Vikipedija

Gargždai

Gargždai
   Gargzdai COA.gif      Flag of Gargždai.gif   
Gargzdu Mykolo baznycia.JPG
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Gargždai
55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg. / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)Koordinatės: 55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg. / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1253
Meras Bronius Markauskas
Gyventojų (2018) 13 884
Plotas 11,02 km²
Tankumas (2018) 1 260 žm./km²
Pašto kodas LT-96001
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka GargždaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Gargždaĩ
Kilmininkas: Gargždų̃
Naudininkas: Gargždáms
Galininkas: Gárgždus
Įnagininkas: Gargždaĩs
Vietininkas: Gargžduosè
Disambig.svg Šis straipsnis apie miestą. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Gargždai (Mažeikiai).
Gargždų muitinė, 1921 m.

Gargždai (žem. Gargždā) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnijos ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas yra 17 km į rytus nuo Klaipėdos.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „LOTOS Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“. Veikia statybinių medžiagų gamybos įmonės - UAB „Gargždų mida“, UAB "Gargždų plytų gamykla. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

IstorijaKeisti

Gargždų apylinkėse gyvenvietės aptinkamos nuo žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte (Garisda). Čia buvo kuršių gyvenvietė ir piliakalnis.[3] XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia (funduota karalienės Bonos[4]). Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose Tilžės operatyvinė grupė (Einsatzkommando Tilsit) sušaudė apie 200 žydų vyrų. Šis nusikaltimas buvo nagrinėjamas ir Ulmo procese prieš dešimt operatyvinės grupės narių. Likę žydai, taip pat moterys ir vaikai buvo išžudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, galbūt dalyvaujant ir lietuvių policijai.[5]

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.[6]

DabartisKeisti

Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra 34 m aukščio, o pietinėje dalyje stovi 57 m aukščio bokštas. Bažnyčios viduje yra 27 balsų vargonai, 1990 metais iš Australijos pargabentas didžiulis laikrodis, kuris yra pritvirtintas prie Bažnyčios bokšto.

2012 metais po renovacijos buvo atidarytas modernus daugiafunkcis Gargždų „Minijos" progimnazijos stadionas.

Gargžduose yra 4 prekybos centrai: MAXIMA X, MAXIMA XX, IKI, NORFA XL.

2011 m. buvo atlikta Gargždų miesto centrinio stadiono rekonstrukcija. Įrengta apšvietimo sistema bei dviejų žvaigždučių FIFA dirbtinė danga. Stadiono vietų skaičius – 3250.

2015 m. Gargždų pakraštyje, Gamyklos gatvėje pradėtas vystyti Gargždų Industrinis Parkas (GIP), kurio pramoninės ir komercinės paskirties teritorijų bendras plotas yra 9,3 ha. Tikimasi, kad naujasis GIP pritrauks užsienio investicijų, sukurs papildomų darbo vietų Gargžduose ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantiems žmonėms ir garsins Gargždų miesto vardą kitose valstybėse.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Gargždų valsčiaus centras ?
1918–1920 m. Kretingos apskritis
1920 m. Telšių apskritis
1920–1947 m. Kretingos apskritis
1947–1950 m. Klaipėdos apskritis
1950–1952 m. Gargždų apylinkės centras Klaipėdos rajonas Klaipėdos sritis
1952–1953 m. Klaipėdos rajono centras
1953–1958 m.
1958–1965 m. miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
1965–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
nuo 1995 m. Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

 
Gargždų vaikų muzikos mokykla.

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2018 m.
1833 m. 1862 m.*[2] 1868 m. 1890 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m.
1 050 1 222 1 547 2 804 3 360 4 700 5 800
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m. 1976 m.[7] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 527 7 520 8 100 8 900 10 000 12 511 15 020
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
14 942 15 041 15 062 15 194 15 225 15 020 14 980
2013 m. 2017 m. 2018 m. - - - -
14 945 14 404 13 884 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 15 021 žmonės:[8]

2001 m. gyveno 15 212 žmonės:[9]

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

KrepšinisKeisti

  • Gargždų SC

FutbolasKeisti

Miestų partnerystėKeisti

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

LiteratūraKeisti

  • Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
  • Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X
  • Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.
    • Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3
    • Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9
    • Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. – 71 p.: iliustr.
  • Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-038-2
  • Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978–609-404-065-8

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
  3. ↑ Ivona Vaškevičiūtė. Tautų kraustymosi ir baltų genčių sklaidos laikotarpis// Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007.P. 254
  4. ↑ GArgždai, klaipedosrajonas.lt
  5. ↑ Joachim Tauber: Annaberger Annalen Nr. 5 / 1997: Garsden, 24. Juni 1941 (PDF failas; 89 kB)
  6. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47099
  7. ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 578 psl.
  8. ↑ 2011 m. surašymo duomenys
  9. ↑ 2001 m. surašymo duomenys

NuorodosKeisti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Gargždai


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gargždai&oldid=5734485"