VasarioKovasBal
Pr A T K Pn Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31
2017


Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Romėnų kalendoriuje kovas ilgą laiką buvo pirmasis mėnuo. Tik po Julijaus Cezario kalendoriaus reformos 45 m. pr. m. e. metai prasidėjo sausio 1 d. Tradicija kovą laikyti pirmuoju metų mėnesiu daugelyje šalių išliko ilgą laiką. Prancūzijoje Naujieji Metai perkelti į sausio 1 d. 1564 m. Didžioji Britanija ir jos kolonijos naujais metais laikė kovo 25 d. iki 1752 m., t. y. metų, kai galutinai priėmė Grigaliaus kalendorių.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas Martius kildinamas iš romėnų karo dievo Marso vardo. Šis mėnuo buvo laikomas sėkmingu karui pradėti.

Senovės graikų civilizacijoje kovas buvo vadinamas Anthesterion.

Turinys

Lietuviški vardaiKeisti

  • Karvelis, karvelinis, balandis – dėl to, kad šį mėnesį pasirodydavo laukiniai balandžiai – uldukai, keršuliai.
  • Morčius – dėl slavų kalbų įtakos (mart variantas)
  • Kovas – pirmąkart kaip kowas paminėtas kalendorių leidėjo L. Ivinskio.
  • Glušėkas – apie Marcinkonis, Zervynas dzūkai pavadino mėnesį dėl to, kad kurtiniai (tarmiškai „glušėkai“) ima kelti tuoktuves.
  • Burblėkas – apie Labanorą vadintas (poravimo metu užburbliuoja tetervinai).
  • Šutinis (nuo veiksmažodžio šusti arba jo vedinio šutas – turimas omenyje sniego atšutimas, atitirpimas) [1]

Lietuvos klimatasKeisti

 
Kovo pabaigoje į Lietuvą parskrenda baltieji gandrai
 
Kovą pasirodo karklų „kačiukai“ (pav.blindė)

Kovo mėnesį dienos ilgumas siekia nuo 10:44 iki 12:58 valandų, Saulės spinduliavimo balansas tampa teigiamas. Pradeda tirpti sniegas, įšyla dirva. Vis dažniau oro temperatūra pakyla virš 0 °C. Pirmiausiai atšyla pietų Lietuvoje ir pajūryje. Priklausomai nuo metų kovo temperatūros būna labai skirtingos: šaltais metais giedromis naktimis temperatūra gali nukristi žemiau -20 °C, o karštais metais dienomis gali sušilti iki 17-20 °C. Kovo rekordinės užfiksuotos temperatūros: aukščiausia +21,8 °C (1968 m., Kybartai), žemiausia –37,5 °C (1964 m., Varėna)[2].

Kovą vidutiniškai iškrenta 29–39 mm kritulių, iš kurių ~70 % sudaro mišrūs krituliai ir sniegas. Šaltais metais kai visą žiemą sniegas netirpsta, kovą susidaro rekordinė sniego danga (iki 94 cm, 1931 m. Laukuva). Vėjuotų dienų, kurių metu vėjo greitis viršija 8 m/s vidutiniškai būna 6-8, pajūryje 13. Dienų su rūku nuo 3 (Ukmergėje) iki 9 (Laukuvoje, Telšiuose). Vidutinė rūko trukmė 48-66 h. Vidutiniškai būna 2-4 dienos su pūgomis[3].

Kovą paprastai sužydi karklai ir gluosniai. Šiltais metais kai anksti nutirpsta sniegas gali pradėti kaltis žolė, sužydi snieguolės.

Kovo 4 dieną minima sena lietuvių šventė – kovarnių diena, nes apytikriai apie šią dieną į Lietuvą sugrįžta kovai. Kovo 19 dieną minima pempės diena (per Juozapines) ir buvo tikima jeigu šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas, o jeigu šią dieną bus giedra, tai bus pieningi metai. Apytikriai kovo 25 d.į Lietuvą parskrenda baltieji gandrai, ko pasekoje mūsų protėviai šią dieną švęsdavo gandro sugrįžtuves (blovieščių).

Šventės ir atmintinos datos LietuvojeKeisti

AstronomijaKeisti

ZodiakasKeisti

Kovo zodiako ženklai:


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vincas Urbutis. Baltų etimologijos etiudai / Vilnius, „Mokslas“, 1981. 118–119 p.
  2. http://www.meteo.lt/ivair_ekstr_reisk.php
  3. Kovas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 380 psl.

NuorodosKeisti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas kovas
 

Vikiteka