Balandžio 10
data
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 10 yra 100-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 101-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 265 dienos.
Informacija
redaguotiVardadieniai
redaguotiAgna – Apolonija – Apolonijus – Hilda – Mintautas – Margarita – Polė – Polina
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiGimimo dienos
redaguoti- 1796 m. – Vincentas Tomas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (m. 1856 m.).
- 1893 m. – Vaclovas Sidzikauskas, Lietuvos teisininkas, vienas garsiausių lietuvių diplomatų (m. 1973 m.).
- 1909 m. – Vladas Litefskis, Lietuvos biologas, pedagogas, gamtos mokslų daktaras (m. 1971 m.).
- 1912 m. – Akvilė Mikėnaitė, Lietuvos muziejininkė, dailėtyrininkė (m. 2001 m.).
- 1919 m. – Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Lietuvos dailininkė tapytoja (m. 1983 m.).
- 1920 m. – Aldona Irena Nasvytytė, poetė.
- 1927 m. – Bronė Sutkevičienė-Beganskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1934 m.:
- Aleksas Dabulskis, Lietuvos poetas, satyrikas, vertėjas (m. 2020 m.).
- Stasys Sadauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1938 m. – Jonas Grigas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, VU profesorius.
- 1941 m. – Pranas Aleknavičius, Lietuvos žemėtvarkos inžinierius (m. 2021 m.).
- 1942 m. – Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, lietuvių solistė (mecosopranas), viena žymiausių dainininkių Lietuvos operetės istorijoje, ilgametė Kauno muzikinio teatro primadona (m. 2024 m.).
- 1943 m. – Mykolas Švėgžda, Lietuvos ir Druskininkų ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1945 m. – Zenonas Petras Adomaitis, zootechnikas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m.:
- Vladimiras Prudnikovas, operos dainininkas (bosas), muzikos pedagogas, profesorius, buvęs Lietuvos politikas.
- Zigmas Levickis, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjas, buvęs LR KT teisėjas.
- 1950 m. – Saulius Katuoka, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės jūrų teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
- 1951 m.:
- Vytautas Saulis, inžinierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zigmas Kšivickas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1954 m. – Vladimir Mochov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Juozas Rokas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Anton Feliks Stankevič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Leonidas Melnikas, Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1959 m. – Valdereza Laurinavičienė-Skugaraitė, Lietuvos pedagogė, muzikos mokytoja metodininkė, chorvedė.
- 1960 m. – Jonas Jocius, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m.:
- Elena Ramanauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Julius Geniušas, Lietuvos dirigentas.
- Robertas Mikulėnas, Lietuvos pedagogas, Jonavos rajono politinis veikėjas.
- 1963 m. – Irena Šliuželienė, Lietuvos dailininkė keramikė, pedagogė, skulptūros, keramikos, piešimo, kompozicijos mokytoja, neformaliojo vaikų švietimo mokytoja metodininkė.
- 1966 m.:
- Alfredas Astikas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Inesa Linaburgytė, Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas).
- 1968 m. – Audrius Kampas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai Klaipėdos rajono skyriaus narys.
- 1971 m. – Darius Gailius, Lietuvos matavimų inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1976 m. – Linas Adomaitis, smuikininkas, muzikos atlikėjas ir prodiuseris, kompozitorius, radijo diskžokėjas.
- 1984 m. – Daumantas Ciunis, Lietuvos teatro aktorius.
- 1988 m. – Mantas Šilkauskas, lietuvių lengvaatletis, daugiakovininkas. 2010 m. jis mokosi JAV, Kanzaso universitete.
Mirtys
redaguoti- 1821 m. – Mykolas Dluskis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas (g. 1760 m.).
- 1870 m. – Pranciškus Jeronimas Malevskis, visuomenės veikėjas, teisininkas (g. 1800 m.).
- 1905 m. – Boleslovas Dluskis, 1863 m. sukilimo veikėjas, tapytojas, gydytojas (g. 1829 m.).
- 1911 m. – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1875 m.).
- 1943 m. – Jonas Garalevičius, Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius (g. 1871 m.).
- 1956 m. – Stasys Matulaitis, gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas (g. 1866 m.).
- 1960 m. – Teodoras Daukantas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas, 1936 m. laipsnis pakeistas, generolas leitenantas (g. 1884 m.).
- 1971 m. – Antanas Stanišauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1893 m.).
- 1976 m. – Jūratė Jankevičiūtė, Lietuvos patologė anatomė, medicinos mokslų daktarė (g. 1925 m.).
- 1984 m. – Stasys Budrys, lietuvių gydytojas, istorikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. M. Budrienės vyras (g. 1916 m.).
- 1990 m. – Balys Pakštas, smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas (g. 1905 m.).
- 1992 m. – Vytautas Svilas, Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis (g. 1925 m.).
- 1994 m. – Antanas Milaknis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (g. 1906 m.).
- 1997 m. – Vladas Požėla, kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas (g. 1913 m.).
- 2003 m. – Giedrius Juozas Daniulaitis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 2004 m. – Juozas Chlivickas, Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius (g. 1919 m.).
- 2009 m. – Kazys Knizikevičius, gydytojas rentgenologas, medicinos istorikas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, miesto Garbės pilietis (g. 1915 m.).
- 2024 m. – Petras Panavas, lietuvių poetas, prozininkas (g. 1933 m.).[1]
Neaprašyti
redaguoti- 1992 m. – Vytautas Svilas, partizanas, rezistentas, politikos veikėjas (g. 1925 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1944 – Rudolf Vrba ir Alfred Wetzler pabėgo iš Aušvico koncentracijos stovyklos;
- 1970 – Paul McCartney pranešė, kad The Beatles išsiskirsto;
- 1998 – pasirašytas Belfasto susitarimas;
- 2010 – įvyko Smolensko aviakatastrofa, nusinešusi Lenkijos aukštų pareigūnų gyvybes.
Gimimo dienos
redaguoti- 1579 m. – Augustas Jaunesnysis, Braunšveigo-Volfenbiutelio kunigaikštis (1635–1666). Įsteigė Volfenbiutelio biblioteką, kaip Augustus Selenus parašė Das Schach-oder Königspiel (1616) (m. 1666 m.).
- 1583 m. – Hugas Grocijus, politikos, teisės filosofas ir teoretikas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teologas. Hugas Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas Suvereniteto teorijos, taip pat prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų (m. 1645 m.).
- 1616 m. – Trijntje Cornelisdochter Keever, aukščiausia visų laikų moteris, kurios ūgis jai mirus buvo 2 m 54 cm. Trijntje tuo metu buvo 17 metų (m. 1633 m.).
- 1755 m. – Samuelis Kristianas Frederikas Hanemanas, homeopatijos pradininkas (m. 1843 m.).
- 1847 m. – Joseph Pulitzer, vengrų – amerikiečių leidėjas ir redaktorius, geriausiai žinomas kaip Pulitzerio premijos įkūrėjas ir geltonosios žurnalistikos pradininkas. Jis sukūrė modernųjį laikraštį ir savo metu buvo vienas svarbiausių JAV žurnalistų (m. 1911 m.).
- 1887 m. – Bernardo Alberto Houssay, prancūzų kilmės Argentinos psichologas. 1947 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (kartu su Carl Ferdinand Cori ir Gerty Cori) už tyrimus nustatant hipofizės įtaką reguluojant gliukozės kiekį (m. 1971 m.).
- 1917 m. – Robert Burns Woodward, 1965 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1979 m.).
- 1927 m. – Marshall Warren Nirenberg, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2010 m.).
- 1929 m. – Max von Sydow, švedų teatro ir kino aktorius, labiausiai žinomas vaidmenimis Ingmaro Bergmano filmuose (m. 2020 m.).
- 1963 m. – Doris Loithard, šveicarų teisininkė, politikė, buvusi Šveicarijos konfederacijos prezidentė.
- 1971 m. – Hugo Skonočinis, Argentinos krepšininkas. Žaidžia atakuojančiojo gynėjo arba lengvojo krašto puolėjo pozicijose Argentinos nacionalinėje rinktinėje. Ūgis 192 cm, svoris 100 kg.
- 1973 m.:
- Gijomas Kane, prancūzų aktorius, režisierius, prodiuseris ir scenaristas, „César“ apdovanojimo laureatas.
- Roberto Carlos da Silva, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir San Paulo „Corinthians“ klubo krašto gynėjas.
- 1979 m. – Sophie Michelle Ellis-Bextor, Jungtinės Karalystės dainininkė, dainų autorė ir modelis.
- 1980 m. – Bryce Dane Soderberg, kanadiečių muzikantas[4].
- 1985 m. – Juan Carlos Arce Justiniano, futbolininkas, Bolivijos rinktinės ir Rusijos Terek Grozny klubo puolėjas.
- 1986 m. – Fernandas Rubenas Gago, Argentinos futbolininkas, Real Madrid klubo saugas.
- 1987 m. – Hayley Dee Westenra, Naujosios Zelandijos sopranas[5].
Neaprašyti
redaguoti- 1951 – Steven Seagal, amerikiečių aktorius.
Mirtys
redaguoti- 1548 m. – Gonsalas Pisaras, ispanų konkistadoras (g. 1502 m.).
- 1585 m. – Popiežius Grigalius XIII, italų kanonistas, 226-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1572 m. gegužės 13 d. – 1585 m.) (g. 1502 m.).
- 1954 m. – Auguste Marie Louis Nicolas, vienas iš brolių Liumjerų – pirmųjų pasaulyje kino režisierių (g. 1862 m.).
- 1979 m. – Nino Rota, italų kompozitorius. Labiausiai jį išgarsino garso takelių kūrimas, ypač Krikštatėviui ir keliems Federico Fellini filmams (g. 1911 m.).
- 1992 m. – Peter Dennis Mitchell, 1978 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1920 m.).
- 2010 m.:
- Lechas Kačinskis, lenkų teisininkas, teisėtyrininkas laboralistas, Gdansko universiteto profesorius, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (2005–2010), teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Varšuvos meras (g. 1949 m.).
- Aleksandras Ščigla, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, nuo 2009 m. Nacionalinio saugumo biuro vedėjas (g. 1963 m.).
- Andžejus Kremeris, lenkų teisininkas, diplomatas, generalinis konsulas, politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų viceministras (g. 1961 m.).
- Francišekas Gongoris, lenkų karininkas, generolas, generalinio štabo viršininkas (2006–2010) (g. 1951 m.).
- Jolanta Šimanek-Dereš, lenkų teisininkė, politinė veikėja, Lenkijos Seimo narė, Lenkijos Prezidento Aleksander Kwaśniewski kanceliarijos vadovė (g. 1954 m.).
- Marija Helena Kačinska, pirmoji Lenkijos dama (2005–2010), Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio žmona (g. 1942 m.).
- Pavelas Vipichas, lenkų tarnautojas, savivaldos ir politinis veikėjas, nuo 2009 m. iki 2010 m. Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius (g. 1968 m.).
- Sebastianas Karpiniukas, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, Lenkijos Seimo narys (g. 1972 m.).
- Vladislavas Stasiakas, lenkų tarnautojas ir politinis veikėjas, nuo 2009 m. Lenkijos prezidento kanceliarijos vedėjas (g. 1966 m.).
- Zbignevas Vasermanas, lenkų teisininkas, politikas, Seimo narys, ministras (g. 1949 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Petras PANAVAS (1933–2024). udiena.lt. 2024-04-10. Nuoroda tikrinta 2024-04-10.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Bryce Dane Soderberg. Informacija.
- ↑ Hayley Dee Westenra. Biografija.