro respublikos laikinosios vykdomosios tarybos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. liepos 3 d. iki 1962 m. rugsėjo 25 d. (g. 1911 m.).