Viršuliškės
- Apie kaimą Elektrėnų savivaldybėje žr. Viršuliškės (Elektrėnai).
| Viršuliškės | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
  Viršuliškės |
||
| Koordinatės | 54°42′18″š. pl. 25°13′44″r. ilg. / 54.705°š. pl. 25.229°r. ilg.Koordinatės: 54°42′18″š. pl. 25°13′44″r. ilg. / 54.705°š. pl. 25.229°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viršuliškių seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wierszuliszki, rus. Вершулишки | |
Viršuliškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, prie vakarinio aplinkkelio.[2] Sudaro Viršuliškių seniūniją. Ribojasi su Karoliniškėmis pietuose, Justiniškėmis šiaurės vakaruose, Pašilaičiais šiaurėje, Šeškine rytuose. Vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Pilaitės ir Buivydiškių.
Yra Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia (1996 m.), mokykla, Spaudos rūmai (1986 m.), Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, jaunimo, specialiosios mokyklos, Vilniaus statybininkų rengimo centras Viršuliškių (Sudervės) kapinės (katalikų ir žydų), 2-asis troleibusų parkas, Grožio terapijos ir chirurgijos klinika „Sugihara“, prekybos centras „Mada“, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų būstinė.
Pro Viršuliškes važiuoja daug troleibusų (7, 13, 16, 18, 19) ir autobusų (2G, 4G, 7, 30, 32, 54, 55, 63, 75) maršrutų. Svarbiausios stotelės: Viršuliškės, Sietyno st., Piliakalnio st., Spaudos rūmai.
IstorijaKeisti
Anksčiau šioje vietoje buvo Viršuliškių kaimas (šaltiniuose minimas nuo XVI a.), kuris prie Vilniaus miesto buvo prijungtas 1969 m. Gyventojai pradėjo keltis į naujai pastatytus gyvenamuosius daugiaaukščius namus 1977 m. [3] Viršuliškių statybos projektą 1973 m. parengė Birutė Kasperavičienė ir J. Zinkevičius[4].
Dar iki XX a. pab. vakarinė dalis sudarė Viršuliškių kaimą, įeinantį į Buivydiškių apylinkę (1979 m. jame gyveno 27 žmonės).
GyventojaiKeisti
Pastaba: 1905–1989 m. duomenys Viršuliškių kaimui, XXI a. – Viršuliškių seniūnijai.
 | ||||||
| 1905 m.[5] | 1931 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 185 | 311 | 27 | 16 | 14 733 | ||
| ||||||
Švietimo įstaigosKeisti
- Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Laisvės pr. 58
- Vilniaus Viršuliškių mokykla, Viršuliškių g. 7
- Vilniaus Levo Karsavino mokykla (rusų kalba), Justiniškių g. 43
- Vilniaus „Atgajos” specialioji mokykla, Viršuliškių g. 103
- Vilniaus statybininkų rengimo centras, Laisvės pr. 53
- Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija (lenkų kalba), Rygos g. 10
- Vilniaus lopšelis-darželis „Puriena”, Tujų g. 1
- Vilniaus lopšelis-darželis „Jurginėlis”, Justiniškių g. 47
- Vilniaus lopšelis-darželis „Zylutė” (rusų kalba), Justiniškių g. 45
- Vilniaus lopšelis-darželis „Gluosnis”, Justiniškių g. 65
- Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis”, Viršuliškių g. 9
Žymūs žmonėsKeisti
- Agnė Zuokienė (1971–), politikė
GalerijaKeisti
- Viršuliškių rajono vaizdai
Spaudos rūmai
Spaudos rūmai
Spaudos rūmai
Viršuliškių gatvė
Šešuolių gatvė Viršuliškėse
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų būstinė
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.23“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ nuo 11:00
- ↑ Viršuliškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Viršuliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 795 psl.
- Viršuliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 575
- Viršuliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 294 psl.