Rugsėjo 29

Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 273-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 93 dienos.

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Mykolo diena;
• Paragvajus – Bokerono mūšio diena.

Vardadieniai

Michalina – Mykolas – Rapolas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1529 – įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas.

Gimimo dienos

• 1630 m. – Petras Kitnovskis, SJ, Lietuvos kunigas, teologas, filosofijos ir teologijos daktaras (m. 1691 m.).
• 1794 m. – Ignacas Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (m. 1861 m.).
• 1823 m. – Vladislovas Sirokomlė, Lietuvių poetas gyvenęs Rusijos imperijoje. Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba (m. 1862 m.).
• 1873 m. – Vincas Jokubynas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1958 m.).
• 1888 m. – Pranas Dailidė, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas (m. 1965 m.).
• 1892 m. – Mykolas Marcinkevičius, gydytojas terapeutas, mokslininkas (m. 1987 m.).
• 1893 m. – Stasys Kudokas, inžinierius architektas (m. 1988 m.).
• 1900 m. – Pranas Daunys, rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas (m. 1962 m.).
• 1904 m. – Mykolas Žilinskas, kultūros veikėjas, kolekcionierius (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1912 m. – Eleonora Dvarionaitė-Minukienė, Demikienė, Tajmajer, Lietuvos ir JAV lietuvių kompozitorė, pianistė.
• 1918 m. – Algirdas Mykolas Dobrovolskis, kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių (m. 2005 m.).
• 1920 m. – Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas; Australijos lietuvių veikėjas (m. 1997 m.).
• 1924 m. – Viktoras Turovskis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1979 m.).
• 1929 m.:
  • Antanas Babieža, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius. Kalnų turizmo pradininkas Lietuvoje (m. 1985 m.).
  • Valentinas Bagdonas, lietuvių kompozitorius.
  • Vladimiras Beriozovas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras.
• 1933 m.:
  • Henrikas Algimantas Galinis, Lietuvos teatro ir kino režisierius.
  • Gražina Tulevičienė, lietuvių architektė, baldų dizainerė (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Viktorija Salvinija Jakučiūnienė, Lietuvos architektė.
• 1941 m. – Stanislovas Laurinavičius, pedagogas, istorikas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
• 1944 m. – Nijolė Anisimovienė, Lietuvos biologė, augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1947 m. – Laima Drazdauskaitė, Lietuvos tapytoja.
• 1948 m. – Mykolas Masys, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Algimantas Maknys, Druskininkų politinis veikėjas.
• 1951 m. – Mišelė Bašelė, gydytoja, Čilės politinė veikėja, nuo 2006 m. kovo 11 d. iki 2010 m. kovo 11 d. Čilės prezidentė.
• 1952 m. – Rimondas Bukelis, gydytojas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis veikėjas.
• 1959 m. – Audronė Varankevičienė, pedagogė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, daktaras, politinis veikėjas.
• 1968 m. – Aušrys Macijauskas, Lietuvos agronomas, Kėdainių rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Evaldas Dainys, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje. Šiuo metu rungtyniauja Prienų „Rūdupio“ komandoje.

Mirtys

• 1920 m. – Simonas Šultė, kunigas, katalikų sociologas (g. 1875 m.).
• 1986 m. – Pranas Alšėnas-Ališauskas, Lietuvos ir Kanados žurnalistas, rašytojas (g. 1911 m.).
• 1999 m. – Elena Grinaveckienė, Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1928 m.).
• 2001 m. – Aleksandras Čyras, Lietuvos mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius (g. 1927 m.).
• 2019 m.:
  • Alfonsas Čekauskas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
  • Kazimieras Musteikis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2021 m. – Bronius Vaidutis Kutavičius, vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (g. 1932 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1919 – Argentinoje įkurtas Eldorado miestas.
• 1938 – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vadovai Miunchene susitarė Čekoslovakijos Sudetų regioną perduoti Vokietijai. Šis Miuncheno susitarimas pasirašytas kitą dieną.
• 1954 – įsteigta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija.
• 1966 – paskutinis viešas grupės The Beatles pasirodymas.

Gimimo dienos

• 106 m. pr. m. e. – Gnėjus Pompėjus Didysis, žymus Romos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis) (m. 48 m. pr. m. e.).
• 1518 m. – Tintoreta Džakopas, vienas žymiausių Italijos renesanso dailininkų (m. 1594 m.).
• 1547 m. – Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (m. 1616 m.).
• 1866 m. – Vera Charuzina, rusų etnografė, acheologė (m. 1931 m.).
• 1881 m. – Ludwig Heinrich Edler von Mises, austrų ekonomistas, libertarizmo teoretikas, austrų mokyklos atstovas (m. 1973 m.).
• 1895 m. – Joseph Banks Rhine, parapsichologas (m. 1980 m.).
• 1898 m. – Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (m. 1976 m.).
• 1901 m. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (m. 1954 m.).
• 1904 m. – Nikolajus Ostrovskis, rusų rašytojas, romano „Kaip grūdinosi plienas“ autorius (m. 1936 m.).
• 1912 m. – Michelangelo Antonioni, garsus italų modernistinio kino režisierius (m. 2007 m.).
• 1919 m. – Margot Hielscher, vokiečių dainininkė ir aktorė.
• 1920 m. – Peter Dennis Mitchell, 1978 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1992 m.).
• 1931 m. – Džeimsas Votsonas Kroninas, JAV fizikas eksperimentatorius, Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1931 m. – Anita Ekberg, švedų kino aktorė.
• 1933 m. – Samora Mašelas, vienas žymiausių Afrikos politinių veikėjų, pirmasis Mozambiko prezidentas (m. 1986 m.).
• 1934 m. – Mihalas Čiksentmihalis, vengrų psichologas (m. 2021 m.).
• 1935 m.:
  • Džeris Li Luisas, JAV rokenrolo ir kantri dainininkas, pianistas (m. 2022 m.).
  • Mylene Demongeot, prancūzų aktorė (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Silvio Berlusconi, Italijos politikas, verslininkas, tris kartus šalies premjeras (1994–1995, 2001–2006 ir nuo 2008 m.). Pagal šį pasiekimą jis užima antrą vietą Italijos politikos istorijoje. Berlusconi yra savo 2009 m. sukurtos centro dešinės partijos „Laisvės žmonės“ lyderis ir vadovas.
• 1938 m. – Vimas Kokas, Nyderlandų premjerministras.
• 1941 m. – Jon Brower Minnoch, kiek žinoma, yra sunkiausias kada nors gyvenęs žmogus, vienu metu svėręs net 635 kg. Tiesa, tai tik apytikslis svoris. Dėl ekstremalaus dydžio, prastos sveikatos ir nemobilumo, svarstyklių naudojimas buvo neįmanomas (m. 1983 m.).
• 1943 m. – Lechas Valensa, Lenkijos politikas, buvęs profsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas. 1980 m. įkūrė „Solidarumą“, 1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, nuo 1990 iki 1995 m. Lenkijos Respublikos prezidentas.
• 1947 m. – Linda B. Buck, 2004 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė.
• 1949 m. – Gabrielis Rozenstokas, airių poetas ir haiku rašytojas. Kuria airių kalba.
• 1969 m. – Ivica Vastić, buvęs futbolininkas, Austrijos rinktinės puolėjas.
• 1971 m.:
  • Tanoka Dvait Berdas, buvęs JAV krepšininkas, kuris iki 2007-11-09 žaidė Kauno „Žalgirio“ ekipoje bei buvo jos kapitonas.
  • Yitzhakas Yedidas, Izraelio kompozitorius ir pianistas.
• 1976 m. – Andrijus Michailovičius Ševčenko, ukrainiečių futbolininkas, Dynamo Kyiv ir Ukrainos rinktinės puolėjas.
• 1977 m. – Sandro Grande, Kanados futbolininkas. Žaidžia centro saugo pozicijoje. Yra atstovavęs Kanados rinktinei ir pelnęs vieną įvartį. Jis pasižymėjo 2005-09-03 vykusiose rungtynėse prieš Ispanijos nacionalinę komandą.
• 1981 m. – Šeinas Edvardas Smelcas, Vokietijoje gimęs Naujosios Zelandijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Australijos klubo Gold Coast United FC žaidėjas.
• 1984 m. – Peras Mertezakeris, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Werder Bremen klubo gynėjas.
• 1987 m. – Josh Farro, sparčiai populiarėjančios pop-punk ir rock grupės Paramore pagrindinis gitaristas ir pritariantysis vokalas.
• 1988 m. – Kevin Wayne Durant, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA Oklahoma „City Thunder“ komandoje.

Mirtys

• 48 m. pr. m. e. – Gnėjus Pompėjus Didysis, žymus Romos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis) (g. 106 m. pr. m. e.).
• 1560 m. – Gustavas I Vaza, 1523–1560 m. Švedijos karalius (g. 1496 m.).
• 1833 m. – Ferdinandas VII, Ispanijos karalius (1808, 1813–1833 m.); vyriausiasis Karloso IV ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (g. 1784 m.).
• 1902 m. – Emilis Zola, prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas (g. 1840 m.).
• 1922 m. – Andrejis Jurjanas, latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų (g. 1856 m.).
• 1927 m. – Vilemas Einthovenas, žymus olandų gydytojas, fiziologas (g. 1860 m.).
• 1930 m. – Ilja Repinas, rusų dailininkas (g. 1844 m.).
• 1970 m. – Jevgenijus Krupnovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras. Šiaurės Kaukazo tautų archeologijos, etnogenezės, senovės ir viduramžių istorijos tyrėjas (g. 1904 m.).
• 1979 m. – Francisco Macias Nguema, pirmasis Pusiaujo Gvinėjos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo 1968 m. iki jo nuvertimo 1979 m (g. 1924 m.).
• 1987 m. – Henry Ford II, Ford Motor Company prezidentas 1945–1960 m., valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius 1960–1979 m. (g. 1917 m.).
• 1995 m. – Gerd Bucerius, Vokietijos verslininkas, leidėjas, filantropas, CDU partijos politikas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Rojus Lichtenšteinas, žinomas JAV pop art menininkas (g. 1923 m.).
• 2021 m. – Hayko, Armėnijos pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (g. 1973 m.).