Joniškėlis

Joniškėlis

56°1′30″N 24°10′10″E / 56.02500°N 24.16944°EKoordinatės: 56°1′30″N 24°10′10″E / 56.02500°N 24.16944°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Panevėžio apskritis

Savivaldybė:

Pasvalio rajono savivaldybė

Įkūrimo data:

1606 m.

Gyventojų :

1 068

Plotas:

2,36 km²

Tankumas :

453 žm./km²

Altitudė:

85 m

Pašto kodas:

LT-39027

Vikiteka:

JoniškėlisVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Joniškė̃lis
Kilmininkas:	Joniškė̃lio
Naudininkas:	Joniškė̃liui
Galininkas:	Joniškė̃lį
Įnagininkas:	Joniškėliù
Vietininkas:	Joniškė̃lyje

lenk. Johaniszkiele, rus. Iоганишкели^[1]

Joniškėlio poilsio zona

Joniškėlio bažnyčia iš pietvakarių pusės

Joniškėlis – miestas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo kelio 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys , 15 km į vakarus nuo Pasvalio. Miesto, apylinkių seniūnijos ir parapijos centras. Yra paštas.

Turinys

IstorijaKeisti

Nuo XVII a. vidurio žinomas Joniškėlio dvaras, priklausęs Karpiams ir kaimas. 1684 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. 1736 m. karalius Augustas III suteikė turgų ir 3 metinių prekymečių privilegiją. Ignotas Karpis (1780–1808 m.) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti, o jo dvarų valstiečiai paleidžiami iš baudžiavos.

1808 m. pastatyta dviklasė parapinė mokykla, joje 1811 m. ir 1820 m. mokėsi 46 mokiniai, 1862–1864 m. mokytojavo švietėjas Laurynas Ivinskis. Tai buvo pirmoji mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika. 1961 m. įkurta vidurinė mokykla, dab. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla.

1810 m. įkurta ligoninė, pirmoji Lietuvoje kaimo ligoninė, 1871 m. pastatyta plytinė. XIX a. dvare veikė gelumbės fabrikėlis. 1869 m. įsteigta mokomoji ferma, 1899 m. pertvarkyta į žemės ūkio mokyklą, dab. Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio ir paslaugų mokykla, nuo 1905 m. prie jos veikė meteorologinė stotis.

1897 m. netoli Joniškėlio knygnešys Jurgis Bielinis spausdino nelegalų laikraštėlį „Baltasis erelis“. 1865–1901 m., su pertraukomis miestelyje gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1915–1919 m. buvo apskrities, vėliau, iki 1950 m. valsčiaus centras.

1919 m. Joniškėlyje vyko atkaklios kovos su Raudonąja armija, kovojo Joniškėlio partizanai (vadas Petras Jurgaitis), iš jų buvo įkurtas Joniškėlio partizanų mirties batalionas, 1919 m. gruodžio 10 d. pertvarkytas į Devintąjį pėstininkų pulką. Iki Antrojo pasaulinio karo veikė 1924 m. įkurta pieninė, vandens malūnas, dvaro pastatuose veikė Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto bandymų stotis. ^[2]

1916 m. vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm pločio siaurojo geležinkelio ruožus Gubernija-Pasvalys ir Joniškėlis-Žeimelis, 1921 m. ruožas pratęstas nuo Gubernijos iki Šiaulių. 1935 m. Šiaulių-Biržų ruožas praplatintas iki 750 mm. 1937–1938 m. nutiestas ruožas Panevėžys-Joniškėlis. Joniškėlis iki XX a. devinto dešimtmečio buvo svarbus siaurojo geležinkelio centras.

1940 m. įsteigta biblioteka. ^[3] Po Antrojo pasaulinio karo Joniškėlio apylinkėse veikė Algimanto apygardos Dariaus ir Girėno rinktinės partizanai. 1950 m. Joniškėlis gavo miesto teises. 1950–1959 m. Joniškėlio rajono centras. 1949 m. įkurtas lopšelis-darželis, 1953 m. kultūros namai.

2005 m. patvirtintas Joniškėlio herbas. Yra sakralinės muzikos ansamblis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1915–1919 m.	?	Joniškėlio apskrities centras
1919–1947 m.	Joniškėlio valsčiaus centras	Biržų apskritis
1947–1950 m.	Joniškėlio valsčiaus centras	Pasvalio apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Joniškėlio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Joniškėlio rajono centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Joniškėlio apylinkės centras	Pasvalio rajonas
nuo 1995 m.	Joniškėlio seniūnija, Joniškėlio apylinkių seniūnijos centras	Pasvalio rajono savivaldybė	Panevėžio apskritis

Joniškėlio dvaras

Joniškėlio parkas

Joniškėlio ligoninė

ArchitektūraKeisti

Klasicizmo ir baroko architektūros bruožų turinti Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1792 m., statybą inicijavo dvarininkas I. Karpis – vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė bazilika. Bažnyčios viduje kryžminiai skliautai, vertingi paveikslai: „Šv. Antanas“ 1853 m., „Šv. Jurgis“, 1857 m., „Šv. Ignotas“, „Šv. Dominykas“, abu XVIII a., „Apaštalas Baltramiejus“ XIX a. pradžioje, „Šv. Pranciškus ir Kristus“, „Šv. Baltramiejus“, abu XIX a., altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu, XIX a. Šventoriuje – medinis kryžius su 4 evangelistų bareljefais (1930 m.

Parapinė mokykla, statyta 1808 m., ligoninė – 1811 m., abiejų architektas J. Šantyras, ligoninės 1860 m. rekonstrukcijos architektas Nikolajus Čiaginas.

Buvusio XVIII a. pabaigos – XIX a. pabaigos dvaro sodyboje išlikę:

klasicistiniai senieji rūmai, statyti XVIII a. pabaigoje, rekonstruoti XIX a. antroje pusėje,
naujieji rūmai, statyti XIX a. antroje pusėje,
oficina, vandens malūnas, abu XVIII a. pabaigoje,
karvidė, 1871 m.,
du svirnai, statyti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pabaigoje,
du kumetynai, abu XIX a.,
istorizmo krypties ratinė, kalvė, rūkykla, sodininko namas, oranžerijos liekanos, visi XIX a. pabaigoje, vokiečių archit. F. Lemannas.
Mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pabaigoje, išplėstas XIX a. pabaigoje. ^[4]

Mieste išlikęs namas, kuriame 1866–1909 m. gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943 m.).

GyventojaiKeisti

1841 m.	1865 m.*^[1]	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
100	90	670	568	2 592	1 871
1974 m.	1976 m.^[5]	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
1 800	1 800	1 776	1 585	1 477	1 201
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 1 201 žmonės: ^[6]

Lietuviai – 98,75% (1186)
Kiti – 1,25% (15)

2001 m. gyveno 1 477 žmonės: ^[7]

Lietuviai – 99,12% (1464)
Kiti – 0,88% (13)

Žymūs žmonėsKeisti

Joniškėlyje gimė:

Salomėja Vaidžiūnaiė (1913-1995), operos solistė, vokalo pedagogė, docentė
Vytautas Misevičius (1924–1994), rašytojas, prozininkas
Albertas Jonas Kerelis (1926–2003), architektas
Vytautas Kalinauskas (1929–2001), grafikas, tapytojas, scenografas
Vidmantas Jonas Jokūbaitis (g. 1938), statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras
Romualdas Ozolas (1939-2015), filosofas, visuomenės ir politinis veikėjas
Jonas Čepulis (g. 1939), boksininkas
Algirdas Dembinskas (g. 1939), psichiatras, medicinos pedagogas
Zenonas Vegelevičius (g. 1951), karinis veikėjas, pulkininkas
Vida Stasiūnaitė (g. 1953), ekonomistė, visuomenės ir politinė veikėja
Gintarė Karaliūnaitė (g. 1978), pop dainininkė

Joniškėlio kapinėse palaidoti:

Antanas Bortkevičius (1835–1894), klebonas, religinių raštų rengėjas

GeografijaKeisti

Joniškėlis įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje, abipus Mažupės upės. Pro Joniškėlį eina plentas Šiauliai-Pasvalys. Prie miesto yra Joniškėlio kaimas, molio telkinys.

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Iоганишкели. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 381 psl. (rus.)
↑ Kazys Misius. Joniškėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 711 psl.
↑ Joniškėlio biblioteka
↑ Vincas Brazauskas. Joniškėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 711 psl.
↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Joniškėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 130 psl.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

Joniškėlis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 702 psl.
Audžiau abrūsėlį: Joniškėlio etnografinio ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Abrūsėlis“ veiklos 40-mečiui / Bronislava Černiauskienė. – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2004. – 57 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-57-6
Joniškėlis / Eugenijus Petrovas, Algimantas Garliauskas. – Vilnius: Akstis, 2007. – 943 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-759-35-5