Birželio 9
data
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | |||||
3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
2024 |
Birželio 9 yra 160-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 161-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 205 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
redaguotiEfremas – Felicijonas – Gintas – Gintė – Felicijus – Vitalija
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1669 – per Sekmines pašventintos Vilniaus Kalvarijos. Anuomet Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras Sapiega pats vedė maldininkus Kryžiaus keliais, barstydamas iš Jeruzalės atvežtą žemę.
- 1936 – rinkimuose į IV Seimą, kuriuose kandidatais galėjo būti tik tautininkų parinkti asmenys, absoliučia persvara nugalėjo valdančioji Tautininkų partija.
- 1940 – Maskvoje vyko antrasis Ministro Pirmininko Antano Merkio ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pokalbis.
- 1947 – Kazlų Rūdos miškuose įsteigta Lietuvos partizanų karo mokykla.
- 1995 – Būtingėje surengta naftos terminalo statybos pradžios ceremonija.
Gimimo dienos
redaguoti- 1595 m. – Vladislovas Vaza, Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.) (m. 1648 m.).
- 1883 m. – Antanas Grigoraitis, vargonininkas ir chorvedys.
- 1910 m. – Jonas Kličius, literatas[1].
- 1922 m. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius.[2] (m. 2004 m.).
- 1928 m. – Petras Gailevičius, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
- 1939 m.:
- Albinas Matulis, Lietuvos politinis veikėjas.
- Aloyzas Jurgutis, dirigentas, pianistas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
- 1940 m. – Vytautas Vedrickas, ekonomistas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono profsąjungų, visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1941 m. – Zina Jareckienė-Bertašiūtė, chorvedė ir kultūros darbuotoja.
- 1946 m. – Robertas Antinis, Lietuvos dailininkas, skulptorius.
- 1947 m. – Romualdas Rudzys, signataras.
- 1948 m.:
- Enrikas Kačinskas, Lietuvos teatro aktorius.
- Jonas Rekešius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Valentinas Matulevičius, Lietuvos gydytojas endokrinologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.
- 1954 m.:
- Ferdinandas Balsys, gydytojas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- Virginija Jakavičienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė veikėja.
- 1955 m.:
- Kęstutis Kačinskas, choro dirigentas ir pedagogas.
- Virginijus Strazdas, Lietuvos inžinierius statybininkas, Rokiškio rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1960 m.:
- Pavelas Popovas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis veikėjas.
- Vilius Povilionis, gydytojas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vidmantas Staniulis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Virginija Puskunigienė, pedagogė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1963 m. – Algis Šileika, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Aidas Gedvilas, verslininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1971 m. – Ingrida Mazaliauskienė-Čirvinskaitė, ekonomistė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
- 1986 m. – Šarūnas Datenis, Lietuvos aktorius ir režisierius.
Mirtys
redaguoti- 1863 m. – Boleslovas Kajetonas Koliška, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1837 m.).
- 1901 m. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (g. 1842 m.).
- 1925 m. – Juozapas Radziukynas, mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas (g. 1844 m.).
- 1941 m. – Antanas Maliauskis, Lietuvos katalikų kunigas, filosofas, sociologas, publicistas, filosofijos ir politikos mokslų daktaras (g. 1877 m.).
- 1964 m. – Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (g. 1922 m.).
- 1967 m. – Pranas Brazys, Europos lietuvių vyskupas (g. 1915 m.).
- 1971 m. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau SSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (g. 1899 m.).
- 1975 m. – Bronius Kelbauskas, pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir baletmeisteris (g. 1904 m.).
- 1982 m. – Antanas Stulga, vargonininkas, chorvedys, stomatologas (g. 1894 m.).
- 1984 m. – Stepas Zobarskas, lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas (g. 1911 m.).
- 1992 m. – Juozas Vilčinskas, inžinierius, išeivijos politinis veikėjas (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Juozas Jakimavičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1943 m.).
- 2005 m. – Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2008 m.:
- Alfonsas Janulis, Lietuvos skulptorius (g. 1909 m.).
- Algis Budrys, žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1931 m.).
- 2023 m. – Albinas Vaičiūnas, Lietuvos kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (g. 1933 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1815 – baigėsi Vienos kongresas, kuriame Belgija ir Liuksemburgas buvo suvienyti su Jungtinėmis Nyderlandų Provincijomis ir sudarė Nyderlandus, Šveicarija buvo paskelbta neutralia valstybe, rytinė Lenkijos dalis atiduota Rusijai, o vakarinės provincijos – Prūsijai.
- 1898 – Kinija Jungtinei Karalystei 99 metams išnuomojo Honkongą.
- 1902 – Filadelfijoje atidarytas pirmasis restoranas, kuriame buvo įrengti maisto išdavimo aparatai.
Gimimo dienos
redaguoti- 1508 m. – Primožas Trubaras, Slovėnijos protestantų dvasininkas, reformatorius, rašytojas ir vertėjas (m. 1586 m.).
- 1640 m. – Imperatorius Leopoldas I, 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius (m. 1705 m.).
- 1672 m. – Petras I Didysis, caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721–1725 m (m. 1725 m.).
- 1781 m. – Džordžas Stivensonas, anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (m. 1848 m.).
- 1836 m. – Elizabeth Garrett Anderson, pirmoji moteris Anglijoje, įgijusi gydytojos kvalifikaciją[4] (m. 1917 m.).
- 1875 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1968 m.).
- 1921 m. – Suharto, ilgametis Indonezijos prezidentas (1967–1988 m.), generolas, politikas (m. 2008 m.).
- 1963 m. – John Christopher Depp, JAV aktorius.
- 1975 m. – Otas Adas, buvęs Ganos kilmės vokiečių futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje, buvęs Ganos rinktinės nariu.
- 1977 m. – Xavier Rovira Rojas, Ispanijos matematikas.
- 1978 m.:
- Matthew James Bellamy, Anglijos muzikantas, dainininkas, Muse grupės narys.
- Miroslavas Klozė, vokiečių futbolininkas, vienas pagrindinių Vokietijos rinktinės ir Bayern München klubo puolėjų.
- 1981 m.:
- Anoushka Shankar, indų kilmės JAV sitaro muzikantė ir kompozitorė.
- Natalie Portman, JAV aktorė.
- 1982 m. – Kristina Štiurmer, austrų dainininkė ir dainų autorė.
- 1984 m. – Wesley Sneijder, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Internazionale klubo saugas.
Mirtys
redaguoti- 1267 m. – Popomas Osternachas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1200 m.).
- 1863 m. – Dostas Muhamedas, pirmasis Afganistano emyras (g. 1793 m.).[5]
- 1870 m. – Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas, anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų Šekspyru (g. 1812 m.).
- 1959 m. – Adolf Otto Reinhold Windaus, 1928 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1876 m.).
- 1960 m. – Semionas Lavočkinas, SSRS aviacijos konstruktorius (g. 1900 m.).
- 1974 m. – Miguel Ángel Asturias Rosales, Gvatemalos rašytojas, diplomatas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1967 m.) (g. 1899 m.).
- 1989 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (g. 1903 m.).
- 1994 m. – Jan Tinbergen, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[8] (g. 1903 m.).
- 1997 m. – Jevgenijus Lebedevas, rusų kino ir teatro aktorius (g. 1917 m.).
- 2003 m. – Kata Lomb, vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių (g. 1909 m.).
- 2022 m. – Matt Zimmerman, Kanada Kanados aktorius (g. 1934 m.).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jonas Kličius. Archyvuota kopija 2009-06-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Mirė spaudos darbuotojas, pogrindinės spaudos bendradarbis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas. LŽS. 2023-06-11. Nuoroda tikrinta 2023-06-11.
- ↑ Elizabeth Garrett Anderson.
- ↑ Enciklopedija Britannica
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai