Gargždai

Gargždai
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Gargždai 55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1253
Meras	Bronius Markauskas
Gyventojų (2020)	14 402
Plotas	11,02 km²
Tankumas (2020)	1 307 žm./km²
Pašto kodas	LT-96001
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	GargždaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Gargždaĩ Kilmininkas: Gargždų̃ Naudininkas: Gargždáms Galininkas: Gárgždus Įnagininkas: Gargždaĩs Vietininkas: Gargžduosè
lenk. Gorżdy rus. Горжды, rus. Гордж vok. Garsden

Šis straipsnis apie miestą. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Gargždai (Mažeikiai).

Gargždai (žem. Gargždā) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnijos ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Gargždų muitinė, 1921 m.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas yra 17 km į rytus nuo Klaipėdos. Per miestą eina keliai:  227  Jakai–Dovilai–Laugaliai ;  228  Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ;  216  Gargždai–Kretinga . Iki karjerų iš Klaipėdos atvesta geležinkelio atšaka.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „LOTOS Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“. Veikia statybinių medžiagų gamybos įmonės - UAB „Gargždų mida“, UAB "Gargždų plytų gamykla. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Istorija

Gargždų apylinkėse gyvenvietės aptinkamos nuo žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte (Garisda). Čia buvo kuršių gyvenvietė ir piliakalnis. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia (funduota karalienės Bonos). Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai. Be kitų, sudegė bažnyčia (išliko šalia stovinti šventoriaus koplyčia).

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose Tilžės operatyvinė grupė (Einsatzkommando Tilsit) sušaudė apie 200 žydų vyrų. Šis nusikaltimas buvo nagrinėjamas ir Ulmo procese prieš dešimt operatyvinės grupės narių. Likę žydai, taip pat moterys ir vaikai buvo išžudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, galbūt dalyvaujant ir lietuvių policijai.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.

Dabartis

Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra 34 m aukščio, o pietinėje dalyje stovi 57 m aukščio bokštas. Bažnyčios viduje yra 27 balsų vargonai, 1990 metais iš Australijos pargabentas didžiulis laikrodis, kuris yra pritvirtintas prie Bažnyčios bokšto.

2003 metais švenčiant miesto 750 metų jubiliejų, rekonstruota reprezentacinė miesto aikštė prie savivaldybės, prie rytinio miesto įvažiavimo įrengtas išskirtinis riboženklis – Gargždų akmuo su užrašu.

2012 metais po renovacijos buvo atidarytas modernus daugiafunkcis Gargždų „Minijos" progimnazijos stadionas.

Gargžduose yra 4 prekybos centrai: MAXIMA X, MAXIMA XX, IKI, NORFA XL.

2011 m. buvo atlikta Gargždų miesto centrinio stadiono rekonstrukcija. Įrengta apšvietimo sistema bei dviejų žvaigždučių FIFA dirbtinė danga. Stadiono vietų skaičius – 3250.

2015 m. Gargždų pakraštyje, Gamyklos gatvėje pradėtas vystyti Gargždų Industrinis Parkas (GIP), kurio pramoninės ir komercinės paskirties teritorijų bendras plotas yra 9,3 ha. Tikimasi, kad naujasis GIP pritrauks užsienio investicijų, sukurs papildomų darbo vietų Gargžduose ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantiems žmonėms ir garsins Gargždų miesto vardą kitose valstybėse.

2017 m. atnaujintas inžinerijos paminklas, tarpukaryje statytas Tilto gatvės pėsčiųjų viadukas, sujungiantis bažnyčią su miesto ligonine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Gargždų valsčiaus centras	?
1918–1920 m.		Kretingos apskritis
1920 m.		Telšių apskritis
1920–1947 m.		Kretingos apskritis
1947–1950 m.		Klaipėdos apskritis
1950–1952 m.	Gargždų apylinkės centras	Klaipėdos rajonas	Klaipėdos sritis
1952–1953 m.		Klaipėdos rajono centras
1953–1958 m.
1958–1965 m.	miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
1965–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras	Klaipėdos rajono savivaldybės centras	Klaipėdos apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gargždų vaikų muzikos mokykla.

• Gargždų Vaivorykštės gimnazija
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Gargždų Kranto pagrindinė mokykla
  • Gargždų Minijos progimnazija
• Gargždų ugdymo centras Naminukas
• 4 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“, „Saulutė“ ir „Naminukas“
• Gargždų muzikos mokykla
• Gargždų sporto mokykla

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2018 m.
1833 m.	1862 m.*	1868 m.	1890 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.
1 050	1 222	1 547	2 804	3 360	4 700	5 800
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
1 527	7 520	8 100	8 900	10 000	12 511	15 020
2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	2012 m.
14 942	15 041	15 062	15 194	15 225	15 020	14 980
2013 m.	2017 m.	2018 m.	-	-	-	-
14 945	14 404	13 884	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 15 021 žmonės: Lietuviai – 97,69 % (14 674); Rusai – 1,12 % (168); Vokiečiai – 0,23 % (34); Ukrainiečiai – 0,15 % (22); Baltarusiai – 0,13 % (19); Lenkai – 0,09 % (13); Kiti – 0,61 % (91).

2001 m. gyveno 15 212 žmonės: Lietuviai – 98,31 % (14 955); Rusai – 0,8 % (121); Ukrainiečiai – 0,17 % (26); Baltarusiai – 0,16 % (25); Vokiečiai – 0,15 % (23); Lenkai – 0,1 % (15); Kiti – 0,31 % (47).

Žymūs žmonės

• Otas Igelstriomas (1737–1817), Rusijos imperijos kariuomenės generolas
• Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas
• Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas
• Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas
• Andrius Narbekovas (g. 1959), gydytojas-chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius
• Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas
• Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas
• Monika Linkytė (g. 1992), dainininkė
• futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Marius Kazlauskas, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas

Sportas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Krepšinis

• BC Gargždai

Futbolas

• FK Banga Gargždai - A lygoje žaidžiantis futbolo klubas.
• MFK Banga - moterų A lygoje žaidžianti komanda.
• Gargždų SK „Gargždų Pramogos–Ąžuolas“ iki 2016 metų sezono žinomas kaip SK Taškas Gargždai.
• FK Bangelė Gargždai - anksčiau tokiu pavadinimu vadinti FK Banga Gargždai dubleriai.
• FK Garsta Gargždai - buvęs futbolo klubas.
• GMT-83 Gargždai - buvęs futbolo klubas.

Miestų partnerystė

• Ylava, Lenkija

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Literatūra

• Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
• Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X
• Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.
  • Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3
  • Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9
  • Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. – 71 p.: iliustr.
• Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-038-2
• Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978–609-404-065-8

Nuorodos

Vikižodynas

• Gargzdai.info Naujienos, informacija, renginiai, fotografija, video - www.gargzdai.info
• Galerija – kitigargzdai.lt
• manogargzdai.lt
• Miesto svetainė
• Klaipėdos rajono savivaldybė
• Gargždų bendruomenė
• http://www.gsc.lt
• Gargždai iš oro 1945.01.16

Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai