Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Stovi Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-33001). Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė.

Molėtai
            
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybė Molėtų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 5 783
Plotas 3,77 km²
Tankumas (2023) 1 534 žm./km²
Pašto kodas LT-33001
Vikiteka Molėtai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Molė́tai
Kilmininkas: Molė́tų
Naudininkas: Molė́tams
Galininkas: Molė́tus
Įnagininkas: Molė́tais
Vietininkas: Molė́tuose

lenk. Malaty, rus. Маляты[2]

Tvenkinys miesto centre

Etimologija redaguoti

 
Molėtų riboženklis

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.[3] Kai kurie kalbininkai Molėtų vardą kildina nuo seno žodžio molė, reiškiančio „molio žemė; malimas“.[4]

XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.

Geografija redaguoti

Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento  A14  VilniusUtena . Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius. Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.

Istorija redaguoti

Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Ldk Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:

  … dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
 


Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. antrosios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelis degė.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia konfiskuotą Molėtų dvarą padovanojo carui tarnavusiam išeiviui iš Prancūzijos O. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 18611950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XIX a. pabaigoje Molėtai – miestelis Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.[5]

XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis. Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1907 m. Molėtus nusiaubė gaisras.[6] 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 19151918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 19191920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.

19231925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.

1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės partizanai. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 19401941 m. ir 19441953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Molėtų valsčiaus centras Vilniaus apskritis Vilniaus gubernija
19151919 m. Molėtų apskrities centras
19191950 m. Utenos apskritis
19501953 m. Molėtų apylinkės centras Molėtų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561995 m. rajoninio pavaldumo miestas
1995 Luokesos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybės centras Utenos apskritis
 
Jaunimo aikštė
 
Molėtų menų mokykla
 
Molėtų arena

Architektūra redaguoti

Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., yra vertingų paveikslų („Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų“ 1763 m., „Švč. Mergelė Marija“ XIX a. pirmoji pusė, abu su aptaisais, „Šv. Laurynas“, „Nojaus auka“, abu 1823 m., „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“ XIX a.)
  • Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
  • Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
  • Paminklas Šv. Jonui Nepomukui, 1925 m., 1952 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas; autorius V, Jurevičius.
  • Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m.

Šalia miesto – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990 m., architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008 m., architektai R. Krištapavičius, A. Gudaitis, skulptorius A. Kuzma).[8]

Gyventojai redaguoti

15951597 m. kaime buvo 28 dūmai, 1690 m. – 57 dūmai.

 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1866 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1976 m.[12][13]
646 1 197 683 2 397 1 770 1 912 3 700 4 900
1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2014 m. 2017 m. 2021 m.sur.[18] -
5 165 6 843 7 221 6 433 6 204 5 762 5 782 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis redaguoti

1897 m. gyveno 2397 žmonės:[19]

  • Žydai – 81,2 % (1948);
  • Romos katalikai – 12,6 % (303);
  • Kiti – 6,2 % (146).

2011 m. gyveno 6 434 žmonės:[20]

2001 m. gyveno 7 221 žmonės:[21]

Žymūs žmonės redaguoti

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Molėtai yra užmezgę partnerystės ryšius:

Švietimo ir ugdymo įstaigos redaguoti

Sportas redaguoti

  • „Rankinio klubas Molėtai“ - rankinio klubas, dalyvaujantis LRF I lygos čempionate, 2017-2018 m. trečiosios vietos nugalėtojas ir 2018-2019 m. vicečempionas.
  • Molėtų „Ežerūnas-Karys“ – krepšinio klubas, dalyvaujantis NKL pirmenybėse, 2009–2010 m. ir 2010–2011 m. sezonų RKL nugalėtojas.
  • FK Molėtai - futbolo klubas, dalyvaujantis UAFA III lyga pirmenybėse.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 135–136
  4. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 106
  5. Malaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 941 psl. (lenk.)
  6. „Molėtų rajono savivaldybė“. regionai.stat.gov.lt. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-23. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.
  7. Algimantas MiškinisMolėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 369-370 psl.
  8. Jurgita Rimkevičienė. Molėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 370 psl.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. MolėtaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 628 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. MolėtaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 589 psl.
  13. Algirdas Baliulis ir kt. Molėtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 137
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  19. 1897 m. surašymo duomenys
  20. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  21. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti