Spalio 13
data
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 | |||
2024 |
Spalio 13 yra 286-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 287-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 79 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiPasaulinė kostiumų diena.
Europos saugaus eismo diena.
Vardadieniai
redaguotiEduardas – Mintaras – Nortautas – Venancijus – Edvardas – Nortautė – Edgaras
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti(kol kas nėra)
Gimimo dienos
redaguoti- 1845 m. – Silvestras Gimžauskas, kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas (m. 1897 m.).
- 1873 m. – Mikas Petrauskas, vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (m. 1937 m.).
- 1880 m. – Juozas Stulgaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1951 m.).
- 1887 m. – Vladimiras Vladimirovičius Zubovas, Lietuvos agronomas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
- 1896 m.:
- Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė (m. 1984 m.).
- Jonas Kairiūkštis, Lietuvos mokslininkas, gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas, laisvamanis (m. 1957 m.).
- 1918 m. – Vytautas Majauskas, Lietuvos gydytojas psichiatras, visuomenės veikėjas, daktaras (1948 m.) (m. 2004 m.).
- 1919 m. – Paulius Drevinis, pedagogas, Lietuvos poetas (m. 1990 m.).
- 1923 m. – Sofija Kėzytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1925 m. – Hilda Margareta Tečer, britų politinė veikėja, Kesteveno baronė.
- 1926 m. – Danutė Einikienė-Dovydėnaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1929 m. – Donatas Sauka, lietuvių literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas.
- 1931 m. – Vytautas Kaluina, Lietuvos veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1943 m. – Aleksandras Kičas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1944 m. – Vytautas Kryževičius, lietuvių kalvis, tautodailininkas.
- 1949 m. – Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Lietuvos rankininkė (m. 1999 m.).
- 1953 m.:
- Adolfas Nausėda, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Viktorija Gineitytė, Lietuvos fizikė, habilituota fizinių mokslų daktarė.
- 1954 m. – Rolandas Rastauskas, lietuvių poetas, dramaturgas, eseistas (m. 2024 m.).
- 1957 m. – Rimantas Zigmantas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Jonas Pranaitis, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Romualdas Kliukas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1959 m. – Antanas Černeckis, pedagogas, Lietuvos, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m.:
- Arūnas Kanapeckas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rita Karnilavičienė, pedagogė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1971 m. – Artur Liudkovski, Vilniaus miesto savivaldybės politinis veikėjas.
- 1974 m. – Marius Skinderis, iš Panevėžio kilęs futbolininkas. Rungtyniauja gynėjo ir krašto gynėjo pozicijose. Pasižymi kietu žaidimu ir tvirtu charakteriu. Karjerą pradėjo 1993 m. Panevėžio FK Ekranas klube.
- 1981 m. – Vytautas Janušaitis, Lietuvos plaukikas.
- 1984 m. – Viačeslav Plachtinskij, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1939 m. – Benediktas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1849 m.).
- 1941 m. – Adomas Hrebnickis, Lietuvos sodininkas pomologas (g. 1858 m.).
- 1944 m. – Vincas Karalius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, leidėjas (g. 1864 m.).
- 1970 m. – Juozas Mikuckis, Lietuvos karininkas, sovietinis KGB agentas, poetas (g. 1891 m.).
- 1991 m. – Kazys Brundza, Lietuvos botanikas ir mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
- 2017 m. – Antanas Kairys, Lietuvos zootechnikas, habilituotas agrarinių mokslų daktaras, Radviliškio rajono savivaldybės politinis veikėjas (g. 1934 m.).
- 2021 m. – Antanas Dilys, Lietuvos fotografas (g. 1932 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1917 – Fatimoje keliasdešimt tūkstančių žmonių stebėjo Saulės stebuklą.
- 1923 – Ankara tampa Turkijos sostine vietoje Stambulo.
- 1943 – Pietro Badoglio vadovaujama Italijos vyriausybė paskelbė karą Vokietijai.
- 1964 – SSKP CK Prezidiumas atšaukė Nikitą Chruščiovą iš atostogų prie Juodosios jūros, kad praneštų apie jo atstatydinimą.
- 1976 – Į pagrindinę Bolivijos miesto Santa Kruzo gatvę nukrito amerikiečių lėktuvas „Boeing-707“. Žuvo 102 ir buvo sužeista 105 žmonės.
Gimimo dienos
redaguoti- 1924 m. – Robertas Vjola, italų kilmės buvęs Argentinos kariškis ir laikinai faktinis šalies prezidentas (1981 m. kovo 29 – gruodžio 11 d.) valdant karinei chuntai. Nuverstas generolo Leopoldo Galtjerio (m. 1994 m.).
- 1945 m. – Desiré Delano Bouterse, Surinamo politikas, armijos vadas, perversmo organizatorius. Jis buvo viena pagrindinių karinės chuntos, valdžiusios šalį 1980–1990 m. asmenybių.
- 1968 m. – Sergejus Donskojus, rusų politikas, Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministro pavaduotojas, inžinierius.
- 1977 m.:
- Antonio Di Natale, Italijos futbolininkas. Puolėjo pozicijoje žaidžia Udinese klube ir nacionalinėje rinktinėje.
- Paul Pierce, NBA žaidėjas, žaidžiantis Bostono „Celtics“ komandoje.
- 1979 m.:
- Mamadu Niangas, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Fenerbahçe SK klubo puolėjas.
- Veslis „Vesas“ Maiklas Braunas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Manchester United klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
- 1980 m.:
- Ashanti, amerikiečių muzikantė.
- Skotas Parkeris, Anglijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis West Ham United klube, kandidatas į Anglijos futbolo rinktinę. 2008–2009 bei 2009–2010 sezonuose išrinktas West Ham United metų futbolininku.
- 1986 m. – Gabrielis Agbolaoras, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Yra žaidęs Anglijos futbolo rinktinėje. Buvo kviestas žaisti už Nigerijos jaunimo iki 20 metų rinktinę, tačiau atsisakė.
Mirtys
redaguoti- 54 m. – Klaudijus, Romos imperatorius (nuo 41 m.), iš Julijų Klaudijų dinastijos (g. 10 m. pr. m. e.).
- 1815 m. – Joachimas Miuratas, kunigaikštis, Prancūzijos maršalas (1804), Neapolio karalius (1808–1815), Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis, nacionalinis Italijos herojus (g. 1767 m.).
- 1919 m. – Karl Adolph Gjellerup, danų rašytojas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „Seit ich sie zuerst sah“ („Nuo to laiko, kai aš ją pirmąkart pamačiau“), kurią jis turėjo dalintis su Henriku Pontopidanu. Jam tais pačiais metais buvo skirta premija už „Velnias bandoje“ (g. 1857 m.).
- 1944 m.:
- Berelis Cindelis, iš Lietuvos kilęs Tarybų Sąjungos Didvyris, 16-osios lietuviškosios divizijos karininkas (g. 1916 m.).
- Stasys Šeinauskas, 16-osios Lietuviškosios divizijos jaunesnysis seržantas, artileristas, Tarybų Sąjungos Didvyris (g. 1917 m.).
- 1981 m. – Jean Renaudie, prancūzų architektas, urbanistas (g. 1925 m.).
- 1987 m. – Walter Houser Brattain, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas[2] (g. 1902 m.).
- 2016 m. – Rama IX, Tailando karalius (g. 1927 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Mirė Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas Antanas Dilys. lrt.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.
- ↑ Walter Houser Brattain. Biografija.