Vištytis (miestelis)

Vištytis

Vištytis

Koordinatės

54°27′29″š. pl. 22°43′08″r. ilg. / 54.458°š. pl. 22.719°r. ilg.Koordinatės: 54°27′29″š. pl. 22°43′08″r. ilg. / 54.458°š. pl. 22.719°r. ilg.

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Vištyčio seniūnija

Gyventojų skaičius

436 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

Vištytis (miestelis)Vikiteka

Istoriniai pavadinimai

lenk. Wisztyniec,^[1] rus. Виштынецъ,^[2] vok. Wystiten, Wyschtyten

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[3]
Vardininkas:	Vištýtis
Kilmininkas:	Vištýčio
Naudininkas:	Vištýčiui
Galininkas:	Vištýtį
Įnagininkas:	Vištýčiu
Vietininkas:	Vištýtyje

Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono vakaruose, prie Vištyčio ežero (pagal kurį ir pavadintas) šiaurės rytinio kranto, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija.

Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, paštas (LT-70037), Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė.

Gamta ir geografijaKeisti

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiavietė-kempingas „Viktorija“. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

KYBARTAI – 21 km
Totorkiemis – 5 km

PAJEVONYS – 12 km
Ančlaukys – 8 km

Gražiškiai – 13 km

Pavištytis – 6 km

IstorijaKeisti

1570 m. Vištyčio miesto antspaudas (Iš Z.Gliogerio Senovės Lenkijos enciklopedija)

Vištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas Vištyčio dvaras. 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.

1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo. Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis.

1901, 1915 m. miestelis degė. Tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.^[4]

Antrojo pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.

Panorama iš šiaurės pusės

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Vištyčio valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis
1919–1950 m.	Vištyčio valsčiaus centras	Vilkaviškio apskritis
1950–1959 m.	Vištyčio apylinkės centras	Kybartų rajonas
1959–1962 m.		Kalvarijos rajonas
1962–1995 m.		Vilkaviškio rajonas
1995–	Vištyčio seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2011 m.

1808 m.

1827 m.

1888 m.^[5]

1892 m.*^[2]

1923 m.^sur.^[6]

1959 m.^sur.^[7]

1970 m.^sur.^[8]

1 600

2 449

4 219

4 017

1 295

601

731

1979 m.^sur.^[9]

1983 m.^[10]

1986 m.^[11]

1989 m.^sur.^[12]

2001 m.^sur.^[13]

2011 m.^sur.^[14]

-

751

645

602

591

566

436

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonėsKeisti

Juozas Kalvaitis (1842–1895) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
Liudvikas Butkevičius (1881–1963) – Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
Julian Gruner (1898–1940) – lenkų lengvaatletis, Lenkijos čempionatų aukso medalių laimėtojas.
Irena Ylienė – Lietuvos dainininkė.
Algimantas Kezys – Lietuvos fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
Bronius Leonavičius – Lietuvos dailininkas, visuomenės veikėjas.

SusisiekimasKeisti

Vištyčio pagrindiniai keliai.

Krašto keliai:

200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis
186 Kybartai–Vištytis

Rajoniniai keliai:

5102 Virbalis–Vištytis
5144 Vištytis–Varteliai

GalerijaKeisti

Katalikų bažnyčia
P. Kriaučiūno mokykla
Liuteronų bažnyčia
Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.
↑ ^2,0 ^2,1 Виштынецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 606 psl. (rus.)
↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Vištytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Vištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 810 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Vištytis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 316 psl.
↑ Vištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 583 psl.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

Vištytis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 396 psl.
Vištyčio nuotraukos
Istorija Archyvuota kopija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.
Vištyčio kronika
Liuteronų parapija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
Vokietijos kaizerio Wilhelmo II pagalba miesteliui
Wisztyniec Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIII (Warmbrun – Worowo) z 1893 r. (lenk.).

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajone

[1] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Виштынецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 606 psl. (rus.)

[3] Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)

[4] Vištytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[5] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-8] Vištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 810 psl.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-10] Vištytis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 316 psl.

[TLE-11] Vištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 583 psl.

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]