Raseiniai

Raseiniai
   Raseiniai COA.svg   
Zemaitis monument, Raseiniai 10 July 2022.jpg
Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ centrinėje miesto aikštėje
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė
Meras Andrius Bautronis
Gyventojų (2022) 9 626
Plotas 8,5 km²
Tankumas (2022) 1 132 žm./km²
Pašto kodas LT-60001
Commons-logo.svg Vikiteka Raseiniai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Raséiniai
Kilmininkas: Raséinių
Naudininkas: Raséiniams
Galininkas: Raséinius
Įnagininkas: Raséiniais
Vietininkas: Raséiniuose

lenk. Rosienie, Rossienie, rus. Россiены[2][3]

Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 19331934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės). Šalia auga per paminklo atidengimo iškilmes Prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas.

EtimologijaKeisti

 
Raseinių riboženklis (nuo Ariogalos pusės)

Labiausiai tikėtina, kad Raseinių vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina.[4] Pagal šią versiją, Raseiniai yra vandenvardinis vietovardis. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Liaudies etimologija pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar Telšiai, kita už Šiaulio – ten Šiauliai, o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „Rasit eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.[5]

IstorijaKeisti

 
Italo Vinčenso Marijos Koroneli 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas šiuolaikinės Lietuvos miestas – Raseiniai

Raseiniai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 12491253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

14161421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią.

Lietuvos Valstybės Tarybai 1918 m. lapkričio 12 d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, 1918 m. lapkričio 13 d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš Rusijos grižęs banko tarnautojas Viktoras Kuraitis.[6]

19301940 m. veikė Raseinių politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1934 m. pastatyti Raseinių banko rūmai.

1941 m. birželio 2327 d. prie miesto įvyko Raseinių mūšis, kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d.[reikalingas šaltinis] čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas. 2012 m. spalio 6 d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas Maironio vardas. Parke atidengtas Tado Gutausko sukurtas paminklas Maironiui.[7] 2015 m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.[8]

2016 m. pastatyta nauja Raseinių autobusų stotis. 2018 m. atnaujintas Magdės šulinys, siejamas su populiaria miesto legenda.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a. Raseinių valsčiaus centras
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m. Žemaitijos seniūnijos centras
17641792 m. ? Raseinių reparticijos centras
1793 m. ? Raseinių žemės centras
17941795 m. ? Raseinių reparticijos centras
17951796 m. ? Raseinių apskrities centras Vilniaus gubernija
17961801 m. ? Lietuvos gubernija
18011842 m. ? Vilniaus gubernija
18421915 m. ? Kauno gubernija
19151918 m. ? Oberostas
19191950 m. Raseinių valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras Raseinių rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1866 m.[3] 1897 m.sur. 1899 m.*[2] 1923 m.sur.[9] 1931 m. 1939 m. 1942 m.sur. 1959 m.sur.[10]
4 000 10 579 7 455 7 455 5 270 5 456 6 217 4 577 6 200
1970 m.sur. 1976 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur.
8 946 10 600 11 403 13 211 12 541 11 203 10 256 9 700 9 865
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 11 203 žmonės:[16]

2001 m. gyveno 12 541 žmonės:[17]

1923 m. gyveno 5 270 žmonės:[18]

1897 m. gyveno 7 455 žmonės:[19]

Žymūs žmonėsKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

Jka karatė, TaekwondoKeisti

Raseinių karatė klubas BUSHI-DO, įkurtas 1997 m. Klubo įkūrėjai: Edgaras Gabševičius ir Gediminas Jakubauskas.

FutbolasKeisti

Miestų partnerystėKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl. (Wikisource.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 174–176
  5. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 200
  6. Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13
  7. Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta
  8. Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 504
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  18. 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
  19. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

LiteratūraKeisti

  • Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
  • Raseiniams 750. – Vilnius: Atkula, 2003. – 1 apl. (12 lap.): iliustr.
  • Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų. – Vilnius: Atkula, 2004. – 28 p.

NuorodosKeisti