Rugsėjo 19
data
Rgp – Rugsėjis – Spa | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | ||||||
2024 |
Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 263-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
redaguotiArnulfas – Januarijus – Girvinas – Vytė – Vilhelmina – Vilė
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1915 – vokiečių kariuomenė užėmė Vilnių;
- 1929 – sudužo Lietuvos Karo aviacijos kapitono Antano Kuncaičio ir vyr. leitenanto Antano Vedeikos pilotuojamas naikintuvas Ansaldo SVA.10. Pilotai žuvo.[1]
- 1939 – Raudonoji armija užėmė Vilnių;
- 1995 – įrengtas pirmasis bankomatas Lietuvoje.
Gimimo dienos
redaguoti- 1551 m. – Henrikas Valua, paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589 m.) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas (m. 1589 m.).
- 1814 m. – Juozapas Rimkevičius, kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas (m. 1901 m.).
- 1885 m. – Vladislavas Jakovickis, akušeris-ginekologas, medicinos daktaras, medicinos papulkininkis (m. 1939 m.).
- 1893 m. – Elvyra Dulaitienė-Glemžaitė, Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė (m. 1958 m.).
- 1906 m. – Jurgis Ambraška, Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius (m. 1945 m.).
- 1924 m. – Elena Grinienė, Lietuvos maisto technologijos inžinierė, habilituota technologijos mokslų daktarė.
- 1935 m. – Eugenijus Antanas Cukermanas, Lietuvos tapytojas abstrakcionistas, architektas.
- 1936 m. – Genovaitė Jasinevičienė, Lietuvos inžinierė elektromechanikė, habilituota technologijos mokslų daktarė.
- 1937 m. – Rimantas Dugnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1994 m.).
- 1939 m. – Dainius Makauskas, Lietuvos alpinistas, farmacininkas (m. 1990 m.).
- 1940 m.:
- Jonas Romualdas Slyvauskas, Lietuvos gydytojas, Panevėžio miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- Romualdas Eičas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1943 m.:
- Algirdas Juozas Grabauskas, Lietuvos ir Marijampolės miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Eugenijuš Bobrovskij, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- Gintas Likša, architektas, Lietuvos architektų sąjungos narys.
- Gintautas Likša, Lietuvos architektas.
- 1944 m. – Valentinas Junokas, teisininkas, MRU Teisės fakulteto lektorius, buvęs LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas.
- 1947 m. – Feodoras Konošenko, inžinierius, žemės ūkio ir pramonės vadybininkas, buvęs „Jonavos grūdai“ vadovas, Jonavos ūkio veikėjas.
- 1951 m. – Edmundas Klimas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m. – Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė, Lietuvos poetė, vertėja.
- 1957 m. – Vytautas Gedmontas, Lietuvos ir Kuršėnų visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1958 m.:
- Algirdas Meško, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Sergej Pirožkov, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1998 m.).
- 1960 m. – Apolinaras Stonkus, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1962 m. – Ričardas Žurinskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Eugenijus Šepetys, Lietuvos kariškis, pasižymėjęs Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metu.
- 1969 m. – Edita Gudišauskienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1975 m. – Tomas Masiulis, Lietuvos krepšininkas, baigęs profesionalaus žaidėjo karjerą.
- 1977 m. – Gediminas Ratkevičius, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1876 m. – Antanas Tomas Bukota, lietuvių filosofas mesianistas, istorikas, inžinierius (g. 1806 m.).
- 1993 m. – Elena Dirsienė-Mažrimaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė (g. 1914 m.).
- 2023 m. – Evaldas Nekrašas, Lietuvos filosofas, politologas (g. 1945 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1888 – Spa kurorte (Belgija) įvyko pirmasis pasaulyje grožio konkursas.
- 1923 – TSRS priimtas nutarimas „Dėl varpų skambėjimo“, kuriuo liepta iš bažnyčių varpinių „dėl nereikalingumo“ pašalinti visus varpus.
- 1944 – Pasirašytos Suomijos ir TSRS paliaubos.
- 1982 – Pirmą kartą buvo panaudotas šypsenėlės simbolis „:-)“.
- 1983 – Sent Kitsas ir Nevis tapo nepriklausomi nuo Jungtinės Karalystės.
- 2006 – Tailande šios šalies karinės pajėgos įvykdė karinį perversmą, sustabdė konstitucijos galiojimą.
Gimimo dienos
redaguoti- 866 m. – Leonas VI Išminčius, 886–912 m. Bizantijos imperatorius (m. 912 m.).
- 1908 m. – Mika Toimi Waltari, vienas populiariausių XX a. suomių romanistų, išgarsėjęs istoriniu romanu Sinuhė egiptietis (orig. k. „Sinuhe egyptiläinen“) (m. 1979 m.).
- 1911 m. – William G. Golding, XX amžiaus anglų romanistas, 1983 apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1993 m.).
- 1941 m.:
- Cass Elliot, garsi amerikiečių dainininkė (m. 1974 m.).
- Peter Horton, Austrijos dainininkas, muzikantas, gitaristas, kompozitorius ir rašytojas (m. 2023 m.).
- 1949 m. – Twiggy Lawson, britų modelis, aktorė ir dainininkė. 16 metų tapo pirmąją išgarsėjusia manekene paaugle. Twiggy sulaukė didelės komercinės ir kultūrinės sėkmės ir tapo vienu populiariausiu visų laikų modeliu. Dėl savo populiarumo vadinama „šešiasdešimtųjų veidu“.
- 1951 m. – Daniel Lanois, įrašų prodiuseris, gitaristas, dainininkas, dainų autorius.
- 1966 m. – Andrejus Lugovojus, verslininkas, buvęs KGB agentas.
- 1970 m. – T.M. Revolution, japonų aktorius ir dainininkas.
- 1974 m. – Damiras Mulaomerovičius, Kroatijos krepšininkas.
- 1978 m. – Ognjen Koroman, futbolininkas, Serbijos rinktinės saugas.
- 1980 m.:
- Oliver Risser, vokiečių kilmės Namibijos futbolininkas, Namibijos rinktinės saugas. Rungtyniauja Norvegijos klube FC Lyn Oslo.
- Sara Quin, kanadiečių dainininkė.
- Tegan Quin, kanadiečių dainininkė.
- 1987 m. – Danielle Nicole Panabaker, amerikiečių aktorė[3].
Mirtys
redaguoti- 1310 m. – Gotfridas Hohenlojė, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1265 m.).
- 1881 m. – Džeimsas Abramas Garfyldas, 20-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Žudiko kulka nutraukė Garfyldo kadenciją praėjo tik 200 dienų po jo inauguracijos.[4][5] (g. 1831 m.).
- 1928 m. – Jekabas Lautenbachas, latvių etnologas, rašytojas, literatūros kritikas, kalbininkas (g. 1847 m.).
- 1935 m. – Konstantinas Ciolkovskis, Rusijos mokslininkas, kosmonautikos pradininkas (g. 1857 m.).
- 1966 m. – Vladimiras Fiodorovas, žymus rusų ir tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, techninės – inžinerinės tarnybos generolas leitenantas (g. 1874 m.).
- 2004 m. – Edis Adamsas, JAV fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už Vietnamo karo metu padarytą fotografiją apdovanotas Pulicerio premija (g. 1933 m.).
- 2011 m. – Džordžas Kadlas Praisas, pirmasis Belizo ministras pirmininkas. Jis laikomas vienu iš svarbiausių politikų, padėjusių šaliai siekti nepriklausomybės, dažnai vadinamas tautos tėvu. Iš viso Price ministro pirmininko pareigose dirbo dvi kadencijas (1981–1984 ir 1989–1993 m.) (g. 1919 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Lėktuvai, kuriais skraidė Lietuvos lakūnai, Lietuvos sparnai 1994 Nr. 4
- ↑ Mirė VU profesorius emeritas, politologas Evaldas Nekrašas. LRT. 2023-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-09-20.
- ↑ Danielle Nicole Panabaker. Informacija.
- ↑ James Abram Garfield at Find A Grave
- ↑ James Garfield – Army General and President[neveikianti nuoroda]