Pakruojis
| Pakruojis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.svg) 
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Pakruojis | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Pakruojo rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 4 352 | |||||||||||||||
| Plotas | 4 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 1 088 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė | 76 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-83001 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
PakruojisVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, už 36 km į rytus nuo Šiaulių, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos).
Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas.
Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.
Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.
IstorijaKeisti
Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.
Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.
1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais.
1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | Pakruojo valsčiaus centras | ||
| 1919–1950 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Pakruojo apylinkės centras | Pakruojo rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| nuo 1995 m. | Pakruojo seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
GyventojaiKeisti
Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.
 | |||||||||
| 1868 m.*[2] | 1898 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 642 | 1 420 | 1 184 | 2 427 | 3 727 | 4 500 | 4 809 | 6 218 | 6 057 | 5 139 |
| |||||||||
|
| |||||||||
Tautinė sudėtisKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
- Eugen von Keyserling (1832–1889), mokslininkas, arachnologistas
- Stasys Ušinskas (1905–1974), dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas
- Juozas Chlivickas (1919–2004), žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius
- Roma Pauraitė-Puplauskienė (g. 1936), žurnalistė, redaktorė, kino dramaturgė, kino kritikė
- Algimantas Kunčius (g. 1939), fotografas
- Danutė Milašienė (g. 1950), teisininkė
- Laima Peleckienė (g. 1958), žurnalistė, pedagogė
- Darijus Beinoravičius (g. 1974), teisininkas
- Valdas Dambrauskas (g. 1977), futbolo treneris.
- Ieva Stankevičiūtė (g. 1989), krepšininkė
Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti
SportasKeisti
- FC Pakruojis (futbolas, LFF I lyga).
- FK Kruoja (futbolas, LFF III lyga).
- KK Meresta Pakruojis (krepšinis, NKL)
GalerijaKeisti
2009 m. pašto ženklas Pakruojo herbui
Pėsčiųjų tiltas per Kruoją (ties Pakruojo sinagoga)
Pakruojo tvenkinio užtvanka
Buvusi pradinė mokykla „Versmė“
Paštas
Kultūros centras
AB „Šiaulių grūdų“ malūnas Pakruojyje
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Покрой. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl. (rus.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3153
- ↑ Pakruojis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
- ↑ Pakruojis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 273 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
NuorodosKeisti
- Pakruojo rajono savivaldybė
- Pakruojis HAV sostinė
- Dėl Pakruojo įkūrimo datos
- Pakruojis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 80 psl.
- Pokroj Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XV, cz. 2, psl. 480 (lenk.)
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
JONIŠKIS – 48 km | BIRŽAI – 65 km | | ||||||||
| KLAIPĖDA – 200 km |
|
ROKIŠKIS - 130 km | |||||||||
| RADVILIŠKIS – 31 km | KAUNAS – 152 km | PANEVĖŽYS – 50 km | |||||||||
Guostagalis | Klovainiai | Linkuva | Lygumai | Pakruojis | Pašvitinys | Rozalimas | Žeimelis