Trakai
- Kitos reikšmės – Trakai (reikšmės).
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė). Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.).
Trakai | ||
---|---|---|
Galvės ežero saloje stovinti pilis | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 5 912 | |
Plotas | 11,5 km² | |
Tankumas | 514 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-21001 | |
Vikiteka | Trakai | |
Etimologija
redaguotiMiesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.[4] Ši versija pateikiama dar 1861 m. rusiškame Vilniaus gubernijos metraštyje.[5]
Dabartinis Trakų miestas yra Naujieji Trakai, kadangi pirmoji Trakų gyvenvietė yra dabartiniai Senieji Trakai. Manoma, kad pastaruosius pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas visiškai naujoje vietoje, išdeginęs miško plotą.[6]
Geografija
redaguotiMiestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilušis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Taip pat, ties pietiniu miesto pakraščiu telkšo Babrukas, Lovka, vakaruose – Plomėnų ežeras, rytuose – Nerespinka. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio būdų pasirinkimas. Vasaros sezono metu kursuoja specialus turistinis autobusas, vežantis nuo Trakų geležinkelio stoties ir Trakų autobusų stoties iki senamiesčio, Užutrakio, kempingo ir viešbučio. Miesto transporto funkciją atlieka priemiestiniai autobusai, aptarnaujami UAB „Trakų autobusai“.
Miesto dalys
redaguotiIstorija
redaguotiSeniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994–1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1316 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1323 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.
XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla [7]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.
Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant ATR-Rusijos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 1654–1667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 1700–1721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė. XIX a. Trakai – Vilniaus gubernijos Trakų apskrities centras.[8]
1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1924 m. lenkų valdžia įteigė Mokytojų seminariją, rengusią pedagogus Vilnijos krašto pradžios mokykloms. Tarpkariu mieste buvo įsikūręs Trakų pasienio apsaugos korpusas. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. 1984 m. pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas).[9] 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
---|---|---|---|---|
iki 1413 m. | ? | ? | Trakų kunigaikštystės sostinė | |
1413–1496 m. | ? | ? | Trakų vaivadijos centras | |
1496–1795 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1795–1796 m. | ? | Vilniaus gubernija | Rusijos imperija | |
1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | ||
1801–1839 m. | ? | Vilniaus gubernija | ||
1839–1843 m. | ? | ? | ||
1843–1915 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1915–1918 m. | ? | ? | ? | Vokietija |
1918–1920 m. | Trakų valsčiaus centras | Trakų apskrities centras | — | Lietuva |
1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | Vilniaus vaivadija | Lenkija | |
1939–1940 m. | Vilniaus apskritis | — | Lietuva | |
1940–1950 m. | Trakų apskrities centras | |||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Trakų apylinkės centras |
Trakų rajono centras | Vilniaus sritis | |
1953–1995 m. | ||||
1995– | Trakų seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Architektūra ir kultūra
redaguotiTrakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.
Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus. 1977 m. per Galvę pėstiesiems nutiestas Trakų pilies tiltas. Su karaimiškąja miesto istorija susijęs Karaimų tiltas, stovintis vienoje siauriausių pusiasalio vietų tarp Galvės ir Totoriškių ežerų.
Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:
- Trakų pusiasalio pilies (XIV a.) ir salos pilies (XV a. pradžia) liekanos. Pusiasalyje yra parkas;
- parapijinė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1409 m., šventasis Trakų Dievo Motinos paveikslas, Riomerių šeimos laidojimo koplyčia, prie bažnyčios pristatyta 1700 m.;
- mūrinė Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (pastatyta 1863 m.);
- XVIII a. Trakų kenesa ir XIX–XX a. kapinės, senųjų kapinių vartai ir tvora yra architektūros paminklas (pirmoji pastatyta dar XV a.);
- Trakų dominikonų vienuolynas;
- Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis (XVIII a. popiežiaus Klemenso XI karūnuotas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas);
- į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras su XIX a. pabaigoje statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotu parku;
- Trakų buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia);
- Trakų buvusio bernardinų vienuolyno liekanos;
- Totoriškių dvaras (XIX a.).
Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.
Kultūra:
- Trakų turizmo informacijos centras[10]
- Trakų istorijos muziejus
- Sakralinio meno paroda
- Karaimų etnografinė paroda
- Trakų karališkasis rūmų teatras
Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
redaguotiGyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1804 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1804 m. | 1870 m.[3] | 1897 m.sur.[11] | 1901 m.*[2] | 1931 m.[12] | 1939 m. | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur. | 1976 m.[14] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 267 | 2 191 | 3 240 | 2 390 | 2 530 | 3 100 | 3 100 | 4 691 | 6 000 | ||
1979 m.sur.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2020 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | ||
5 763 | 6 703 | 5 725 | 4 933 | 4 153 | 5 426 | - | - | - | ||
| ||||||||||
|
Tautinė sudėtis
redaguoti
2011 m. gyveno 4 933 žmonės:[19]
|
2001 m. gyveno 5 725 žmonės:[20]
|
Žymūs žmonės
redaguoti
|
|
Partnerystės ryšiai
redaguotiSportas
redaguotiFutbolas
redaguoti- Trakų FK profesionalus futbolo klubas. Klubas, žaidžiantis aukščiausių lygoje Lietuvoje, A lyga. Klubas žaidžia namų rungtynes LFF stadione Vilniuje, kuriame gali sėdėti 5400 žiūrovų. Savo naują Trakų stadioną gali tilpti 2000 žiūrovų, tačiau jis neatitinka A lygių reikalavimų.
- VJFK Trakai vaikų, jaunimo ir mėgėjų futbolo klubas.
Akademinis irklavimas
redaguotiTrakai – pagrindinis Lietuvos akademinio irklavimo centras su gerai išvystyta infrastruktūra. Galvės ežere nuo 1962 m. vyksta kasmetinė "Gintarinių irklų" regata, sutraukianti daugybę irkluotojų iš įvairių Europos bei Azijos šalių.
- 2012 m. vyko pasaulio jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionatas.
- 2013 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
- 2016 m. vyko Europos jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
- 2017 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
Kanojų ir baidarių irklavimas
redaguotiTrakuose vyksta tarptautinė Galvės regata – tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos.
Buriavimas
redaguotiVilniaus jachtklubo steigiamasis susirinkimas įvyko 1926 m. sausio 19 d. Vilniuje. Jachtklubo nariai buriavo Trakų ežeruose. 1930 m. buriuotojams buvo perduota dalis Trakų pusiasalio ir pastatytas naujas jachtklubo pastatas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus jachtklubas su visu inventoriumi buvo perduotas Šaulių sąjungai. Po Antrojo pasaulinio karo Trakai tapo pagrindine buriavimo baze. Naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, vyko Lietuvos buriavimo čempionatai. Vėliau įkurtas Vilniaus „Žalgirio“ jachtklubas. Išugdyta daug SSRS ir nepriklausomos Lietuvos čempionų. Pastoviai rengiamos miesto ir Lietuvos buriavimo regatos.
Galerija
redaguoti-
Miesto ir apylinkių žemėlapis
-
Senasis Trakų paštas
-
Pusiasalio pilies bokštas
-
Karaimų kenesa
-
Trakai 2009-02-16 Oro šventė
-
Buvusio bernardinų vienuolyno liekanos
-
Alfredas Römeris, Trakų bernardinų bažnyčios griuvėsiai, apie 1865 - 1880.
Literatūra
redaguoti- Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 442 psl.
- Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje / Jadvyga Kulikienė. – Trakai: Trakų centrinė biblioteka, 1991. – 125 p.
- Trakai: dabartis ir perspektyvos: sociologinis aspektas. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995. – 99 p.: schem. –
- Senieji Trakai istorijos verpetuose / Jonas Mišeikis. – Senieji Trakai, 2001. – 125 p.: iliustr.
- Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas / Vidmantas Malinauskas, Jonas Kriaučiūnas, fotogr. Selemonas Paltanavičius, Vidmantas Malinauskas, Viktoras Neliubinas. – Vilnius: Daigai, 2005. – 94 p.: iliustr.
- Trakai: praeities vaizdai / Vytautas Lisauskas. – Vilnius: Darlis, 2009. – 95 p.: iliustr.
- Kur dunkso Trakų pilys: publicistika (apie Trakų praeitį ir dabartį) / Juozas Vercinkevičius. – Trakai: Voruta, 2010. – 208 p.: iliustr.
- Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas / Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė. – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Троки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 887 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 227–228
- ↑ Pamiatnaja knižka Vilenskoj guberniji. 1861 m. PDF-164 psl. http://infobelarus.nlb.by/7n_4439dvd/data/6/16.pdf Archyvuota kopija 2021-08-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 142
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 26.
- ↑ Troki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 485 psl. (lenk.)
- ↑ Kultūros darbuotojo veikla – ne darbas, o tarnystė traku-zeme.lt
- ↑ Trakų turizmo informacijos centras trakai-visit.lt
- ↑ http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/8/zoom/6
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 329
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Miestai partneriai, trakai.lt
Nuorodos
redaguoti- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2012-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- Trakų gigapanorama
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- Buvęs Trakų dominikonų vienuolynas Archyvuota kopija 2010-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- Viduramžių Lietuva, Lietuvos mūrinės pilys Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmo informacija, turistiniai maršrutai, renginiai