Joniškėlis – miestas Pasvalio rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo kelio  150  ŠiauliaiPakruojisPasvalys , 15 km į vakarus nuo Pasvalio. Miesto, apylinkių seniūnijos ir parapijos centras. Veikia biblioteka,[3] paštas.

Joniškėlis
      
Joniškėlis
Joniškėlis
56°01′23″š. pl. 24°10′12″r. ilg. / 56.023°š. pl. 24.170°r. ilg. / 56.023; 24.170 (Joniškėlis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1606 m.
Gyventojų (2023) 977
Plotas 2,36 km²
Tankumas (2023) 414 žm./km²
Pašto kodas LT-39027
Vikiteka Joniškėlis
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Joniškė̃lis
Kilmininkas: Joniškė̃lio
Naudininkas: Joniškė̃liui
Galininkas: Joniškė̃lį
Įnagininkas: Joniškėliù
Vietininkas: Joniškė̃lyje

lenk. Johaniszkiele, rus. Iоганишкели[2]

Joniškėlio dvaras
Joniškėlio universitetinė ligoninė, įsteigta 1810 m.

Etimologija

redaguoti

Joniškėlio miesto vardas yra mažybinės priesagos -ėlis vedinys iš miesto Joniškis,[4] t. y. susijęs su asmenvardžiu Jonas. Tačiau nėra aišku, nuo kurio Jono jis pavadintas. Kalbininkas Petras Būtėnas vietovardį kildino iš vietos dvarininkės Johanos Karpienės vardo. Yra versijų, kurios pavadinimą kildina iš Janiškių kaimo arba nuo Joniškio miesto vardo.[5]. Pats Janiškių kaimas minimas dar 1606 m. dvarininko M. Švobos testamente.

Geografija

redaguoti

Joniškėlis įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje, abipus Mažupės upės. Pro Joniškėlį eina plentas Šiauliai-Pasvalys. Prie miesto yra Joniškėlio kaimas, molio telkinys.

Istorija

redaguoti
 
Joniškėlio bažnyčia iš pietvakarių pusės

Nuo XVII a. vidurio žinomas Joniškėlio dvaras, priklausęs Karpiams ir kaimas. 1684 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. 1736 m. karalius Augustas III suteikė turgų ir 3 metinių prekymečių privilegiją. Ignotas Karpis (17801808 m.) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti, o jo dvarų valstiečiai paleidžiami iš baudžiavos. Joniškėlio senosiose („mūrinėse“) kapinėse pastatyta Karpių šeimos koplyčia-mauzoliejus.

1808 m. Ignotas Karpis pastatė dviklasę parapinę mokyklą, joje 1811 m. ir 1820 m. mokėsi 46 mokiniai, 18621864 m. mokytojavo švietėjas Laurynas Ivinskis. Tai buvo pirmoji mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika. 1961 m. įkurta vidurinė mokykla, dab. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla.

1810 m. įkurta pirmoji Lietuvoje universitetinė kaimo ligoninė, joje dirbo žymus gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Adolfas Abichtas. 1871 m. pastatyta plytinė. XIX a. dvare veikė gelumbės fabrikėlis. 1869 m. įsteigta mokomoji ferma, 1899 m. pertvarkyta į žemės ūkio mokyklą, dab. Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio ir paslaugų mokykla, nuo 1905 m. prie jos veikė meteorologinė stotis. XIX a. pabaigoje Joniškėlis buvo miestelis Panevėžio apskrityje.[6]

1897 m. netoli Joniškėlio knygnešys Jurgis Bielinis spausdino nelegalų laikraštėlį „Baltasis erelis“.

 
Atskirojo Joniškėlio partizanų mirties bataliono karininkai. Sėdi iš kairės: Apskrities apsaugos štabo komendantas Artūras Pušmanas, Joniškėlio štabo viršininkas Petras Monvyd-Olechnavičius, bataliono vadas Antanas Stapulionis, bataliono ūkio vedėjas Mulevičius, adjutantas Antanas Kazilevičius.

Joniškėlis 19151919 m. buvo apskrities, vėliau, iki 1950 m. valsčiaus centras. 1919 m. Joniškėlyje vyko atkaklios kovos su Raudonąja armija, kovojo Joniškėlio partizanai (vadas Petras Jurgaitis), iš jų buvo įkurtas Joniškėlio partizanų mirties batalionas, 1919 m. gruodžio 10 d. pertvarkytas į Devintąjį pėstininkų pulką. Iki II pasaulinio karo veikė 1924 m. įkurta pieninė, vandens malūnas, dvaro pastatuose veikė Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto bandymų stotis.[7]

1916 m. vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm pločio siaurojo geležinkelio ruožą Gubernija–Pasvalys. 1921 m. ruožas pratęstas nuo Gubernijos iki Šiaulių, 1922 m. – nuo Pasvalio iki Biržų. 1935 m. Šiaulių–Biržų ruožas praplatintas iki 750 mm. 19371938 m. nutiestas ruožas Panevėžys–Joniškėlis, Antrojo pasaulinio karo metais – Joniškėlis–Žeimelis. Joniškėlis iki XX a. devinto dešimtmečio buvo svarbus siaurojo geležinkelio centras. 1940 m. įsteigta biblioteka.

Pokario metais Joniškėlio apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1950 m. Joniškėlis gavo miesto teises. 1950–1959 m. Joniškėlio rajono centras. 1949 m. įkurtas lopšelis-darželis, 1953 m. kultūros namai.

2005 m. patvirtintas Joniškėlio herbas. Yra sakralinės muzikos ansamblis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Panevėžio apskritis
19151919 m. ? Joniškėlio apskrities centras
19191947 m. Joniškėlio valsčiaus centras Biržų apskritis
19471950 m. Pasvalio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Joniškėlio rajono centras Šiaulių sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Joniškėlio apylinkės centras
Pasvalio rajonas
1995 Joniškėlio seniūnija,
Joniškėlio apylinkių seniūnijos centras
Pasvalio rajono savivaldybė Panevėžio apskritis

Architektūra

redaguoti

Klasicizmo ir baroko architektūros bruožų turinti Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1792 m., statybą inicijavo dvarininkas I. Karpis – vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė bazilika. Bažnyčios viduje kryžminiai skliautai, vertingi paveikslai: „Šv. Antanas“ 1853 m., „Šv. Jurgis“, 1857 m., „Šv. Ignotas“, „Šv. Dominykas“, abu XVIII a., „Apaštalas Baltramiejus“ XIX a. pradžioje, „Šv. Pranciškus ir Kristus“, „Šv. Baltramiejus“, abu XIX a., altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu, XIX a. Šventoriuje – medinis kryžius su 4 evangelistų bareljefais 1930 m.

Joniškėlio geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis, veikusi Joniškėlyje 1915–1996 m. Stoties pastatas, prekių sandėlis, ūkinis pastatas, tiltas per Mažupę, semaforai, 3 peronai, iešmai ir 7 stoties keliai – inžinerinio paveldo paminklas, valstybės saugomo siaurojo geležinkelio komplekso dalis.

Parapinė mokykla, statyta 1808 m., ligoninė – 1811 m., abiejų architektas J. Šantyras, ligoninės 1860 m. rekonstrukcijos architektas Nikolajus Čiaginas.

Buvusio XVIII a. pabaigos – XIX a. pabaigos dvaro sodyboje išlikę:

  • klasicistiniai senieji rūmai, statyti XVIII a. pabaigoje, rekonstruoti XIX a. antroje pusėje,
  • naujieji rūmai, statyti XIX a. antroje pusėje,
  • oficina, vandens malūnas, abu XVIII a. pabaigoje,
  • karvidė, 1871 m.,
  • du svirnai, statyti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pabaigoje,
  • du kumetynai, abu XIX a.,
  • istorizmo krypties ratinė, kalvė, rūkykla, sodininko namas, oranžerijos liekanos, visi XIX a. pabaigoje, vokiečių archit. F. Lemannas.
  • Mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pabaigoje, išplėstas XIX a. pabaigoje.[8]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[10] 1974 m.
100 90 670 568 2 592 1 871 1 800
1976 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
1 800 1 776 1 585 1 477 1 201 1 026 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 1 201 žmonės: [17]

  • Lietuviai – 98,75% (1186)
  • Kiti – 1,25% (15)

2001 m. gyveno 1 477 žmonės: [18]

  • Lietuviai – 99,12% (1464)
  • Kiti – 0,88% (13)

Žymūs žmonės

redaguoti

Joniškėlyje gimė:

Joniškėlio kapinėse palaidoti:

Joniškėlyje dirbo:

18651901 m., su pertraukomis miestelyje gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), mieste išlikęs namas, kuriame 18661909 m. ji gyveno.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 381 psl.
  3. Joniškėlio biblioteka Archyvuota kopija 2008-12-28 iš Wayback Machine projekto.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 75
  5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 183 p.
  6. Johaniszkiele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 598 psl. (lenk.)
  7. Kazys MisiusJoniškėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 711 psl.
  8. Vincas Brazauskas. Joniškėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 711 psl.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Joniškėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 130
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  • Joniškėlis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 702 psl.

Literatūra

redaguoti
  • Audžiau abrūsėlį: Joniškėlio etnografinio ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Abrūsėlis“ veiklos 40-mečiui / Bronislava Černiauskienė. – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2004. – 57 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-57-6
  • Joniškėlis / Eugenijus Petrovas, Algimantas Garliauskas. – Vilnius: Akstis, 2007. – 943 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-759-35-5

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Linkuva – 15 km Narteikiai – 3,8 km Gustoniai – 5 km
BIRŽAI – 41 km
 
PAKRUOJIS – 16 km
ŠIAULIAI – 55 km
     
     
     
PASVALYS – 15 km
Katkūnai – 5 km Pamažupiai – 2,5 km Pušalotas – 11 km