Kauno autobusų stotis
54°53′22″ š. pl. 23°55′42″ r. ilg. / 54.88944°š. pl. 23.92833°r. ilg.
Kauno tarpmiestinė autobusų stotis – pirmoji autobusų stotis Lietuvoje. Įsikūrusi Kaune, Vytauto pr. 24, LT-44355. Administruojama UAB „Kautra“.
Istorija
redaguotiXIX a. antroje pusėje keleivius Kaune vežė tik Kauno arklinis tramvajus, 1919 m. pradėjo kursuoti ir Kauno siaurukas. Ilgainiui juos išstūmė nauja viešojo transporto rūšis – miesto autobusai. Pirmoji Kauno autobusų stotis įkurta 1928 m. Senamiestyje, siauroje ir ankštoje D. Poškos gatvelėje. Todėl buvo nutarta statyti naują – didesnę, erdvesnę. Tai daryti paskatino ir pasikeitusi užmiesčio autobusų priklausomybė. Iki to laiko autobusų stotis tvarkė miestų savivaldybės, o 1935 m. tą funkciją perėmė Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba. Ji savo lėšomis ir pastatė Autobusų stotį Kaune, Vytauto prospekte, šalia „Minervos“ ketaus liejyklos. 1936 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti moderni autobusų stotis. Joje tuo metu buvo du keleivių peronai, prie kurių galėjo sustoti po dvylika autobusų.[1]
Stoties mūrinis pastatas buvo dviejų aukštų: pirmajame įrengta keleivių salė ir penkios kasos: trys nuolat veikiančios ir dvi atsarginės – didesniam keleivių antplūdžiui aptarnauti. Jau tuo metu iš vienos kasos telefonu buvo teikiama informacija, čia buvo priimami ir išankstiniai užsakymai. Salėje kabojo ne vien autobusų, bet ir keleivinių traukinių tvarkaraščiai. Autobusų maršrutus tuomet vadindavo ruožais. Buvo du autobusų tvarkaraščiai: viename surašyti ruožai iš Kauno, kitame – provincijos. Antrame aukšte buvo raštinė, viršininko kabinetas, butas, netoliese – bufetas, virtuvė.[2][3]
1937 m. Kauno autobusų parkas turėjo 44 keleivinio transporto priemones. 1938 m. Šančiuose pastatytas garažas, kuriame įsikūrė ir remonto dirbtuvės. 1939 m. keleivius vežiojo 70 autobusų, dauguma vokiečių „Mercedes-Benz“ firmos. 1939 m. pabaigoje keleiviai iš Kauno autobusais galėjo vykti į Marijampolę, Alytų, Kybartus, Šakius, Šiaulius, Biržus, Raseinius, Zarasus, Palangą, kitus miestus. 1939 m. Kauno autobusų parkas mieste ir užmiestyje pervežė 35,5 mln. keleivių.
1978 m. lapkričio mėn. įvyko atviras konkursas, skirtas parengti Kauno autobusų stoties plano ir užstatymo projektą. Konkurso nugalėtojais tapo architektai Algimantas Alekna, Gintautas Telksnys, Leonardas Vaitys, tačiau autorių siūlytos idėjos taip ir nebuvo realizuotos.[4]
1992 m. Kauno autobusų parkas reorganizuotas į dvi įmones. 1995 m. viena jų tapo UAB „Kautra“, užsiimanti užmiesčio reisais, kita – UAB „Kauno autobusai“, teikianti keleivių pervežimo paslaugas mieste. 2004 m. sausio 9 d. surengtas bendrovės „Kautra“ aukcionas. Už 11,11 milijono litų šią bendrovę kartu su autobusų stotimi įsigijo firma „Vinvesta“, priklausanti bendrovei „Hermio fondų valdymas“.[5] 2006 m. autobusų stotyje pakeistas išplanavimas, sutvarkytas I aukštas, suremontuotos bilietų kasos, dispečerinė.
Stoties rekonstrukcija
redaguotiRyšium su rekonstrukcijos darbais, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. stotis buvo uždaryta. Įrengta laikinoji autobusų stotis prie gretimo „Akropolio“ prekybos centro. Tarpmiestiniai autobusai stojo Gedimino g. atkarpoje tarp Griunvaldo ir Kaunakiemio g., priemiestiniai – Griunvaldo g., o tarptautiniai autobusai – prie Karmelitų bažnyčios esančioje stovėjimo aikštelėje. Autobusų bilietus buvo galima kasose pačiame „Akropolyje“.[6] Buvo numatyta darbus baigti 2016 m. pabaigoje.[7]
2017 m. sausio 24 d., po pusantrų metų statybų, atidaryta už 9 mln. EUR rekonstruota autobusų stotis – didžiausia ir moderniausia Lietuvoje.[8] Bendras stoties pastato plotas tapo 13 000 m², įrengtos 21 išvykimo bei 3 autobusų atvykimo aikštelės. Per parą Kauno autobusų stotyje apsilanko per dešimt tūkstančių žmonių. Tai pat vidutiniškai 700 tarpmiestinių ir tarptautinių autobusų per parą užsuka į stotį.
Be įprastų bilietų pardavimo kasų veikia ir savitarnos terminalas. Jame keleiviai banko kortele gali įsigyti autobusų bilietus. Keleiviams informuoti naujoje stotyje įrengta daug informacinių ekranų. Siūloma naujovė – siuntos „drive“ paslauga. Siuntas autobusais atiduoti ar pasiimti galima neišlipant iš savo automobilio. Po atnaujinta stotimi įrengta viešoji požeminė aikštelė, kurioje telpa 187 automobiliai ir 100 dviračių. Taip pat įsikūrė prekybos centras, įvairios parduotuvėlės, knygynas, kavinės.
Maršrutai
redaguoti
- Tarpmiestiniai
- Alytus (per Prienus; per Prienus, Birštoną)
- Anykščiai (per Jonavą, Ukmergę)
- Biržai (per Kėdainius, Panevėžį; per Ukmergę, Anykščius, Kupiškį)
- Druskininkai (per Alytų)
- Ignalina (per Ukmergę, Uteną; per Ukmergę, Molėtus)
- Joniškėlis (per Kėdainius, Panevėžį)
- Joniškis (per Kėdainius, Šiaulius)
- Jurbarkas (per Vilkiją)
- Kapčiamiestis (per Alytų, Veisiejus)
- Kelmė (per Raseinius)
- Kybartai (per Marijampolę, Vilkaviškį)
- Klaipėda (per Kryžkalnį; per Raseinius, Rietavą; per Jurbarką, Šilutę)
- Kupiškis (per Ukmergę, Anykščius)
- Lazdijai (per Prienus, Alytų; per Marijampolę, Kalvariją)
- Linkuva (per Kėdainius, Šeduvą, Pakruojį)
- Marijampolė
- Mažeikiai (per Kėdainius, Šiaulius; per Raseinius, Varnius, Telšius)
- Molėtai (per Jonavą, Ukmergę)
- Naujoji Akmenė (per Kėdainius, Šiaulius)
- Nida (per Klaipėdą)
- Obeliai (per Ukmergę, Uteną)
- Palanga (per Raseinius, Rietavą, Gargždus, Klaipėdą; per Jurbarką, Šilutę, Klaipėdą, per Kryžkalnį, Klaipėdą)
- Panevėžys (per Kėdainius)
- Pilviškiai (per Šakius, Griškabūdį)
- Raseiniai (per Ariogalą)
- Rokiškis (per Ukmergę, Anykščius)
- Skuodas (per Raseinius, Rietavą, Plungę; per Raseinius, Šiaulius, Plungę; per Raseinius, Varnius, Telšius)
- Šakiai
- Šiauliai (per Kėdainius, Radviliškį; per Kryžkalnį, Kelmę)
- Šilalė (per Raseinius, Kryžkalnį, Tauragę; per Jurbarką, Tauragę; per Šakius, Jurbarką, Tauragę)
- Šilutė (per Jurbarką, Pagėgius)
- Širvintos (per Jonavą)
- Šventoji (per Klaipėdą, Palangą)
- Tauragė (per Raseinius, Kryžkalnį; per Jurbarką; per Šakius, Jurbarką)
- Telšiai (per Raseinius, Varnius; per Raseinius, Kelmę, Užventį)
- Utena (per Jonavą, Ukmergę)
- Varėna (per Prienus, Alytų)
- Vilkaviškis (per Marijampolę; per Šakius, Kudirkos Naumiestį)
- Vilnius (per Vievį; per Jonavą, Žaslius; per Prienus, Stakliškes, Trakus)
- Visaginas (per Ukmergę, Uteną)
- Vištytis (per Marijampolę, Vilkaviškį, Kybartus)
- Zarasai (per Ukmergę, Uteną)
- Žagarė (per Kėdainius, Šiaulius)
Maršrutus aptarnauja daugelis Lietuvos keleivinių autobusų įmonių (Kautra, Busturas, Eurolines, Toks, Panevėžio autobusai, Transrevis, Klaipėdos autobusų parkas ir kt.).
- Tarptautinio susisiekimo
- Amsterdamas (per Varšuvą, Antverpeną, Roterdamą)
- Bernas (per Varšuvą, Drezdeną, Miuncheną, Ciurichą)
- Bona (per Varšuvą, Berlyną, Hamburgą, Dortmundą, Kelną)
- Gardinas (per Alytų, Druskininkus)
- Kelnas (per Berlyną, Hanoverį, Dortmundą, Eseną)
- Londonas (per Varšuvą, Antverpeną)
- Maskva (per Vilnių, Uteną, Daugpilį)
- Minskas (per Vilnių)
- Miunsteris (per Varšuvą, Berlyną, Hamburgą, Brėmeną)
- Paryžius (per Varšuvą, Antverpeną, Briuselį)
- Praha (per Varšuvą, Vroclavą, Hradec Kralovę)
- Ryga (per Panevėžį; per Kėdainius, Panevėžį, Bauskę)
- Roma (per Varšuvą, Brno, Vieną, Boloniją, Florenciją)
- Sofija (per Vašuvą, Krokuvą, Bratislavą, Budapeštą)
- Štutgartas (per Berlyną, Kaselį, Frankfurtą)
- Talinas (per Panevėžį, Rygą)
- Ulmas (per Varšuvą, Vroclavą, Prahą, Niurnbergą, Miuncheną)
- Varšuva (per Balstogę)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Nauja Kauno autobusų stotis // Darbas, 1936 m. rugpjūčio 1 d., Nr. 83 – 5 psl. [1]
- ↑ A. Staniškis. Kauno užmiestinių autobusų stotis // Technika ir ūkis, 1936 m., Nr. 3 (16) – 85-86 psl. [2]
- ↑ Benjaminas Žulys. Čia sueina šimtai kelių Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Darius Linartas. Sovietinio laikotarpio architektūros konkursų raidos apžvalga[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/256420/ant-kautros-privatizavimo-sutarties-laukiama-pirkejo-paraso
- ↑ Atidaryta laikina Kauno autobusų stotis
- ↑ Kauno autobusų stoties statyba prasidėjo požemyje Archyvuota kopija 2015-11-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Atidaryta rekonstruota Kauno autobusų stotis (Verslo žinios)
- ↑ http://www.transportas.lt/tvarkarasciai.php?offset=20&mtipas=3&trrusis=10&txt1=Kaunas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
