Vikipedija

Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis
   Kudirkos Naumiestis COA.gif   
Knaumiestis baznycia.jpg

Kudirkos Naumiestis
54°46′26″š. pl. 22°51′47″r. ilg. / 54.774°š. pl. 22.863°r. ilg. / 54.774; 22.863 (Kudirkos Naumiestis)Koordinatės: 54°46′26″š. pl. 22°51′47″r. ilg. / 54.774°š. pl. 22.863°r. ilg. / 54.774; 22.863 (Kudirkos Naumiestis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybė Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 1 362
Plotas 4,03 km²
Tankumas (2022) 338 žm./km²
Pašto kodas LT-71049
Commons-logo.svg Vikiteka Kudirkos Naumiestis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas: Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas: Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas: Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas: Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas: Kudìrkos Naũmiestyje

vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt, lenk. Władysławów, rus. Владиславовъ[1]

Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje.

2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Vinco Kudirkos gimnazija, Marijampolės profesinio rengimo centro skyrius (Būbleliuose), biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

IstorijaKeisti

 
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Virbalio inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, o kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. suteiktas dabartinis pavadinimas. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Naujosios Valios vaitystė Jurbarko seniūnija
1561–1643 m. ?
1837–1867 m. ? Marijampolės apskritis Augustavo gubernija
1867–1915 m. ? Naumiesčio apskrities centras Suvalkų gubernija
1915–1919 m. ?
1919 m. Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras Šakių apskritis
1919–1950 m. apskrities pavaldumo miestas
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Naumiesčio rajono centras Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras Šakių rajonas
nuo 1995 m. Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Pavadinimo kilmėKeisti

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka mini miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1934 m. miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Architektūra ir kultūraKeisti

 
Vytauto paminklas
 
V. Kudirkos kapas

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m. 1892 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[5] 1974 m.[6] 1976 m.[7]
5 516 9 000 4 595 3 067 2 574 2 486 2 300 2 100
1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2013 m. 2021 m.sur.[12] - -
2 090 2 061 1 997 1 732 1 666 1 381 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtisKeisti

1897 m. gyveno 4 595 žmonės:[13]

1923 m. gyveno 3 067 žmonės:[14]

2001 m. gyveno 1 997 žmonės:[15]

  • Lietuviai – 98,99% (1977);
  • Rusai – 0,6% (12);
  • Kiti – 0,4% (8).

2011 m. gyveno 1 732 žmonės:[16]

  • Lietuviai – 98,72% (1710);
  • Rusai – 0,8% (14);
  • Kiti – 0,46% (8).

Žymūs žmonėsKeisti

 
Paminklas V. Kudirkai
  • Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
  • Zev Hirsch Bernstein (1847–1907) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas
  • Juozas Čepukaitis (1870–1923) – rašytojas
  • Lee Shubert (1871–1953) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
  • Herman Bernstein (1876–1935) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas, vertėjas, poetas, diplomatas
  • Aleksandras Grigaitis (1877–1955) – Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras
  • Sam S. Shubert (1878–1905) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
  • Jacob J. Shubert (1879–1963) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
  • Zigmas Skirgaila (1882–1962) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius
  • Cemach Feldstein (1884–1944) – pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas
  • Abba Hillel Silver (1893–1963) – JAV žydų rabinas ir sionistas
  • Jonas Pakalka (1894–1982) – kooperatininkas, visuomenės veikėjas
  • Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė (1895–1964) – aktorė
  • Antoni Hałko (1896–1967) – lenkų politikas, publicistas
  • Antanas Adomaitis (1902–1936) – kunigas, muzikos profesorius, daktaras
  • Juozas Olinardas Penčyla (1908–1979) – dailininkas, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos šaržistų ir karikatūristų
  • Juozas Sodaitis (g. 1917) – rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas
  • Vladimiras Gavriušinas (g. 1951) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
  • Vytautas Bakula (g. 1951) – lietuvių dainininkas (bosas)
  • Virginija Kirvelienė (g. 1955) – dailininkė tekstilininkė
  • Marius Mačiulis (g. 1978) – aktorius ir laidų vedėjas
  • Max Band (1901–1974) – dailininkas

SportasKeisti

SusisiekimasKeisti

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ 1,0 1,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)
  2. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3263
  3. ↑ Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.
  4. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ↑ Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.
  7. ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 419
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  13. ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  14. ↑ 1923 m. surašymo duomenys
  15. ↑ 2001 m. surašymo duomenys
  16. ↑ 2011 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

  • Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
  • Kudirkos Naumiestis: monografija. – Vilnius: Mintis, 1990. – 347 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00530-4
  • Dr. Vinco Kudirkos muziejus. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. – 183 p.: iliustr. – ISBN 9986-9202-5-6
  • Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis. – Vilnius: Džiugas, 1998. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-035-X
  • Kudirkos Naumiestis / Danutė Lisauskaitė. – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
  • Lietuvos himno gimtinė: albumas / Romas Treideris. – Vilnius, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kudirkos_Naumiestis&oldid=6560148"