Liepos 10

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 192-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Septyni broliai miegantys.

Vardadieniai

Amalija – Amelija – Eirimė – Gilvainas – Gilvainė – Melė – Neikantas – Neikantė – Neimantas – Neimantė – Sigutė - Lija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1992 – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas dėl sausros padarinių Lietuvą paskelbė stichinės nelaimės kraštu.

Gimimo dienos

• 1884 m. – Juozas Katelė, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas), pedagogas (m. 1981 m.).
• 1885 m. – Aleksas Jacevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1934 m.).
• 1906 m. – Vladas Trinka, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas (m. 1990 m.).
• 1911 m. – Vytautas Marijošius, dirigentas ir pedagogas (m. 1996 m.).
• 1913 m. – Jonas Stoskeliūnas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas ir poetas (m. 1991 m.).
• 1915 m. – Antanas Gimžauskas, vargonininkas ir choro dirigentas (m. 1979 m.).
• 1923 m. – Giedra Gudauskienė-Nasvytytė, Lietuvos kompozitorė, etnomuzikologė, pedagogė, JAV lietuvių muzikinės kultūros veikėja (m. 2006 m.).
• 1925 m. – Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis, politinis kalinys (m. 2021 m.).
• 1927 m. – Jonas Algirdas Martišius, Lietuvos fizikas, pedagogas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1928 m. – Sofija Žiukienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1929 m.:
  • Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
  • Vincentas Drotvinas, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1930 m. – Vytautas Jurgutis, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1931 m. – Algimantas Masiulis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2008 m.).
• 1935 m.:
  • Jekaterina Tamošaitienė, gydytoja, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Juozapas Girdzijauskas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Juozas Manelis, JAV gydytojas kardiochirurgas, medicinos daktaras, pulkininkas (m. 1986 m.).
• 1942 m. – Vytautas Tribandis, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas (m. 2009 m.).
• 1944 m. – Algirdas Zigmas Lapėnas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1993 m.).
• 1945 m. – Rimantas Navašinskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
• 1948 m.:
  • Kazimiera Bacevičienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vidmantė Jasukaitytė, rašytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.
• 1952 m. – Vida Kašėtienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
• 1953 m. – Romanas Januškevičius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1956 m.:
  • Algimantas Staškus, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Birutė Banienė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Petras Vainoras, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Rimantas Mikaitis, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vitas Matuzas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Kastytis Barisas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1965 m. – Aira Naginevičiutė-Adomaitienė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė.
• 1970 m. – Andrius Tereškinas, buvęs futbolininkas, ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas.
• 1971 m. – Aidas Mikėnas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Vykintas Bieliauskas, lietuvių kompozitorius, dirigentas.
• 1973 m. – Vytautas Pilipavičius, Lietuvos mokslinis agronomas.
• 1986 m. – Artūras Jeršovas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis saugo arba puolėjo pozicijose. Rungtyniavo FC Vilniaus, Visagino Intero, FBK Kauno, Šilutės komandose. Nuo 2010 m. atstovauja Vilniaus Žalgiriui.

Mirtys

• 1621 m. – Martynas Marcelis (Marcelalis) Giedraitis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis, kultūros veikėjas (g. 1545 m.).
• 1925 m. – Karlas Kapeleris, Vokietijos sanskritologas, etnografas (g. 1840 m.).
• 1944 m. – Kazimieras Četkauskas, besitraukiančios vokiečių kariuomenės nužudytas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1905 m.).
• 1978 m. – Pijus Adomavičius, chorvedys, kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1888 m.).
• 1987 m. – Vladas Civinskas, Lietuvos žurnalistas, knygų leidėjas (g. 1913 m.).
• 1993 m. – Antanas Mončys, Lietuvos skulptorius modernistas (g. 1921 m.).
• 2005 m. – Vytautas Dvareckas, Lietuvos geografas, geomorfologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2007 m. – Ona Narbutienė-Litvinaitė, Lietuvos muzikologė, renginių vedėja (g. 1930 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1925 – Deitono miestelyje (JAV) prasidėjo „Beždžionių procesas“: buvo teisiamas 24 metų mokytojas Dž. Skoupsas, išdrįsęs mokiniams dėstyti Čarlzo Darvino žmogaus evoliucijos teoriją. Mokytojas nubaustas 100 JAV dolerių bauda;
• 1968 – pirmasis sraigtasparnio Mi-12 skrydis;
• 1976 – Sovezo mieste (Šiaurės Italijoje) dėl sprogimo chemijos gamykloje žuvo augmenija ir apie 40 tūkst. gyvūnų. Žmonių evakuacija pradėta tik liepos 24 d.;
• 1991 – Borisas Jelcinas prisaikdintas pirmuoju laisvai išrinktu Rusijos prezidentu.

Gimimo dienos

• 1509 m. – Jonas Kalvinas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų, kalvinizmo pradininkas (m. 1564 m.).
• 1856 m. – Nikola Tesla, serbų išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius. Labiausiai žinomas už savo darbus elektros ir magnetizmo srityse. Teslos patentai ir teoriniai darbai suformavo pagrindą šiuolaikinei kintamosios elektros srovės (AC) sistemai, įskaitant daugiafazę srovės paskirstymo sistemą bei AC variklį, su kuriuo jis padėjo pradėti antrąjį pramonės perversmą (m. 1943 m.).
• 1867 m. – Julius Meier-Graefe, Vokietijos meno kritikas (m. 1935 m.).
• 1871 m. – Marselis Prustas, prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas (m. 1922 m.).
• 1895 m. – Carl Orff, XX a. vokiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kantata Carmina Burana (m. 1982 m.).
• 1902 m. – Kurt Alder, 1950 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1958 m.).
• 1910 m. – Nguyễn Hữu Thọ, Vietnamo politikas. 2-asis Vietnamo prezidentas nuo 1980 m. kovo 30 d. iki 1981 m. liepos 4 d (m. 1996 m.).
• 1914 m. – Borisas Kolčinas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1920 m. – Ovenas Čemberlenas, JAV fizikas. 1942–1946 priklausė fizikų grupei, gaminusiai atominė bombą. Nuo 1950 Kalifornijos universiteto profesorius (m. 2006 m.).
• 1929 m. – Hamza El Dinas, Nubijos kompozitorius, vokalistas, udo ir taro muzikantas (m. 2006 m.).
• 1940 m. – Girtas Jakovlevas, latvių aktorius.
• 1942 m. – Sikstas Rodrigesas, amerikiečių folkroko muzikantas ir kompozitorius (m. 2023 m.).
• 1954 m. – Neil Francis Tennant, Anglijos dainininkas, muzikantas bei dainų kūrėjas, dueto Pet Shop Boys vokalistas, taip pat kartais grojantis gitara bei sintezatoriumi.
• 1976 m. – José Edmílson Gomes de Moraes, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Real Zaragoza klubo gynėjas.
• 1977 m. – João Pereira, futbolininkas, Angolos rinktinės ir Atlético Petróleos Luanda klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • Adam Kyler Petty, amerikiečių lenktynininkas (m. 2000 m.).
  • Jesse Jane, amerikiečių pornožvaigždė.
  • Jessica Simpson, amerikiečių dainininkė.
• 1984 m. – Markas Denisas Gonsalesas Hofmanas, iš Pietų Afrikos kilęs Čilės futbolininkas, rungtyniaujantis krašto saugo pozicijoje. Jis yra Rusijos klubo „CSKA Moscow“ žaidėjas.
• 1985 m. – Park Ču Jongas, Pietų Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo, atakuojančio arba krašto saugo pozicijoje. Prancūzijos klubo AS Monaco žaidėjas.

Mirtys

• 138 m. – Publijus Elijus Trajanas Adrianas, šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip Adrianas – Romos imperatorius iš Nervų dinastijos ir Elijų giminės nuo 117 m. iki mirties. Adrianas buvo trečiasis iš „penkių gerųjų imperatorių“ (g. 76 m.).
• 1086 m. – Knutas IV Šventasis, 1080–1086 m. Danijos karalius (g. 1043 m.).
• 1099 m. – Rodrigo Díaz de Vivar, (žinomas kaip El Cid), ispanų karo didvyris (g. 1040 m.).
• 1559 m. – Henrikas II, Prancūzijos karalius iš Valua Namų, Pranciškaus I sūnus ir įpėdinis, valdęs nuo 1547 m. kovo 31 d. iki savo mirties (g. 1519 m.).
• 1851 m. – Luji Dageras, Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą (vėliau pavadintą išradėjo vardu) – dagerotipiją (g. 1787 m.).
• 1884 m. – Karlas Richardas Lepsijus, laikomas vokiečių egiptologijos pionieriumi ir pirmuoju, kuris praturtino Berlyno muziejų egiptietiškais radiniais (g. 1810 m.).
• 1949 m. – Sigrid Undset, viena iškiliausių norvegų rašytojų, 1928 m. apdovanota Nobelio literatūros premija (g. 1882 m.).
• 1987 m. – John Henry Hammond II, amerikiečių įrašų prodiuseris (g. 1910 m.).
• 2003 m. – Hartley William Shawcross, Baron Shawcross, britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Labour Party narys, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese (g. 1902 m.).
• 2006 m. – Šamilis Salmanovičius Basajevas, čečėnų kovotojas, teroristas, politikas. Iki mirties buvo labiausiai ieškomas žmogus Rusijoje (g. 1965 m.).