Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis

54°46′30″ š. pl. 22°52′0″ r. ilg. / 54.77500°š. pl. 22.86667°r. ilg.Koordinatės: 54°46′30″ š. pl. 22°52′0″ r. ilg. / 54.77500°š. pl. 22.86667°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Gyventojų

1 444

Plotas

4,03 km²

Tankumas

358 žm./km²

Altitudė

52 m

Pašto kodas

LT-71049

Vikiteka

Kudirkos NaumiestisVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas:	Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas:	Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas:	Kudìrkos Naũmiestyje

vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt
lenk. Władysławów
rus. Владиславовъ^[1]

Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje.

2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Vinco Kudirkos gimnazija, Marijampolės profesinio rengimo centro skyrius (Būbleliuose), biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

IstorijaKeisti

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Virbalio inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, o kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. suteiktas dabartinis pavadinimas. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas. ^[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystė	Jurbarko seniūnija
1561–1643 m.	?	Jurbarko seniūnija
1837–1867 m.	?	Marijampolės apskritis	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?	Naumiesčio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1915–1919 m.	?	Naumiesčio apskrities centras
1919 m.	Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras	Šakių apskritis
1919–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas	Šakių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras	Šakių rajonas
nuo 1995 m.	Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka mini miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1934 m. miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Architektūra ir kultūraKeisti

Vytauto paminklas

V. Kudirkos kapas

Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
Vinco Kudirkos muziejus
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
Stačiatikių koplyčia, pastatyta nugriovus Šv. Aleksejaus cerkvę (1930 m.)
Parapijos katalikų koplyčia (~ 1900 m.) ir koplyčia–mauzoliejus (XIX a.) Meištų kapinėse
Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“ ^[3]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2013 m.

1857 m.

1892 m.*^[1]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1974 m.^[4]

5 516

9 000

4 595

3 067

2 574

2 486

2 300

1976 m.^[5]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2013 m.

-

2 100

2 090

2 061

1 997

1 732

1 666

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtisKeisti

1897 m. gyveno 4 595 žmonės:^[6]

Žydai – 45,52% (2092);
Lietuviai – 22,3% (1025);
Vokiečiai – 8,94% (411);
Rusai – 8,77% (403);
Lenkai – 7,66% (352);
Ukrainiečiai – 6% (276);
Kiti – 0,78% (36).

1923 m. gyveno 3 067 žmonės:^[7]

Lietuviai – 58,39% (1791);
Žydai – 32,31% (991);
Vokiečiai – 7,56% (232);
Rusai – 0,88% (27);
Lenkai – 0,61% (19);
Kiti – 0,22% (7).

2001 m. gyveno 1 997 žmonės:^[8]

Lietuviai – 98,99% (1977);
Rusai – 0,6% (12);
Kiti – 0,4% (8).

2011 m. gyveno 1 732 žmonės:^[9]

Lietuviai – 98,72% (1710);
Rusai – 0,8% (14);
Kiti – 0,46% (8).

Žymūs žmonėsKeisti

Paminklas V. Kudirkai

Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
Zev Hirsch Bernstein (1847–1907) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas
Juozas Čepukaitis (1870–1923) – rašytojas
Lee Shubert (1871–1953) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Herman Bernstein (1876–1935) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas, vertėjas, poetas, diplomatas
Aleksandras Grigaitis (1877–1955) – Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras
Sam S. Shubert (1878–1905) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Jacob J. Shubert (1879–1963) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Zigmas Skirgaila (1882–1962) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius
Cemach Feldstein (1884–1944) – pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas
Abba Hillel Silver (1893–1963) – JAV žydų rabinas ir sionistas
Jonas Pakalka (1894–1982) – kooperatininkas, visuomenės veikėjas
Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė (1895–1964) – aktorė
Antoni Hałko (1896–1967) – lenkų politikas, publicistas
Antanas Adomaitis (1902–1936) – kunigas, muzikos profesorius, daktaras
Juozas Olinardas Penčyla (1908–1979) – dailininkas, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos šaržistų ir karikatūristų
Juozas Sodaitis (g. 1917) – rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas
Vladimiras Gavriušinas (g. 1951) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
Vytautas Bakula (g. 1951) – lietuvių dainininkas (bosas)
Virginija Kirvelienė (g. 1955) – dailininkė tekstilininkė
Marius Mačiulis (g. 1978) – aktorius ir laidų vedėjas

SportasKeisti

FK Sklypas Kudirkos Naumiestis (futbolas)

SusisiekimasKeisti

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3263
↑ Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.
↑ Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.
↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 419 psl.
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
↑ 1923 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys
↑ 2011 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
Kudirkos Naumiestis: monografija. – Vilnius: Mintis, 1990. – 347 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00530-4
Dr. Vinco Kudirkos muziejus. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. – 183 p.: iliustr. – ISBN 9986-9202-5-6
Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis. – Vilnius: Džiugas, 1998. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-035-X
Kudirkos Naumiestis / Danutė Lisauskaitė. – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
Lietuvos himno gimtinė: albumas / Romas Treideris. – Vilnius, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9

NuorodosKeisti

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Šakių rajone

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)

[2] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3263

[3] Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.

[LTE-4] Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.

[TLE-5] Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 419 psl.

[6] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[7] 1923 m. surašymo duomenys

[8] 2001 m. surašymo duomenys

[9] 2011 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]