Kelnas, arba Kiolnas (vok. Köln)[1][2] – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.

Kelnas
vok. Köln
            
Kelno katedra, „Hohenzollern“ tiltas
Kelnas
Kelnas
50°57′0″ š. pl. 6°57′0″ r. ilg. / 50.95000°š. pl. 6.95000°r. ilg. / 50.95000; 6.95000 (Kelnas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šiaurės Reinas-Vestfalija Šiaurės Reinas-Vestfalija
Regionas Kelno
Įkūrimo data 50
Meras Henriette Reker
Gyventojų (2021 m.) 1 083 498
Plotas 405,15 km²
Tankumas (2021 m.) 2 674 žm./km²
Altitudė 37,5 - 118,4 m
Pašto kodas 50441–51149
Tel. kodas 0221, 02203
Tinklalapis www.stadt-koeln.de
Vikiteka Kelnas
Kirčiavimas Kèlnas

Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.

Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.

Istorija redaguoti

 
Kelno katedros arkos

455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas.

1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).

Per Trisdešimtmetį karą Kelnas paliko nepaliestas. Miestas užsidirbo per karą gaminant ir parduodant ginklus.

Per Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, taip pat Kelno katedra buvo smarkiai apgadinta.

Geografija redaguoti

Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reinas-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė.

Klimatas redaguoti

Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Rajonai redaguoti

Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis.

  • Innenstadt
  • Rodenkirchen
  • Lindenthal
  • Ehrenfeld
  • Nippes
  • Chorweiler
  • Porz
  • Kalk
  • Mülheim

Demografija redaguoti

Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas kuriame 2008 metais gyveno 996 690 gyventojai.

Ekonomika redaguoti

Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.

Kultūra ir miesto įžymybės redaguoti

 
Reinas Kelne

Viduramžiuose Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, katedra yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.

Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohenzollern tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.

Sportas redaguoti

Mieste 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai:

Taip pat mieste įsikūręs krepšinio klubas:

Infrastruktūra redaguoti

Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Švietimas redaguoti

Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (apie 42 000 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.

Išnašos redaguoti

  1. Kelnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. „Koks vok. miesto „Köln“ lietuviškas pavadinimas?“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.

Nuorodos redaguoti