Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos. Šilalės rajono savivaldybės centras, Šilalės miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras. Stovi dvi bažnyčios – Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Veikia paštas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras.

Šilalė
            
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 4 699
Plotas 3,5 km²
Tankumas (2023) 1 343 žm./km²
Pašto kodas LT-75001
Vikiteka Šilalė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šilãlė
Kilmininkas: Šilãlės
Naudininkas: Šilãlei
Galininkas: Šilãlę
Įnagininkas: Šilalè
Vietininkas: Šilãlėje

rus. Шилели[2][3], lenk. Szyłele

Šilalės miesto tvenkinys

Etimologija redaguoti

Šilalės vardas minimas nuo XVI a. pradžios (kaip Szylowka, taip pat kaip Garduva). Pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio šila („šilas“) ir būdinga žemaitiška priesaga -alė (pvz., Žemalė, Kretingalė).[4] Kadaise čia buvo dideli pušynai, žemaičių vadinami šilais.[5]

Geografija redaguoti

Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas. Už 9 km į šiaurę nuo einą automagistralė  A1  VilniusKaunasKlaipėda   E85  Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis . Pagrindiniai keliai:

 
Šilalės panorama iš vakarų pusės

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Šilalės istorija.

Miestas įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Šilalė minima nuo XVI amžiaus pradžios. 1522 m. leisti savaitiniai turgūs, 1533 m. pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. 1586 m. minimas prie Šilalės dvaro išaugęs miestelis. 1660 m. ir 1744 m. Šilalė gavo prekybos privilegiją. XIX a. Šilalė – miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.[6]

1916 m. miestas smarkiai apdegė. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai. 1952 m. sausio 31 d. Šilalės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas, veikė parodų paviljonas.

2001 m. patvirtintas Šilalės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. Karšuvos sritis
XIX a. pabaiga – 1915 m. Pajūrio valsčiaus centras Raseinių apskritis
1915 m. ? Šilalės apskrities centras
1915 m. ? Jocių apskritis
19151918 m. ? Pajūrio apskritis
19181950 m. Šilalės valsčiaus centras Tauragės apskritis
19501952 m. Šilalės apylinkės centras Šilalės rajono centras Klaipėdos sritis
19521953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Šilalės apylinkės centras
19531995 m.
19952004 m. Šilalės miesto seniūnija,
Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras
Šilalės rajono savivaldybės centras Tauragės apskritis
2004 Šilalės miesto seniūnija,
Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras,
Traksėdžio seniūnijos centras

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3] 1903 m.*[2] 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9]
990 1 502 1 972 2 995 4 100 4 242 6 308
2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2018 m. 2021 m.sur.[12] - - -
6 281 5 492 4 917 4 729 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis redaguoti

2011 m. gyveno 5 492 žmonės:[13]

  • Lietuviai – 99,02% (5438);
  • Rusai – 0,33% (18);
  • Kiti – 0,66% (36).

2001 m. gyveno 6 281 žmonės:[14]

  • Lietuviai – 99,23% (6235);
  • Rusai – 0,37% (23);
  • Kiti – 0,37% (23).

Žymūs žmonės redaguoti

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Šilalės savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[15]

Švietimo ir ugdymo įstaigos redaguoti

Sportas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Шилели. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 560 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 801 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 211–212
  5. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 503
  6. Szyłele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 108 psl. (lenk.)
  7. Šilalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 190
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  13. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  14. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  15. https://silale.lt/apie-silale/tarptautinis-bendradarbiavimas/
  • Šilalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 190 psl.

Nuorodos redaguoti