Šakiai

Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).

Šakiai

Nepriklausomybės gatvė

Šakiai

54°57′20″ š. pl. 23°2′40″ r. ilg. / 54.95556°š. pl. 23.04444°r. ilg.Koordinatės: 54°57′20″ š. pl. 23°2′40″ r. ilg. / 54.95556°š. pl. 23.04444°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Gyventojų

4 998

Plotas

7 km²

Tankumas

714 žm./km²

Altitudė

79 m

Pašto kodas

LT-71001

Vikiteka

ŠakiaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šakiaĩ
Kilmininkas:	Šakių̃
Naudininkas:	Šakiáms
Galininkas:	Šakiùs
Įnagininkas:	Šakiaĩs
Vietininkas:	Šakiuosè

rus. Шаки^[1]
vok. Schaken, Schaki, Schacki
lenk. Szaki

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio).

Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte).

Šakių katalikų bažnyčia

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, jaunimo kūrybos ir sporto centras, biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

IstorijaKeisti

XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.

1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia	?	Šakių apskrities centras	Rytų Prūsijos departamentas
XIX a. pabaiga – 1919 m.	Šakių valsčiaus centras	?
1919–1941 m.		Šakių apskrities centras
1941–1944 m.			Kauno krašto apygarda
1944–1950 m.
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras	Šakių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras	Šakių rajono centras
1995–	Šakių seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.

Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.

ŠnektaKeisti

Savivaldybė

Kultūros centras

Ežeras miesto parke

Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.

FutbolasKeisti

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2011 m.

1797 m.^[2]

1862 m.^[2]

1888 m.^[3]

1897 m.^sur.

1903 m.*^[1]

1923 m.^sur.^[4]

1 500

3 443

3 629

2 211

2 900

2 044

1970 m.^sur.^[5]

1976 m.^[6]^[7]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.^[8]

2011 m.^sur.^[9]

4 223

5 000

5 955

7 226

6 795

6 051

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Paminklas Vincui Kudirkai miesto aikštėje

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 051 žmonės:^[10]

Lietuviai – 98,79% (5978);
Rusai – 0,39% (24);
Kiti – 0,8% (49).

2001 m. gyveno 6 795 žmonės:^[11]

Lietuviai – 99,01% (6728);
Rusai – 0,32% (22);
Vokiečiai – 0,2% (14);
Kiti – 0,45% (31).

1923 m. gyveno 2 044 žmonės:^[12]

Žydai – 61,98% (1267);
Lietuviai – 34,54% (706);
Vokiečiai – 2,69% (55);
Kiti – 0,78% (16).

1897 m. gyveno 2 211 žmonės:^[13]

Žydai – 74,08% (1638);
Lietuviai – 18,45% (408);
Vokiečiai – 4,25% (94);
Lenkai – 1,8% (40);
Rusai – 1,26% (28);
Kiti – 0,13% (3).

Žymūs žmonėsKeisti

Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
Vytautas Alksninis (g. 1930) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
Kęstutis Keblys (g. 1933) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
Pranas Dragūnaitis (g. 1938) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Jūratė Gustaitė (g. 1939) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (g. 1940) – televizijos žurnalistė ir režisierė.
Algimantas Jonas Kuras (g. 1940) – tapytojas.
Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
Zita Subačienė (g. 1942) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
Irena Kriauzaitė (g. 1952) – teatro aktorė, režisierė.
Mindaugas Šnipas (g. 1960) – skulptorius, docentas.
Gvidonas Markevičius (g. 1969) – krepšininkas.
Dainius Adomaitis (g. 1974) – krepšininkas.
Kęstutis Smirnovas (g. 1976) – sportininkas, politikas.
Rolandas Skaisgirys (g. 1969) – sportininkas, TV prodiuseris.
Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982) – politikas.

Miestų partnerystėKeisti

Geldapė, Lenkija

SusisiekimasKeisti

Šakių pagrindiniai keliai.

Krašto keliai:

138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai į pietus
140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai į rytus
137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas rytinis aplinkkelis.

Rajoniniai keliai:

IšnašosKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 „Šakių rajono savivaldybė - Šakių“. sakiai.lt. 2015-12-04. Suarchyvuotas originalas 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
↑ Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.
↑ Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 147 psl.
↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys
↑ 1923 m. surašymo duomenys
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X

NuorodosKeisti

Szaki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.);
Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija;
Liuteronų parapija.

Vikižodynas

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Šakių rajone

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)

[sakiai-2] 2,0 ^2,1 „Šakių rajono savivaldybė - Šakių“. sakiai.lt. 2015-12-04. Suarchyvuotas originalas 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.

[3] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-5] Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.

[LTE-6] Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.

[TLE-7] Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 147 psl.

[8] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[9] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[10] 2011 m. surašymo duomenys

[11] 2001 m. surašymo duomenys

[12] 1923 m. surašymo duomenys

[13] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]