Šakiai

Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).

Šakiai
Nepriklausomybės gatvė
Šakiai 54°57′20″ š. pl. 23°2′40″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2020)	4 998
Plotas	7 km²
Tankumas (2020)	714 žm./km²
Altitudė	79 m
Pašto kodas	LT-71001
Vikiteka	ŠakiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Šakiaĩ Kilmininkas: Šakių̃ Naudininkas: Šakiáms Galininkas: Šakiùs Įnagininkas: Šakiaĩs Vietininkas: Šakiuosè
rus. Шаки vok. Schaken, Schaki, Schacki lenk. Szaki

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio).

Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte).

Šakių katalikų bažnyčia

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, jaunimo kūrybos ir sporto centras, biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

Istorija

XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.

1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia	?	Šakių apskrities centras	Rytų Prūsijos departamentas
XIX a. pabaiga – 1919 m.	Šakių valsčiaus centras	?
1919–1941 m.		Šakių apskrities centras
1941–1944 m.			Kauno krašto apygarda
1944–1950 m.
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras	Šakių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Šakių seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmė

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.

Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.

Šnekta

Savivaldybė

Kultūros centras

Ežeras miesto parke

Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Šakių Žiburio gimnazija
• Šakių Varpo vidurinė mokykla
• Šakių biblioteka (pastatyta 2006 m.)
• Šakių rajono meno mokykla

Sportas

Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.

Futbolas

• FK Jaunystė Šakiai
• FK Nadruvis Šakiai
• FK Pasakų briedis Šakiai
• FK Simas Šakiai
• FK Sukabletaškiai Šakiai
• FK Technika Šakiai
• SMK Sparta Šakiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2011 m.
1797 m.	1862 m.	1888 m.	1897 m.sur.	1903 m.*	1923 m.sur.
1 500	3 443	3 629	2 211	2 900	2 044
1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.
4 223	5 000	5 955	7 226	6 795	6 051
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Paminklas Vincui Kudirkai miesto aikštėje

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 051 žmonės: Lietuviai – 98,79% (5978); Rusai – 0,39% (24); Kiti – 0,8% (49).

2001 m. gyveno 6 795 žmonės: Lietuviai – 99,01% (6728); Rusai – 0,32% (22); Vokiečiai – 0,2% (14); Kiti – 0,45% (31).

1923 m. gyveno 2 044 žmonės: Žydai – 61,98% (1267); Lietuviai – 34,54% (706); Vokiečiai – 2,69% (55); Kiti – 0,78% (16).

1897 m. gyveno 2 211 žmonės: Žydai – 74,08% (1638); Lietuviai – 18,45% (408); Vokiečiai – 4,25% (94); Lenkai – 1,8% (40); Rusai – 1,26% (28); Kiti – 0,13% (3).

Žymūs žmonės

• Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
• Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
• Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
• Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
• Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
• Vytautas Alksninis (g. 1930) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
• Kęstutis Keblys (g. 1933) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
• Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
• Pranas Dragūnaitis (g. 1938) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• Jūratė Gustaitė (g. 1939) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (g. 1940) – televizijos žurnalistė ir režisierė.
• Algimantas Jonas Kuras (g. 1940) – tapytojas.
• Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
• Zita Subačienė (g. 1942) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
• Irena Kriauzaitė (g. 1952) – teatro aktorė, režisierė.
• Mindaugas Šnipas (g. 1960) – skulptorius, docentas.
• Gvidonas Markevičius (g. 1969) – krepšininkas.
• Dainius Adomaitis (g. 1974) – krepšininkas.
• Kęstutis Smirnovas (g. 1976) – sportininkas, politikas.
• Rolandas Skaisgirys (g. 1969) – sportininkas, TV prodiuseris.
• Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982) – politikas.

Miestų partnerystė

• Geldapė, Lenkija

Susisiekimas

Šakių pagrindiniai keliai.

Krašto keliai:

•  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai  į pietus
•  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai  į rytus
•  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas  rytinis aplinkkelis.

Rajoniniai keliai:

•  3801  Šakiai–Plokščiai 
•  3806  Šakiai–Slavikai 
•  3810  Šakiai–Prūseliai 
•  3837  Šakiai–Bridžiai 
•  3838  Šakiai–Matuliai 

Išnašos

• Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
• Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X

Nuorodos

• Szaki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.);
• Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija;
• Liuteronų parapija.

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Šakių rajone

Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai