Šakiai
Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).
| Šakiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Šakiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 4 998 | |||||||||||||||
| Plotas | 7 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 714 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-71001 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
ŠakiaiVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio).
Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte).
Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, jaunimo kūrybos ir sporto centras, biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.
IstorijaKeisti
XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.
1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pradžia | ? | Šakių apskrities centras | Rytų Prūsijos departamentas |
| XIX a. pabaiga – 1919 m. | Šakių valsčiaus centras | ? | |
| 1919–1941 m. | Šakių apskrities centras | ||
| 1941–1944 m. | Kauno krašto apygarda | ||
| 1944–1950 m. | |||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras | Šakių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Šakių seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybės centras | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmėKeisti
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.
Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
ŠnektaKeisti
Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).
Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti
SportasKeisti
Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.
FutbolasKeisti
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1797 m.[2] | 1862 m.[2] | 1888 m.[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[1] | 1923 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 500 | 3 443 | 3 629 | 2 211 | 2 900 | 2 044 | ||
| 1970 m.sur.[5] | 1976 m.[6][7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
| 4 223 | 5 000 | 5 955 | 7 226 | 6 795 | 6 051 | ||
| 2020 m. | - | - | - | - | - | ||
| 5 004 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||
| |||||||
Tautinė sudėtisKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
- Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
- Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
- Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
- Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
- Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
- Vytautas Alksninis (g. 1930) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
- Kęstutis Keblys (g. 1933) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
- Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
- Pranas Dragūnaitis (g. 1938) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Jūratė Gustaitė (g. 1939) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (g. 1940) – televizijos žurnalistė ir režisierė.
- Algimantas Jonas Kuras (g. 1940) – tapytojas.
- Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
- Zita Subačienė (g. 1942) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
- Irena Kriauzaitė (g. 1952) – teatro aktorė, režisierė.
- Mindaugas Šnipas (g. 1960) – skulptorius, docentas.
- Gvidonas Markevičius (g. 1969) – krepšininkas.
- Dainius Adomaitis (g. 1974) – krepšininkas.
- Kęstutis Smirnovas (g. 1976) – sportininkas, politikas.
- Rolandas Skaisgirys (g. 1969) – sportininkas, TV prodiuseris.
- Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982) – politikas.
Miestų partnerystėKeisti
SusisiekimasKeisti
Šakių pagrindiniai keliai.
Krašto keliai:
- 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai į pietus
- 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai į rytus
- 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas rytinis aplinkkelis.
Rajoniniai keliai:
IšnašosKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 „Šakių rajono savivaldybė - Šakių“. sakiai.lt. 2015-12-04. Suarchyvuota iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
- ↑ Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.
- ↑ Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 147 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
- Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
- Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X
NuorodosKeisti
- Szaki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.);
- Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija Archyvuota kopija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.;
- Liuteronų parapija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto..