Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

IX a. susikūrė Gudfredo, kuris toliau statydino įtvirtinimus ir atrėmė frankų karaliaus Karolio Didžiojo veržimąsi, valstybė. X a. valdant Gormui Senajam ir jo sūnui Haraldui I Mėlyndančiui susikūrė bendra Danijos karalystė. Renkamo karaliaus valdžia tuo metu iš esmės ribojosi vadovavimu kariaunai ir sustiprėjo tik XI a. antroje pusėje. Apie 960 m. Haraldas I Mėlyndantis apsikrikštijo, X a.-XI a. pakrikštyti visi danai.

Jauna valstybė plėtė savo valdas, danai veržėsi į Norvegiją, puldinėjo baltų žemes, buvo apgulę Apuolę. Knutas II Didysis (10181035 m.) valdė Angliją. XII a. pirmoje pusėje buvo užimtos Baltijos jūros p. pakrantės: Riugeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema. Valdemaras II Nugalėtojas (12021241 m.) 1241 m. paskelbė pirmuosius rašytinius įstatymus, vadinamąjį Jutlandijos teisyną. Didėjant Bažnyčios, žemvaldžių, riterių įtakai, vykstant dinastinėms kovoms karaliaus valdžia XIII a. antroje pusėje vėl nusilpo. 1282 Erikas V Glipingas (1259–1286 m.) paskelbė chartiją, ribojančią karaliaus valdžią, įsipareigojo kasmet šaukti didikus į įstatymų leidžiamąjį ir teisminį susirinkimą – Danehofą. 1320 m. Kristoforas II (valdė 1320–1326 m. ir 1330–1332 m.) įsipareigojo be Danehofo žinios neįvedinėti naujų mokesčių, valdyti kartu su Valstybės taryba (Riges Rad, vėliau Rigsrodas), kurią sudarė didikai ir vyskupai.

Valdemaras IV Aterdagas (13401375 m.) karaliaus valdžią vėl sustiprino. Nors jis 1346 m. Vokiečių ordinui pardavė Estiją ir Saaremos salą, o po 1367–1370 m. karo su Hanza prarado prekybos pirmavimą Baltijos jūroje, regione Danijos įtaka didėjo. 1380 m. Danijos karaliai sudarė asmeninę uniją su Norvegija, 1397 m. – Kalmaro uniją su Švedija (iki 1523 m.) ir Norvegija (iki 1814 m., nuo 1537 m. Norvegija buvo Danijos provincija). 1460 m. sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu. XV a. pabaigoje – XVI a. šalį iš tiesų valdė Rigsrodas, kurio 30 didikų šeimų priklausė apie 80 % visos bajorų žemės. Karaliai skatino miestų plėtotę – 1433 m. sostine tapo Kopenhaga, suteikė miestiečiams daugiau teisių, tačiau luomams atstovaujantis Rigsdagas, pirmąkart sušauktas 1468 m. Kristijono I, didesnės įtakos neturėjo. Kristijonas II (1513–1523 m.) buvo didikų nuverstas ir išvytas.

Kristijonas III (15331559 m.), numalšinęs 15331536 m. Grafų kivirčo sukilimą, 1536 m. įvedė liuteronybę. Reformacija paskatino danų kultūros plėtrą, tačiau Danijos įtaka regione pradėjo silpti. Po 1563–1570 m. (Danijos-Švedijos karas), 1611–1613 m. (Kalmaro karas), 1643–1645 m., 1657–1658, 1658–1660 m. karų su pagrindine varžove Švedija, kuri 1523 m. tapo nepriklausoma karalyste, buvo prarasti Skonė, Rytų Norvegija. XVII a. antrame dešimtmetyje Danija įgijo pirmąsias kolonijas Indijoje, kelias Mergelių (Virginijos) salas. 1660 m. Rigsdagas paskelbė karaliaus sostą paveldimu. 1665 m. Frederikas III (16481670 m.) įvedė absoliutinę monarchiją, panaikino Rigsrodą, nebešaukė ir Rigsdago. Panaikintos kai kurios bajorų privilegijos, valdžios pareigūnais imta skirti ir miestiečius, kuriems suteikta teisė pirkti žemę. 1788 m. panaikinta baudžiava.

Pramoninė revoliucija XIX a. pirmoje pusėje paskatino prieš absoliutizmą nukreiptą liberalų judėjimą. 18351836 m. sušaukus 4 provincijų luomų susirinkimus įtvirtinta vietos savivalda. Politines permainas paskatino 1848 m. Tautų pavasaris. Frederikas VII (1848–1863 m.) paskelbė 1849 m. birželio mėn. konstituciją, Danija tapo konstitucine monarchija su dvejų rūmų – žemųjų (Folketingas) ir aukštųjų (Landstingas) – parlamentu (Rigsdagas). Gyventojams suteikta žodžio, tikėjimo, susirinkimų laisvė. Po 1864 karo su Austrija ir Prūsija Danija neteko Šlėzvigo, Holšteino, Lauenburgo. 1866 m. priimtos konstitucijos pataisos padidino Landstingo, kuris atstovavo turtingiesiems sluoksniams, įtaką.

1901 m. konstitucijos pataisos išplėtė rinkimų teisę, vyriausybę imta formuoti remiantis Folketingo dauguma. 1915 m. konstitucija įteisino visuotinę rinkimų teisę.[1]

Danijos karaliaiKeisti

Sigfredas – minimas 782 m.
Haraldas – VIII a. pab.
Gudfredas – iki 804–810 m.
Hemingas – 810–812 m.
Haraldas Klakas ir Reginfredas – 812–813 m.
Horikas I – 813–854 m.
Horikas II Vaikas – 854–870 m.
Halvdanas – apie 870–890 m.
Gormas Senasis – apie 940 m.

Skjoldungų dinastijaKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Skjoldungų dinastija
1   Haraldas I Mėlyndantis
Harald 1. Blåtand
apie 910 m. apie 985 m. apie 940 m. 985 m. Gormas Senasis
2   Svenas I Šakiabarzdis
Svend 1. Tveskæg
apie 960 m. 1014 m. apie 985 m. 1014 m.
3   Haraldas II
Harald 2.
1014 m. 1018 m.
4   Knutas II Didysis
Knud 2. den Store
apie 997 m. 1035 m. lapkričio 12 d. 1018 m. 1035 m. Svenas I Šakiabarzdis
5   Knutas III Hardeknutas
Knud 3. Hardeknud
1035 m. 1042 m.
6   Magnusas I Gerasis
Magnus den Gode
1042 m. 1047 m.

Estridsenų dinastijaKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Estridsenų dinastija
7   Svenas II Estridsenas
Svend 2. Estridsen
1047 m. 1076 m.
8   Haraldas III Henas
Harald 3. Hen
1076 m. 1080 m.
9   Knutas IV Šventasis
Knud 4. den Hellige
apie 1043 m. 1086 m. liepos 10 d. 1080 m. 1086 m. Svenas II Estridsenas
Elżbieta Jarosławówna
10   Olafas I Badas 1086 m. 1095 m.
11   Erikas I Gerasis 1056 m. 1103 m. liepos 10 d. – 1095 m. 1103 m. Svenas II Estridsenas
12   Nilsas Danas 1104 m. 1134 m.
13   Erikas II Emunė 1134 m. 1137 m.
14   Erikas III Lamas (Ėriukas) 1137 m. 1146 m.
15 Svenas III ir Knutas V 1146 m. 1157 m.
16   Valdemaras I Didysis 1131 m. sausio 14 d. 1182 gegužės 12 d. 1157 m. 1182 m. Kanutas Lavardas
17   Knutas VI 1162 ar 1163 m. 1202 m. lapkričio 12 d. 1182 m. 1202 m.
18   Valdemaras II Nugalėtojas 1202 m. 1241 m.
19   Erikas IV Plovpeningas 1216 m.
Kopenhaga
1250 m. rugpjūčio 18 d. 1241 m. 1250 m.
20   Abelis Danas 1250 m. 1252 m.
21   Kristoforas I 1252 m. 1259 m.
22   Erikas V Glipingas 1259 m. 1286 m.
23   Erikas VI Menvedas 1286 1319 m.
24   Kristoforas II 1320 1326
25 Valdemaras III 1326 1330 m.
26   Kristoforas II 1330 1332 m.
27   Valdemaras IV Aterdagas 1340 1375 m.

FolkungaiKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
28   Olafas II 1376 1387 m. (Norvegijoje Olafas IV)
29   Margarita I 1387 1412 m.

GrifitsaiKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
30   Erikas VII Pamarėnas 1382 m. 1459 m. gegužės 3 d. 1397 1439 m. (iki 1412 m. valdė su Margarita I)

VitelsbachaiKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
31   Kristoforas III Bavaras 1439 1448 m.

Oldenburgų dinastijaKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Oldenburgų dinastija
32   Kristijonas I 1426 m.
Oldenburgas
1481 m. gegužės 21 d.
Kopenhaga
1448 m. 1481 m. Ditrichas fon Oldenburgas
33   Hansas Danas 1481 m. 1513 m.
34   Kristijonas II 1481 m. liepos 1 d. 1559 m. sausio 25 d. 1513 m. 1523 m. Jonas I
Kristina Saksonė
35   Frederikas I 1523 m. 1533 m.
36   Kristijonas III 1503 m. rugpjūčio 12 d. 1559 m. sausio 1 d. 1534 m. 1559 m. Frederikas I
Ana Brandenburgietė
37   Frederikas II 1534 m. liepos 1 d. 1588 m. balandžio 4 d. 1559 m. 1588 Kristijonas III
Darata fon Saksen-Lauenburg
38   Kristijonas IV 1577 m. balandžio 12 d. 1648 m. vasario 28 d. 1588 m. 1648 m. Frederikas II
Sofija fon Meklenburg-Gustov
39   Frederikas III 1609 m. kovo 18 d. 1670 m. vasario 9 d. 1648 m. 1670 m. Kristijonas IV
Ana Katerina
40   Kristijonas V 1646 m. balandžio 15 d. 1699 m. rugpjūčio 25 d. 1670 m. 1699 m. Frederikas III
Sofija Amalija Braunšveig
41   Frederikas IV (1671 m. spalio 11 d. 1730 m. spalio 12 d. 1699 m. 1730 m. Kristijonas V
Šarlotė iš Heseno-Kaselio
42   Kristijonas VI 1699 m. lapkričio 30 d. 1746 m. rugpjūčio 6 d. 1746 m. Kristijonas VI
Luiza Maklenburg
43   Frederikas V 1723 m. kovo 31 d. 1766 m. sausio 14 d. 1746 m. 1766 m. Kristijonas VI
Sofija Magdalena Brandenburg-Kulmbach
44   Kristijonas VII 1749 m. sausio 29 d. 1808 m. kovo 13 d. 1766 m. 1808 m. Frederikas V
Luiza Anglė
45   Frederikas VI 1768 m. sausio 28 d. 1839 m. gruodžio 3 d. 1808 m. 1839 m. Kristijonas VII
46   Kristijonas VIII 1786 m. lapkričio 18 d. 1848 m. sausio 20 d.[[ 1839 m. 1848 m. Frederikas VI
47   Frederikas VII 1808 m. spalio 6 d. 1863 m. lapkričio 15 d.[[ 1848 m. 1863 m. Kristijonas VIII
Šarlotė

Gliuksburgų dinastijaKeisti

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Gliuksburgų dinastija
48   Kristijonas IX 1818 m. balandžio 8 d. 1906 m. sausio 29 d.
Kopenhaga
1863 1906 m. Vilhelmas fon Šlėzvigas-Holšteinas-Zenderburgas-Gliuksburgas
Luiza Karolina
49   Frederikas VIII 1843 m. birželio 3 d.
Kopenhaga
1912 m. gegužės 14 d.
Hamburgas
1906 m. 1912 m. Kristijonas IX
50   Kristijonas X 1870 m. rugsėjo 26 d. 1947 m. balandžio 20 d
Kopenhaga
1912 m. 1947 m. Frederikas VIII
Luiza Bernadotte
51   Frederikas IX 1899 m. kovo 11 d. 1972 m. sausio 14 d.
Kopenhaga
1947 m. 1972 m. Kristijonas X
Aleksandrina
52   Margarita II 1940 m. balandžio 16 d.
Kopenhaga
nuo 1972 m. Frederikas IX
Ingrida Bernadotė

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Danijos karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 456 psl.

Vikiteka