Amsterdamas
Amsterdamas ol. Amsterdam | |
---|---|
![]() | |
Miesto panorama | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Provincija | Šiaurės Olandija |
Meras | Femke Halsema |
Gyventojų | 826 659 |
Plotas | 219 km² |
Tankumas | 3 775 žm./km² |
Altitudė | 2 m |
Pašto kodas | 1011 – 1109 |
Tel. kodas | 020 |
Tinklalapis | www.amsterdam.nl |
![]() |
Amsterdamas |
Kirčiavimas | Ámsterdamas |
Amsterdamas – Nyderlandų sostinė ir didžiausias miestas. Amsterdamas yra Šiaurės Olandijos provincijoje šalies vakaruose, Amstelio upės žiotyse. Kanalu sujungtas su Šiaurės jūra.
Finansinis ir kultūrinis Nyderlandų centras. Čia yra įsikūrusios 7 iš 500 didžiausių tarptautinių korporacijų būstinės, tarp jų Philips ir ING Group. Miesto centre veikia seniausia pasaulyje fondų birža.
Miesto įžymybės: Valstybinis muziejus, Vincento Van Gogo muziejus, Miesto muziejus, Ermitažas prie Amstelio, Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas kasmet pritraukia apie 4,2 mln. turistų.
IstorijaKeisti
Pirmuosiuose šaltiniuose minėtas kaip kaimas prie Amstelio užtvankos XV a. Amsterdamas tapo didžiausiu ir įtakingiausiu Nyderlandų miestu. Per Aštuoniasdešimtmetį karą, kai 1585 m. Belgijos uostą Antverpeną užėmė ispanai, į Amsterdamą persikėlė daug pirklių, amatininkų, taip pat daugybė nuo Ispanijos inkvizicijos bėgusių žydų. Tai lėmė miesto ekonominį vystymą. Žydai iš Antverpeno į miestą atsinešė briliantų apdirbimo technologijas.
XX a. septintajame dešimtmetyje Amsterdamas laikytas Europos hipių judėjimo centru.
Pavadinimo kilmėKeisti
Po 1170 m. ir 1173 m. potvynių prie Amstelio upės gyvenę gyventojai pastatė per upę tiltą ir užtvanką, o gyvenvietę pavadino "Aemstelredamme" ("Amstelio užtvanka"). Seniausias žinomas šio pavadinimo paminėjimas yra 1275 m. spalio 27 d. dokumente, kuriuo kaimo gyventojai atleidžiami nuo tilto rinkliavos mokėjimo grafui Florisui. Dokumente minimi "Amestellamme" (t. y. prie Amestellamme gyvenantys žmonės). 1327 m. kaimo pavadinimas jau minimas kaip "Aemsterdam".
EkonomikaKeisti
Yra jūrų uostas (krovinių apyvarta virš 20 mln. tonų per metus), tarptautinis oro uostas. Mieste išvystyta mašinų pramonė (aviacijos, laivų, elektronikos), chemijos, naftos apdirbimo, poligrafijos, vaistų pramonė. Nuo seno Amsterdamas garsėja juvelyrikos ir deimantų apdirbimo pramone. Mieste yra metropolitenas.
FinansaiKeisti
Amsterdamas yra vienas didžiausių Europos finansinių centrų, po Londono, Paryžiaus, Frankfurto ir Barselonos. Čia įsikūrusios daugybės bankų bei tarptautinių korporacijų, tokių kaip ABN AMRO, Akzo Nobel, Heineken, ING Groep, Ahold, TNT Express, TomTom, Delta Lloyd Group, VimpelCom Ltd ir Philips, būstinės. Kai kurių kompanijų ofisai yra likę miesto centre, tačiau dauguma yra persikėlę į pietinį miesto pakraštį.
Aukštosios mokyklosKeisti
Amsterdame veikia du universitetai ir keletas aukštųjų mokyklų. 1880 m. įkurtas protestantiškasis Vrije Universiteit Amsterdam (VU) ir nekonfesinis Universiteit van Amsterdam (UvA) savo sudėtyje be fakultetų turi ir universitetines klinikas. Taip pat veikia Protestantse Theologische Universiteit. Kitos aukštosios mokyklos yra žinomos meno srityje. Nederlandse Filmacademie (NFA), Nyderlandų kino ir televizijos akademija ir Amsterdamo konservatorija veikia Amsterdamo menų akademijos (Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten, AHK), sudėtyje. Taip pat žinoma Teatro ir šokio akademija ('Academie voor Theater en Dans), menų akademija Gerrit Rietveld Academie, Academie van Bouwkunst, Fotoacademie ir Amsterdamo aukštoji mokykla (Hogeschool van Amsterdam, HvA).
KultūraKeisti
Amsterdame veikia nacionaliniai ir miesto muziejai, yra Rembranto namas. Mieste yra daugiau nei 50 kanalų, virš 500 tiltų ir tiltukų. 1928 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Amsterdamą puošia Šv. Antano vartai (XV–XVII a.; dabartinis istorijos muziejus), gotikinė Senoji bažnyčia (XIII a.), Naujoji bažnyčia (XV–XVI a.), Šiaurinė ir Rytinė bažnyčios (abi iš XVII a.).
Vienas žinomiausių pramogų taškų mieste – Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas.[reikalingas šaltinis]
SportasKeisti
1928 m. mieste vyko IX vasaros olimpinės žaidynės, 2000 m. vyko XI Europos futbolo čempionatas.
FutbolasKeisti
GalerijaKeisti
Amsterdamas 1900 m.