Gargždai

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Gargždai

55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg.Koordinatės: 55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė:

Klaipėdos rajono savivaldybė

Įkūrimo data:

1253

Meras:

Vaclovas Dačkauskas

Gyventojų:

13 884

Plotas:

11,02 km²

Tankumas:

1 260 žm./km²

Pašto kodas:

LT-96001

Tinklalapis:

[1]

Vikiteka:

GargždaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Gargždaĩ
Kilmininkas:	Gargždų̃
Naudininkas:	Gargždáms
Galininkas:	Gárgždus
Įnagininkas:	Gargždaĩs
Vietininkas:	Gargžduosè

lenk. Gorżdy
rus. Горжды^[1]^[2], rus. Гордж
vok. Garsden

Šis straipsnis apie miestą. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Gargždai (Mažeikiai).

Gargždų muitinė, 1921 m.

Gargždai (žem. Gargždā) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnija, yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“ ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Turinys

1 Istorija
2 Dabartis
- 2.1 Pavadinimo kilmė
3 Švietimo ir ugdymo įstaigos
4 Gyventojai
- 4.1 Tautinė sudėtis
- 4.2 Žymūs žmonės
5 Sportas
- 5.1 Krepšinis
- 5.2 Futbolas
6 Miestų partnerystė
7 Literatūra
8 Šaltiniai
9 Nuorodos

IstorijaKeisti

Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.^[3]

DabartisKeisti

Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra 34 m aukščio, o pietinėje dalyje stovi 57 m aukščio bokštas. Bažnyčios viduje yra 27 balsų vargonai, 1990 metais iš Australijos pargabentas didžiulis laikrodis, kuris yra pritvirtintas prie Bažnyčios bokšto.

2012 metais po renovacijos buvo atidarytas modernus daugiafunkcis Gargždų „Minijos" progimnazijos stadionas.

Gargžduose yra 4 prekybos centrai: MAXIMA X, MAXIMA XX, IKI, NORFA XL.

2011 m. buvo atlikta Gargždų miesto centrinio stadiono rekonstrukcija. Įrengta apšvietimo sistema bei dviejų žvaigždučių FIFA dirbtinė danga. Stadiono vietų skaičius – 3250.

2015 m. Gargždų pakraštyje, Gamyklos gatvėje pradėtas vystyti Gargždų Industrinis Parkas (GIP), kurio pramoninės ir komercinės paskirties teritorijų bendras plotas yra 9,3 ha. Tikimasi, kad naujasis GIP pritrauks užsienio investicijų, sukurs papildomų darbo vietų Gargžduose ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantiems žmonėms ir garsins Gargždų miesto vardą kitose valstybėse.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Gargždų valsčiaus centras	?
1918–1920 m.		Kretingos apskritis
1920 m.		Telšių apskritis
1920–1947 m.		Kretingos apskritis
1947–1950 m.		Klaipėdos apskritis
1950–1952 m.	Gargždų apylinkės centras	Klaipėdos rajonas	Klaipėdos sritis
1952–1953 m.		Klaipėdos rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1958 m.
1958–1965 m.	miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
1965–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras	Klaipėdos rajono savivaldybės centras	Klaipėdos apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

Gargždų vaikų muzikos mokykla.

Gargždų Vaivorykštės gimnazija
2 vidurinės mokyklos:
- Gargždų Kranto pagrindinė mokykla
- Gargždų Minijos progimnazija
Gargždų ugdymo centras Naminukas
4 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“, „Saulutė“ ir „Naminukas“
Gargždų muzikos mokykla
Gargždų sporto mokykla

GyventojaiKeisti

1833 m.	1862 m.*^[2]	1868 m.	1890 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1939 m.
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2018 m.
1 050	1 222	1 547	2 804	3 360	4 700	5 800
1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.	1976 m.^[4]	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
1 527	7 520	8 100	8 900	10 000	12 511	15 020
2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.^sur.	2012 m.
14 942	15 041	15 062	15 194	15 225	15 020	14 980
2013 m.	2017 m.	2018 m.	-	-	-	-
14 945	14 404	13 884	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 15 021 žmonės:^[5]

Lietuviai – 97,69 % (14 674);
Rusai – 1,12 % (168);
Vokiečiai – 0,23 % (34);
Ukrainiečiai – 0,15 % (22);
Baltarusiai – 0,13 % (19);
Lenkai – 0,09 % (13);
Kiti – 0,61 % (91).

2001 m. gyveno 15 212 žmonės:^[6]

Lietuviai – 98,31 % (14 955);
Rusai – 0,8 % (121);
Ukrainiečiai – 0,17 % (26);
Baltarusiai – 0,16 % (25);
Vokiečiai – 0,15 % (23);
Lenkai – 0,1 % (15);
Kiti – 0,31 % (47).

Žymūs žmonėsKeisti

Otas Igelstriomas (1737–1817), Rusijos imperijos kariuomenės generolas
Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas
Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas
Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas
Andrius Narbekovas (g. 1959), gydytojas-chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius
Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas
Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas
Monika Linkytė (g. 1992), dainininkė
futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Marius Kazlauskas, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas

SportasKeisti

KrepšinisKeisti

Gargždų SC

FutbolasKeisti

FK Banga Gargždai - Pirmoje lygoje žaidžiantis futbolo klubas.
MFK Banga - moterų A lygoje žaidžianti komanda.
Gargždų SK „Gargždų Pramogos–Ąžuolas“ iki 2016 metų sezono žinomas kaip SK Taškas Gargždai.
FK Bangelė Gargždai - anksčiau tokiu pavadinimu vadinti FK Banga Gargždai dubleriai.
FK Garsta Gargždai - buvęs futbolo klubas.
GMT-83 Gargždai - buvęs futbolo klubas.

Miestų partnerystėKeisti

Ylava, Lenkija

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

LiteratūraKeisti

Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X
Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.
- Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3
- Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9
- Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. – 71 p.: iliustr.
Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-038-2
Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978–609-404-065-8

ŠaltiniaiKeisti

↑ Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47099
↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 578 psl.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

NuorodosKeisti

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Gargždai

Gargzdai.info Naujienos, informacija, renginiai, fotografija, video - www.gargzdai.info
Galerija – kitigargzdai.lt
manogargzdai.lt
Miesto svetainė
Klaipėdos rajono savivaldybė
Gargždų bendruomenė
http://www.gsc.lt
Gargždai iš oro 1945.01.16

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

[1] Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)

[3] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47099

[TLE-4] Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 578 psl.

[5] 2011 m. surašymo duomenys

[6] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]