Vikipedija

Amsterdamas

Amsterdamas (ol. Amsterdam) – Nyderlandų sostinė ir didžiausias miestas. Amsterdamas yra Šiaurės Olandijos provincijoje šalies vakaruose, Amstelio upės žiotyse. Kanalu sujungtas su Šiaurės jūra.

Amsterdamas
ol. Amsterdam
            
Miesto panorama
Amsterdamas
Amsterdamas
52°22′23″ š. pl. 4°53′32″ r. ilg. / 52.37306°š. pl. 4.89222°r. ilg. / 52.37306; 4.89222 (Amsterdamas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Meras Femke Halsema
Gyventojų (2015) 826 659
Plotas 219 km²
Tankumas (2015) 3 775 žm./km²
Altitudė 2 m
Pašto kodas 1011 – 1109
Tel. kodas 020
Tinklalapis www.amsterdam.nl
Vikiteka Amsterdamas
Kirčiavimas Ámsterdamas

Amsterdamo vertybinių popierių birža, įkurta 1602 m., yra laikoma seniausia „moderniąja“ vertybinių popierių birža pasaulyje. Amsterdamas laikomas komercine ir kultūrinė Nyderlandų sostine. Globalizacijos ir Pasaulio miestų tyrimų tinklo laikomas Pasauliniu Alfa miestu. Mieste įsikūrusios daugelio didelių Nyderlandų kompanijų būstinės („Philips“ konglomeratas, „AkzoNobel“, „Booking.com“, „TomTom“ ir „ING“).[1] Taip pat Amsterdame įsikūrę daug garsių kitų šalių kompanijų yra įsikūrusios Amsterdame (Uber, Netflix, Tesla ir kitos).[2] 2022 m. „Economist Intelligence Unit“ Amsterdamą įvertino kaip devintą geriausią miestą gyventi.[3]. „Savills Tech Cities 2019“ ataskaitoje miestas užėmė ketvirtą vietą pasaulyje ir antrą vietą Europoje kaip geriausias technologijų centras,[4] Amsterdamo uostas yra penktas pagal dydį Europoje.[5] Amsterdamo Schipholo tarptautinis oro uostas yra didžiausias šalies oro uostas ir trečias pagal keleivių srautus Europoje.[6] Amsterdamas nuo seno garsėja daugiakultūriškumu, čia gyvena mažiausiai 177 skirtingų tautybių gyventojai.[7] Kita vertus, imigracija ir segregacija etniniu pagrindu išlieka opia miesto problema.[8]

Miesto įžymybės: Valstybinis muziejus, Vincento Van Gogo muziejus, Miesto muziejus, Ermitažas prie Amstelio, Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas kasmet pritraukia apie 4,2 mln. turistų.

Istorija

redaguoti

Pirmuosiuose šaltiniuose minėtas kaip kaimas prie Amstelio užtvankos XV a. Amsterdamas tapo didžiausiu ir įtakingiausiu Nyderlandų miestu. Per Aštuoniasdešimtmetį karą, kai 1585 m. Belgijos uostą Antverpeną užėmė ispanai, į Amsterdamą persikėlė daug pirklių, amatininkų, taip pat daugybė nuo Ispanijos inkvizicijos bėgusių žydų. Tai lėmė miesto ekonominį vystymą. Žydai iš Antverpeno į miestą atsinešė briliantų apdirbimo technologijas.

XX a. septintajame dešimtmetyje Amsterdamas laikytas Europos hipių judėjimo centru.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Po 1170 m. ir 1173 m. potvynių prie Amstelio upės gyvenę gyventojai pastatė per upę tiltą ir užtvanką, o gyvenvietę pavadino Aemstelredamme („Amstelio užtvanka“). Seniausias žinomas šio pavadinimo paminėjimas yra 1275 m. spalio 27 d. dokumente, kuriuo kaimo gyventojai atleidžiami nuo tilto rinkliavos mokėjimo grafui Florisui. Dokumente minimi Amestellamme (t. y. prie Amestellamme gyvenantys žmonės). 1327 m. kaimo pavadinimas jau minimas kaip Aemsterdam.

Ekonomika

redaguoti

Yra jūrų uostas (krovinių apyvarta virš 20 mln. tonų per metus), tarptautinis oro uostas. Mieste išvystyta mašinų pramonė (aviacijos, laivų, elektronikos), chemijos, naftos apdirbimo, poligrafijos, vaistų pramonė. Nuo seno Amsterdamas garsėja juvelyrikos ir deimantų apdirbimo pramone. Mieste yra metropolitenas.

Finansai

redaguoti

Amsterdamas yra vienas didžiausių Europos finansinių centrų, po Londono, Paryžiaus, Frankfurto ir Barselonos. Čia įsikūrusios daugybės bankų bei tarptautinių korporacijų, tokių kaip „ABN AMRO“, „AkzoNobel“, „Heineken“, „ING Groep“, „Ahold“, „TNT Express“, „TomTom“, „Delta Lloyd Group“, „VimpelCom Ltd“ ir „Philips“, būstinės. Kai kurių kompanijų ofisai yra likę miesto centre, tačiau dauguma yra persikėlę į pietinį miesto pakraštį.

Aukštosios mokyklos

redaguoti
 
Amsterdamo universiteto, kaip aukštosios mokyklos įsteigto 1632 m., vieni iš vartų

Amsterdame veikia du universitetai ir keletas aukštųjų mokyklų. 1877 m. universiteto statusas suteiktas nekonfesiniam dabartiniam Amsterdamo universitetui (ol. Universiteit van Amsterdam), o 1880 m. įkurtas protestantiškasis Laisvasis Amsterdamo universitetas (Vrije Universiteit Amsterdam). Amsterdamo universitetas savo sudėtyje be fakultetų turi ir universitetines klinikas. Nuo 2010 m. į miestą perkeltas Protestantų teologiškasis universitetas (Protestantse Theologische Universiteit). Kitos aukštosios mokyklos yra žinomos meno srityje. Nederlandse Filmacademie (NFA), Nyderlandų kino ir televizijos akademija ir Amsterdamo konservatorija veikia Amsterdamo menų akademijos (Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten, AHK), sudėtyje. Taip pat žinoma Teatro ir šokio akademija (Academie voor Theater en Dans), menų akademija (Gerrit Rietveld Academie), Academie van Bouwkunst, Fotoacademie ir Amsterdamo aukštoji mokykla (Hogeschool van Amsterdam, HvA). Taip pat veikia taikomųjų mokslų universitetas, Hogeschool van Amsterdam. Amsterdamo tarptautinis socialinės istorijos institutas yra vienas didžiausių socialinės istorijos tyrimų institutų, ypač darbininkų judėjimo istorijos srityje. Amsterdamo Hortus Botanicus, įrengtas ankstyvajame XVII a., yra vienas seniausių botanikos sodų pasaulyje.[9] Sodo kolekcijoje yra retų ir senų egzempliorių, tarp kurių – kavamedis, davęs pradžią kavos kultūroms Centrinėje ir Pietų Amerikoje.[10]

Amsterdame veikia daugiau nei 200 pradinių mokyklų.[11] Kai kurios jų remiasi konkrečiomis pedagogikos srovėmis, pvz., Montesori mokyklos. Didžiausia šios pedagogikos mokykla Amsterdame – Montesori Amsterdamo licėjus. Daug mokyklų remiasi tam tikra religija. Tradiciškai daug privačių mokyklų buvusios katalikiškos ir protestantiškos, tačiau dėl migracijos išaugo musulmoniškos mokyklos. Pietinėje Amsterdamo dalyje įsikūrusios žydų mokyklos.

Veikia ir mokyklų Nyderlanduose gyvenantiems užsienio piliečiams – Tarptautinės bendruomenės mokykla, Amsterdamo britų mokykla, Alberto Einšteino tarptautinė mokykla Amsterdame, Vinsento Van Gogo licėjus (prancūzakalbis), Tarptautinė Amsterdamo mokykla ir Amsterdamo japonų mokykla.

Kultūra

redaguoti

Amsterdame veikia nacionaliniai ir miesto muziejai, yra Rembranto namas. Mieste yra daugiau nei 50 kanalų, virš 500 tiltų ir tiltukų. 1928 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.

Amsterdamą puošia Šv. Antano vartai (XV–XVII a.; dabartinis istorijos muziejus), gotikinė Senoji bažnyčia (XIII a.), Naujoji bažnyčia (XV–XVI a.), Šiaurinė ir Rytinė bažnyčios (abi iš XVII a.).

Pagrindinės Amsterdamo lankytinos vietos yra istoriniai kanalai, valstybinis muziejus (Rijksmuseum) su didžiule olandų aukso amžiaus meno kolekcija, Van Gogo muziejus, Dam aikštė, kurioje įsikūrę Amsterdamo karališkieji rūmai ir buvusi miesto rotušė (stadhuis), Amsterdamo muziejus, Stedelijk šiuolaikinio meno muziejus, Amsterdamo Ermitažas, koncertų salė (Concertgebouw), Anos Frank namas, nacionalinis jūrų muziejus (Het Scheepvaartmuseum), karališkasis zoologijos sodas, botanikos sodas, NEMO muziejus, Heineken muziejus, raudonųjų žibintų kvartalas ir daug marichuanos kavinių. Miestas taip pat gerai žinomas dėl savo naktinio gyvenimo ir festivalių.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Amsterdamo miestas yra savivaldybė pagal Nyderlandų savivaldybių įstatymą. Jai vadovauja tiesiogiai renkama savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji valdyba ir meras. Nuo 1981 m. Amsterdamo savivaldybė imta dalinti į pusiau autonomines seniūnijas, (ol. stadsdelen). Laikui bėgant iš viso buvo suformuota 15 seniūnijų. 2010 m. gegužės mėn., vykdant didelio masto reformą, Amsterdamo seniūnijų skaičius buvo sumažintas iki aštuonių[12]:

  • Centrinio Amsterdamo (ol. rdamas-Centrum), apimančio miesto centrą, įskaitant kanalo juostą;
  • Šiaurės Amsterdamo (ol. Amsterdam-Noord), susidedančio iš rajonų į šiaurę nuo IJ ežero;
  • Rytų Amsterdamo (ol. Amsterdam-Oost);
  • Pietų Amsterdamo (ol. Amsterdam-Zuid);
  • Vakarų Amsterdamo (ol. Amsterdam-West);
  • Naujojo Vakarų Amsterdamo (ol. Amsterdam Nieuw-West) tolimuosiuose vakaruose;
  • Pietryčių Amsterdamo (ol. Amsterdam Zuidoost);
  • Vakarų uosto (ol. Westpoort), apimančio Amsterdamo uosto sritį.

Sportas

redaguoti

1928 m. mieste vyko IX vasaros olimpinės žaidynės, 2000 m. vyko XI Europos futbolo čempionatas.

Futbolas

redaguoti

Galerija

redaguoti
  •  
    Amsterdamas 1900 m.
  •  
    Raudonųjų žibintų kvartalas
  •  
    Naujoji miesto architektūra
  •  
    Amsterdamo žemėlapis
  •  
    Miesto vaizdas nuo Vakarų bažnyčios (Westerkerk) bokšto

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ Forbes.com Archyvuota kopija 2020-05-20 iš Wayback Machine projekto., Forbes Global 2000 Largest Companies – Dutch rankings.
  2. ↑ „The Next Global Tech Hotspot? Amsterdam Stakes Its Claim“. Bloomberg.com. 2016-05-22 – via Bloomberg.
  3. ↑ „Best cities ranking and report“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09.
  4. ↑ „Tech Cities in Motion – 2019“. Savills. 2019-02-04.
  5. ↑ "Port Statistics 2015". Pranešimas spaudai. 2016 m. gegužė. 6. https://www.portofrotterdam.com/sites/default/files/port-statistics-2015.pdf. Prieigos data 2017 m. vasario 9 d. 
  6. ↑ „Air freight services and solutions“.
  7. ↑ „Amsterdam world's most multicultural city“. 2008-02-26.
  8. ↑ Musterd, Sako. "Immigration and ethnic segregation in the Netherlands with a special focus on Amsterdam. " Ethnic Minorities and Inter-Ethnic Relations in Context. Routledge, 2017. 287–303.
  9. ↑ „Hortus Botanicus official website“. 2009 de Hortus. Suarchyvuotas originalas 2009-08-31. Nuoroda tikrinta 2009*06-10. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  10. ↑ „Higher Education in Amsterdam“. Amsterdam.info. Suarchyvuota iš originalo 2008-07-04. Nuoroda tikrinta 2008-06-04.
  11. ↑ „Stedelijk Toelatingsbeleid“ (Dutch). Municipality of Amsterdam. 2015. Nuoroda tikrinta 2015-07-20.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
  12. ↑ „Amsterdam City Districts“. Iamsterdam.com. Suarchyvuotas originalas 2014-08-20. Nuoroda tikrinta 2014-08-12.

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Amsterdamas&oldid=7539768"