Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių seniūnijų centras. Stovi Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, paminklas rašytojui ir diplomatui Ignui Šeiniui „Regiu Lietuvą“ (skulptorius Henrikas Orakauskas). Širvintose veikia naujas, modernus baseinas, universali sporto salė, futbolo stadionas, viešoji Igno Šeiniaus biblioteka, kultūros centras, pradinė mokykla, „Atžalyno“ progimnazija, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, savivaldybė, paštas, socialinių paslaugų centras, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Širvintos
      
Širvintos
Širvintos
55°03′07″š. pl. 24°57′04″r. ilg. / 55.052°š. pl. 24.951°r. ilg. / 55.052; 24.951 (Širvintos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybė Širvintų rajono savivaldybė
Meras Živilė Pinskuvienė
Gyventojų (2023) 5 802
Plotas 4,02 km²
Tankumas (2023) 1 443 žm./km²
Pašto kodas LT-19001
Vikiteka Širvintos
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šìrvintos
Kilmininkas: Širvintų̃
Naudininkas: Širvintóms
Galininkas: Šìrvintas
Įnagininkas: Širvintomìs
Vietininkas: Širvintosè

lenk. Szyrwinty, rus. Ширвинты[2][3]

Igno Šeiniaus gatvė
Kryžius bažnyčios šventoriuje "Prisikeliantiems".
Šiaurinė miesto dalis. Kalnalaukio gatvė

Etimologija

redaguoti
 
1927 m. pašto antspaudas su pavadinimu „Širvintai“

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos.[4] Pati Širvinta kildinama nuo pilką spalvą nurodančio būdvardžio širvas – veikiausiai ši spalva buvo būdinga Širvintos upei.[5] XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai.[6]

Liaudies etimologija vardą taip pat sieja su žodžiu širvis, kuriuo dėl kailio spalvos vadina briedį.[7] Tai atsispindi ir miesto herbe.

Geografija

redaguoti

Pro miestą teka Širvintos upė; mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo  A2  VilniusPanevėžys  automagistralės, prie senojo  116  ŠirvintosRimučiaiKernavėDūkštos  kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

1981 m. gegužės 29 d. Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje registruotas viesulas. Vėjo greitis siekė 70 m/s.

Istorija

redaguoti

Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia, 15591560 m. minimas miestelis. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje.[8]

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vis dėlto atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą. 1927 m. rugpjūčio 15 d. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės partizanai.

1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Tarybiniais laikais veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.

1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Širvintų valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19151919 m. Širvintų apskrities centras
19191948 m. Ukmergės apskritis
19481950 m. Širvintų apskrities centras
19501951 m. Širvintų apylinkės centras Širvintų rajono centras Vilniaus sritis
19511953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Širvintų apylinkės centras
19531962 m.
19621965 m. Ukmergės rajonas
19651995 m. Širvintų rajono centras
19952017 m. Širvintų seniūnijos centras Širvintų rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis
2017 Širvintų seniūnijos centras,
Širvintų miesto seniūnija
 
Savivaldybės pastatas 2009 m.

Miestai partneriai

redaguoti

Miestai, su kuriais Širvintos yra užmezgusios partnerystės ryšius:

Švietimo ir ugdymo įstaigos

redaguoti

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m.
1795 m. 1833 m. 1885 m.*[3] 1903 m.*[2] 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14]
64 470 778 1 676 3 084 4 900 5 146 7 442 7 273
2011 m.sur.[15] 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur. - - - - -
6 415 5 732 5 515 5 827 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 6 415 žmonės:[16]

2001 m. gyveno 7 273 žmonės:[17]

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Ширвинты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 590 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 806 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 219
  5. Algirdas Sabaliauskas. „Iš kur jie?“ – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. // psl. 340.
  6. http://lithuanianphilately.com/postal-history/sirvintai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
  7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 422 p.
  8. Szyrwinty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 127 psl. (lenk.)
  9. ŠirvintosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 411 psl.
  10. ŠirvintosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 603 psl.
  11. Širvintos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 206
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Širvintos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 533 psl.

Literatūra

redaguoti
  • Širvintų kraštas: albumas (sud. Jonas Lučiūnas). – Vilnius: J. Lučiūnas, 2008. – 82 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-74-3
  • Širvintos. – Vilnius: Versmė, 2000. – 776 p.: iliustr. – ISBN 9986-9236-2-X

Nuorodos

redaguoti