Vikipedija

Pakruojis

Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojis
            
Miesto reginys
Pakruojis
Pakruojis
55°58′41″š. pl. 23°50′42″r. ilg. / 55.978°š. pl. 23.845°r. ilg. / 55.978; 23.845 (Pakruojis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 4 490
Plotas 4 km²
Tankumas (2023) 1 123 žm./km²
Pašto kodas LT-83001
Vikiteka Pakruojis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pakrúojis
Kilmininkas: Pakrúojo
Naudininkas: Pakrúojui
Galininkas: Pakrúojį
Įnagininkas: Pakrúoju
Vietininkas: Pakrúojyje

lenk. Pokroj, Pokroje, rus. Покрои, rus. Покрой[2][3]

Pakruojo dvaras
Pakruojo bažnyčia
Pakruojyje buvusį siauruką menantis lokomotyvas

Etimologija

redaguoti

Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės.[4] Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.[5]

Geografija

redaguoti

Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.

Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.

Istorija

redaguoti

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.

Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[6]

Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1531 m. ? Upytės apskritis
1861–1915 m. Pakruojo valsčiaus centras Panevėžio apskritis
1919–1950 m. Šiaulių apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Pakruojo apylinkės centras 		Pakruojo rajono centras Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995– Pakruojo seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis

Gyventojai

redaguoti

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.

 
 
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11]
642 1 420 1 184 2 427 3 727 4 500
1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur. -
4 809 6 218 6 057 5 139 4 594 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 5 139 žmonės: [16]

  • Lietuviai – 98,6 % (5067)
  • Rusai – 0,51 % (26)
  • Kiti – 0,9 % (46)

2001 m. gyveno 6 057 žmonės: [17]

  • Lietuviai – 99,03 % (5998)
  • Rusai – 0,54 % (33)
  • Kiti – 0,43 % (26)

Žymūs žmonės

redaguoti

Švietimo ir ugdymo įstaigos

redaguoti

Sportas

redaguoti

Miestų partnerystė

redaguoti

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 152
  5. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 76–77
  6. ↑ Pokroj. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 480 psl. (lenk.)
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Pakruojis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ↑ Pakruojis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
  11. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 273
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ Tarptautinis bendradarbiavimas, pakruojis.lt
  • Pakruojis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 80 psl.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  JONIŠKIS – 48 km BIRŽAI – 65 km  
KLAIPĖDA – 200 km
     
     
     
ROKIŠKIS - 130 km
RADVILIŠKIS – 31 km KAUNAS – 152 km PANEVĖŽYS – 50 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pakruojis&oldid=7492816"