Kelnas
| Kelnas vok. Köln | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Šiaurės Reinas-Vestfalija
|
| Regionas | Kelno |
| Įkūrimo data | 50 |
| Meras | Henriette Reker |
| Gyventojų | 1 083 498 |
| Plotas | 405,15 km² |
| Tankumas | 2 674 žm./km² |
| Altitudė | 37,5 - 118,4 m |
| Pašto kodas | 50441–51149 |
| Tel. kodas | 0221, 02203 |
| Tinklalapis | www.stadt-koeln.de |
 Vikiteka |
Kelnas |
| Kirčiavimas | Kèlnas |
Kelnas, arba Kiolnas (vok. Köln)[1][2] – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.
Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.
Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.
IstorijaKeisti
.JPG)
455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas.
1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).
Per Trisdešimtmetį karą Kelnas paliko nepaliestas. Miestas užsidirbo per karą gaminant ir parduodant ginklus.
Per Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, taip pat Kelno katedra buvo smarkiai apgadinta.
GeografijaKeisti
Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reinas-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė.
KlimatasKeisti
Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.
RajonaiKeisti
Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis.
- Innenstadt
- Rodenkirchen
- Lindenthal
- Ehrenfeld
- Nippes
- Chorweiler
- Porz
- Kalk
- Mülheim
DemografijaKeisti
Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas kuriame 2008 metais gyveno 996 690 gyventojai.
EkonomikaKeisti
Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.
Kultūra ir miesto įžymybėsKeisti
.JPG)
Viduramžiuose Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, katedra yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.
Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohenzollern tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.
SportasKeisti
Mieste 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.
Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai:
Taip pat mieste įsikūręs krepšinio klubas:
InfrastruktūraKeisti
Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).
ŠvietimasKeisti
Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (apie 42 000 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.
IšnašosKeisti
- ↑ Kelnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ „Koks vok. miesto „Köln“ lietuviškas pavadinimas?“. VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
NuorodosKeisti
- Kelno miesto oficiali svetainė
- www.koeln.de/
- www.koeln.nicecity.de/ Archyvuota kopija 2013-01-21 iš Wayback Machine projekto.