Vištytis (miestelis)
| Vištytis | ||
|---|---|---|
| ||
  Vištytis |
||
| 54°27′18″š. pl. 22°42′43″r. ilg. / 54.455°š. pl. 22.712°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vištyčio seniūnija | |
| Gyventojų | 304 | |
 Vikiteka |
Vištytis (miestelis) | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wisztyniec,[2] rus. Виштынецъ,[3] vok. Wystiten, Wyschtyten | |
Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija. Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, paštas (LT-70037), Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė.
Etimologija
redaguotiVištytis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, nors paties vandenvardžio kilmė ir nėra aiški.[4] Pastarojo pavadinimą liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to, kad galbūt vanduo cypsėjęs, galbūt pro ežerą skrendantis paukštis.[5]
Geografija
redaguoti
Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiavietė-kempingas „Viktorija“. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).
Vištyčio pagrindiniai keliai:
- Krašto keliai:
- Rajoniniai keliai:
Istorija
redaguotiVištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas Vištyčio dvaras. 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Ldk Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.
1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo.
Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. 1870 m. Vištytis neteko miesto teisių.[6] XIX a. pabaigoje buvo Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus centras.[7]
1901, 1915 m. miestelis degė. XX a. tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.[8]
II pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Vištyčio valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis |
| 1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
| 1950–1959 m. | Vištyčio apylinkės centras | Kybartų rajonas |
| 1959–1962 m. | Kalvarijos rajonas | |
| 1962–1995 m. | Vilkaviškio rajonas | |
| 1995– | Vištyčio seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | |||||||||
| 1808 m. | 1827 m. | 1888 m.[9] | 1892 m.*[3] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1979 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 600 | 2 449 | 4 219 | 4 017 | 1 295 | 601 | 731 | 751 | ||
| 1983 m.[14] | 1986 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | - | ||
| 645 | 602 | 591 | 566 | 436 | 304 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Juozas Kalvaitis (1842–1895), vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
- Liudvikas Butkevičius (1881–1963), karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
- Julian Gruner (1898–1940), lenkų lengvaatletis, Lenkijos čempionatų aukso medalių laimėtojas.
- Irena Ylienė, dainininkė.
- Algimantas Kezys, fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
- Bronius Leonavičius, dailininkas, visuomenės veikėjas.
- Pranas Bilėnas-Bilevičius (1898.11.11 - 1942.10.13 Norilsko lageryje) Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas.
Galerija
redaguoti-
P. Kriaučiūno mokykla -
Liuteronų bažnyčia -
Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.
- ↑ 3,0 3,1 Виштынецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 606 psl. (rus.)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 265–267
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 57
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Wisztyniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 626 psl. (lenk.)
- ↑ Vištytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 810 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vištytis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 316 psl.
- ↑ Vištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 583
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Vištytis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 396 psl.
- Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, t.2. psl.179
Nuorodos
redaguoti- Vištyčio nuotraukos
- Istorija Archyvuota kopija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.
- Vištyčio kronika
- Vokietijos kaizerio Wilhelmo II pagalba miesteliui
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KYBARTAI – 21 km Totorkiemis – 5 km |
PAJEVONYS – 12 km Ančlaukys – 8 km |
| ||||||||
|
Gražiškiai – 13 km | ||||||||||
| Pavištytis – 6 km | |||||||||||
