Vikipedija

Gargždai

Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, 17 km į rytus nuo Klaipėdos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnijos ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras. Veikia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, paštas (LT-96001), Gargždų parkas, Gargždų krašto muziejus, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „LOTOS Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Mars Lietuva“. Veikia statybinių medžiagų gamybos įmonės – UAB „Gargždų mida“, UAB „Gargždų plytų gamykla“. Miesto pakrašty stūkso Gargždų piliakalnis.

Gargždai
            
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Gargždai
Gargždai
55°43′05″š. pl. 21°23′42″r. ilg. / 55.718°š. pl. 21.395°r. ilg. / 55.718; 21.395 (Gargždai)Koordinatės: 55°43′05″š. pl. 21°23′42″r. ilg. / 55.718°š. pl. 21.395°r. ilg. / 55.718; 21.395 (Gargždai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1253
Meras Bronius Markauskas
Gyventojų (2023) 15 932
Plotas 11,02 km²
Tankumas (2023) 1 446 žm./km²
Pašto kodas LT-96001
Vikiteka Gargždai
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gargždaĩ
Kilmininkas: Gargždų̃
Naudininkas: Gargždáms
Galininkas: Gárgždus
Įnagininkas: Gargždaĩs
Vietininkas: Gargžduosè

lenk. Gorżdy, rus. Горжды,[2][3], rus. Гордж, vok. Garsden

Gargždų vaikų muzikos mokykla
Gargždų miesto stadionas

Etimologija Keisti

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. dalybų akte minimi kaip Garisda.[4][5] Gali būti, kad vietovės pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gargždupio upelio, pratekančio ties Kalniškės piliakalniu greta Gargždų, o upelio pavadinimas kildinamas iš jo krantuose randamų smulkių akmenukų – gargždo. Taip pat neabejojama, kad miesto vardo kilmė yra kuršiška, kadangi panašūs pavadinimai paplitę kuršių gyventose teritorijose.[6]

Geografija Keisti

Miestas įsikūręs Žemaitijoje, vakariniame Minijos krante. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas yra 17 km į rytus nuo Klaipėdos. Per miestą eina keliai:  227  Jakai–Dovilai–Laugaliai ;  228  Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ;  216  Gargždai–Kretinga . Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai. Iki karjerų iš Klaipėdos atvesta geležinkelio atšaka.

Istorija Keisti

 
Gargždų muitinė, 1921 m.

Gargždų apylinkėse gyvenvietės aptinkamos nuo žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte (Garisda). Čia buvo kuršių gyvenvietė ir piliakalnis.[7] XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia (funduota karalienės Bonos[8]). Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai, kultūrinis ir religinis centras. Tai buvo privatus miestelis ir dvaras Telšių apskrityje, valsčiaus centras.[9] I pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas, prieigose per Minijos upę pastatytas betoninis Gargždų tiltas. 1939 m. rugpjūčio 15 d. ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai. Be kitų, sudegė bažnyčia (išliko šalia stovinti Gargždų bažnyčios šventoriaus koplyčia).

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose Tilžės operatyvinė grupė (Einsatzkommando Tilsit) sušaudė apie 200 žydų vyrų. Šis nusikaltimas buvo nagrinėjamas ir Ulmo procese prieš dešimt operatyvinės grupės narių. Likę žydai, taip pat moterys ir vaikai buvo išžudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, galbūt dalyvaujant ir lietuvių policijai.[10]

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas. 2003 m. švenčiant miesto 750 m. jubiliejų, rekonstruota reprezentacinė miesto aikštė prie savivaldybės, prie rytinio miesto įvažiavimo įrengtas išskirtinis riboženklis – Gargždų akmuo su užrašu. 2017 m. atnaujintas inžinerijos paminklas, tarpukaryje statytas Tilto gatvės Gargždų pėsčiųjų viadukas, sujungiantis bažnyčią su miesto ligonine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Gargždų valsčiaus centras ?
1861–1915 m. Telšių apskritis
1918–1920 m. Kretingos apskritis
1920 m. Telšių apskritis
1920–1947 m. Kretingos apskritis
1947–1950 m. Klaipėdos apskritis
1950–1952 m. Gargždų apylinkės centras Klaipėdos rajonas Klaipėdos sritis
1952–1953 m. Klaipėdos rajono centras
1953–1958 m.
1958–1965 m. miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
1965–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
1995– Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos Keisti

Gyventojai Keisti

 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1862 m.*[3] 1868 m. 1890 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.[11] 1939 m. 1959 m.sur.
1 050 1 222 1 547 2 804 3 360 4 700 5 800 1 527
1970 m.sur.[12] 1974 m. 1976 m.[13] 1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.
7 520 8 100 8 900 10 000 12 511 15 020 15 020 15 065
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis Keisti

2011 m. gyveno 15 021 žmonės:[18]

2001 m. gyveno 15 212 žmonės:[19]

Žymūs žmonės Keisti

Sportas Keisti

Krepšinis Keisti

Futbolas Keisti

Miestų partnerystė Keisti

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 66
  5. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  6. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 262
  7. ↑ Ivona Vaškevičiūtė. Tautų kraustymosi ir baltų genčių sklaidos laikotarpis// Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007.P. 254
  8. ↑ Gargždai, klaipedosrajonas.lt
  9. ↑ Gorżdy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 729 psl. (lenk.)
  10. ↑ Joachim Tauber: Annaberger Annalen Nr. 5 / 1997: Garsden, 24. Juni 1941 (PDF failas; 89 kB)
  11. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 578
  14. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra Keisti

  • Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
  • Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X
  • Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.
    • Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3
    • Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9
    • Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. – 71 p.: iliustr.
  • Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-038-2
  • Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978–609-404-065-8

Nuorodos Keisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gargždai&oldid=7008635"