Širvintos

55°2′10″ š. pl. 24°58′10″ r. ilg. / 55.03611°š. pl. 24.96944°r. ilg.Koordinatės: 55°2′10″ š. pl. 24°58′10″ r. ilg. / 55.03611°š. pl. 24.96944°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Širvintų rajono savivaldybė

Meras

Živilė Pinskuvienė

Gyventojų

5 513

Plotas

4,02 km²

Tankumas

1 371 žm./km²

Altitudė

126 m

Pašto kodas

LT-19001

Vikiteka

ŠirvintosVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)
Vardininkas:	Šìrvintos
Kilmininkas:	Širvintų̃
Naudininkas:	Širvintóms
Galininkas:	Šìrvintas
Įnagininkas:	Širvintomìs
Vietininkas:	Širvintosè

lenk. Szyrwinty, rus. Ширвинты^[1]^[2]

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių seniūnijų centras.

Yra Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Nepriklausomybės paminklas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, paštas, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Gamta ir geografijaKeisti

Pro miestą teka Širvintos upė; mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo A2 Vilnius–Panevėžys automagistralės, prie senojo 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

1981 m. gegužės 29 d. Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje registruotas viesulas. Vėjo greitis siekė 70 m/s.

IstorijaKeisti

Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia 1559–1560 m. minimas miestelis.

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vis dėlto atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą.

1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Tarybiniais laikais veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.

1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Širvintų valsčiaus centras	?
1915–1919 m.		Širvintų apskrities centras
1919–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskrities centras
1950–1951 m.	Širvintų apylinkės centras	Širvintų rajono centras	Vilniaus sritis
1951–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Širvintų apylinkės centras		Vilniaus sritis
1953–1962 m.
1962–1965 m.		Ukmergės rajonas
1965–1994 m.		Širvintų rajono centras
1994 m.	Širvintų seniūnijos centras	Širvintų rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis

Savivaldybės pastatas 2009 m. sausio mėn.

Igno Šeiniaus gatvė

Kryžius bažnyčios šventoriuje "Prisikeliantiems".

Šiaurinė miesto dalis. Kalnalaukio gatvė

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto pavadinimas kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos.

XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai. ^[3]

1927 m. pašto antspaudas su pavadinimu „Širvintai“

Miestai partneriaiKeisti

Miestai, su kuriais Širvintos yra užmezgusios partnerystės ryšius:

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

FK Širvinta Širvintos (futbolas)
Širvintų INTA (žolės riedulys) [1]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2011 m.

1795 m.

1833 m.

1885 m.*^[2]

1903 m.*^[1]

1970 m.^sur.^[4]

1976 m.^[5]^[6]

1979 m.^sur.^[7]

1989 m.^sur.^[8]

2001 m.^sur.^[9]

2011 m.^sur.^[10]

64

470

778

1 676

3 084

4 900

5 146

7 442

7 273

6 415

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 415 žmonės:^[11]

Lietuviai – 91,97% (5900);
Lenkai – 4,44% (285);
Rusai – 1,91% (123);
Baltarusiai – 0,45% (29);
Ukrainiečiai – 0,34% (22);
Kiti – 0,87% (56).

2001 m. gyveno 7 273 žmonės:^[12]

Lietuviai – 92,29% (6 712);
Lenkai – 4,23% (308);
Rusai – 1,86% (135);
Baltarusiai – 0,51% (37);
Ukrainiečiai – 0,38% (28);
Kiti – 0,73% (53).

Žymūs žmonėsKeisti

Leon Chasanowich (1882–1925), žurnalistas, sionistas
Maria Borzobohata-Woźnicka (1894–1943), dailininkė
Jonas Kronkaitis (g. 1935), karininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Ширвинты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 590 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Ширвинты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 806 psl. (rus.)
↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/sirvintai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ Širvintos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 411 psl.
↑ Širvintos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 603 psl.
↑ Širvintos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 206 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

Širvintų kraštas: albumas (sud. Jonas Lučiūnas). – Vilnius: J. Lučiūnas, 2008. – 82 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-74-3
Širvintos. – Vilnius: Versmė, 2000. – 776 p.: iliustr. – ISBN 9986-9236-2-X

NuorodosKeisti

Virtualus Širvintų miesto turas
Širvintos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 533 psl.
Szyrwinty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 127 psl. (lenk.)
Apie Širvintas
Monografija „Širvintos“

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Širvintų rajone

Vikižodynas

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Ширвинты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 590 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Ширвинты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 806 psl. (rus.)

[3] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/sirvintai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.

[MLTE-4] Širvintos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 411 psl.

[LTE-5] Širvintos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 603 psl.

[TLE-6] Širvintos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 206 psl.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[8] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[9] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[10] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[11] 2011 m. surašymo duomenys

[12] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]