Ciurichas

Ciurichas (alemanų vok. Züri, vok. Zürich, pranc. Zurich, it. Zurigo, ret. Turitg) arba Ciūrichas – didžiausias Šveicarijos miestas ir Ciuricho kantono centras. Tai svarbus Šveicarijos mokslo ir ekonomikos centras. Gyventojai daugiausia kalba vokiškai (šveicarišku dialektu).^[1]

Ciurichas vok. Zürich

Ciuricho panorama

Ciurichas 47°22′0″ š. pl. 8°33′0″ r. ilg. / 47.36667°š. pl. 8.55000°r. ilg. / 47.36667; 8.55000 (Ciurichas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Šveicarija
Kantonas	Ciuricho kantonas
Savivaldybė	Ciuricho savivaldybė

Gyventojų (2018)	415 215
Kalba	Vokiečių
Plotas	87,93 km²
Tankumas (2018)	4 722 žm./km²

Pašto kodas	8000–8099
Tinklalapis	www.stadt-zuerich.ch
Vikiteka	Ciurichas

Kirčiavimas	Ciùrichas

Miestas, turėdamas didžiausią traukinių stotį Šveicarijoje ir oro uostą, yra stambus transporto mazgas. Jame yra įsikūrę daug bankų ir draudimo kompanijų, dėl to įvardijamas ir kaip finansinių paslaugų miestas. Nemažai žiniasklaidos firmų, tarp kurių „Šveicarijos televizija“ (vok. Schweizer Fehrnsehen). Dėl gerai išsilaikiusio senamiesčio ir savito kultūrinio bei naktinio gyvenimo, yra vienas iš turistų traukos centrų šalyje.

Istorija

Ankstyvoji istorija ir Viduramžiai

Ciuricho planas 1576 m.

Jau Romos Imperijos laikais šiose vietovėse buvo pasienio stotis, bet tuo metu, šios vietovės dar nebuvo galima laikyti miestu. Ciurichas miestu tapo jau Ankstyvaisiais viduramžiais, o prie Šveicarijos Ciurichas prisijungė 1351 m. Turbūt svarbiausias Ciuricho įnašas į pasaulio istoriją yra Ulricho Cvinglio paskelbta reformacija.

XVIII a. - dabar

Miestas suklestėjo XVIII ir XIX a. įsikūrus tekstilės pramonei. 1846 m. atsirado daug bankų ir draudimo bendrovių, sustiprėjo finansinių paslaugų sektoriai. XX a. pastarosios įstaigos įgavo dar didesnę svarbą.

Nuo XIX a. iki 1970-ųjų m. mieste sparčiai vyko statybos, kurios pavertė Ciurichą didmiesčiu.

Geografija

Limato upė Ciuricho senamiestyje

Išsidėstęs 408 m aukštyje virš jūros lygio, šalia Ciuricho ežero ir apsuptas miškais apaugusių kalvų. Ciuricho plotas yra 91,88 km². Senamiestis yra išsidėstęs abiejose Limato upės pusėse. Tai didžiausias pagal gyventojų skaičių Šveicarijos miestas, kartu yra Ciuricho kantono centras. Teritorija padalinta į 12 rajonų.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų;

Vidutinė metinė temperatūra: +8,5°C.

Demografija

2006 m. Ciuriche gyveno 370 062 gyventojai, 30 % mieste registruotų gyventojų neturi Šveicarijos pilietybės. Didžiausią užsieniečių dalį sudaro Vokietijos piliečiai (17,4 %), taip pat daug italų ir serbų. Nemažai persikėlėlių iš kitų kantonų. Oficiali ir bendravimo kalba yra vokiečių. Kitos populiarios kalbos: italų, ispanų ir prancūzų.

Ekonomika

Ciurichas vadinamas Šveicarijos ekonomikos centru, mieste yra daug tarptautinių organizacijų. Ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius (ypač svarbi bankininkystė), kuriame dirba beveik 90 % dirbančiųjų. Savo būstines turi tokie bankai kaip Credit Suisse Group, Šveicarijos nacionalinis bankas (vok. Schweizerische Nationalbank) ir kiti. Pramonėje dirba apie 10 %, žemės ūkyje apie 1 % dirbančiųjų.

Kultūra ir turizmas

Ciuricho gatvėse

Daugiausia turistų lankomų objektų yra senamiestyje. Ne tik pastatai ir paminklai, bet ir miesto išsidėstymas prie Ciuricho ežero yra verti dėmesio – pakrantę mėgsta ir miestiečiai, ir atvykėliai.

Sportas

Ciuriche įsikūrusi pagrindinė FIFA būstinė. 1954 m. vyko V pasaulio futbolo čempionatas, o 2008 m. – XIII Europos futbolo čempionatas.

Žinomi šie futbolo klubai:

Švietimas

Veikia daug aukštųjų mokyklų, tarp kurių išsiskiria 1833 m. įkurtas Ciuricho universitetas, taip pat aukštoji technikos mokykla (įkurta 1855), konservatorija ir aukštoji muzikos mokykla, muzikos akademija.

Miestų partnerystė

Ciurichas yra užmezgęs partnerystės ryšius su:

San Fransisku ( JAV)
Kunmingu ( Kinija)

Taip pat vykdomi mainai su Vinycios ( Ukraina) miestu.^[2]

Lietuviai

Mieste nuo XVI a. studijavo LDK gyventojai. 1889 m. lietuvių studentai mieste įsteigė draugiją Draugystę lietuviškos jaunuomenės. Nuo 1920 m. iki 1983 m. (iki vicekonsulo Stepono Garbačiausko mirtes) Ciuriche veikė Lietuvos generalinis konsulatas. Po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno lietuvių pabėgėlių. 1949 m. Ciuriche buvo įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenės apylinkė, o 1952 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Apie 1962 m. susibūrė lietuvių tautinių šokių grupė „Viltis“ (1982 m. visi jos šokėjai buvo šveicarai).^[3]

1992 m. vietos lietuvių iniciatyva buvo atidaryta tiesioginė oro linija Ciurichas –Vilnius. Dėl Lietuvos biurokratinių kliūčių šie skrydžiai greit nutrūko.^[4] 2000 m. tautiškoje veikloje dalyvavo apie 30 lietuvių.

Šaltiniai

↑ Zürich (Ciurichas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 152-153 psl.
↑ Zürich – Vinnytsya: eine besondere Freundschaft. Archyvuota kopija 2020-03-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ Ciuricho lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 154-155 psl.
↑ Janina Survilaitė. Lietuvos atgimimo pėdsakai Šveicarijoje // www.bernardinai.lt

Nuorodos

www.stadt-zuerich.ch Archyvuota kopija 2004-08-23 iš Wayback Machine projekto.

[1] Zürich (Ciurichas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 152-153 psl.

[2] Zürich – Vinnytsya: eine besondere Freundschaft. Archyvuota kopija 2020-03-24 iš Wayback Machine projekto.

[3] Ciuricho lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 154-155 psl.

[4] Janina Survilaitė. Lietuvos atgimimo pėdsakai Šveicarijoje // www.bernardinai.lt

[1]

[2]

[3]

[4]